Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu yra vienas lanksčiausių ir mažiausiai rizikingų būdų nutraukti darbo santykius. Šis pagrindas, įtvirtintas Darbo kodekso 54 straipsnyje, leidžia darbdaviui ir darbuotojui laisvai susitarti dėl visų atleidimo sąlygų: datos, kompensacijų, atsiskaitymo tvarkos. Šias sąlygas gali riboti tik tam tikrą veiklą reglamentuojantys įstatymai. Tačiau būtent ši laisvė reikalauja ypatingo atidumo: teismų praktika rodo, kad net ir pasirašytas susitarimas gali būti pripažintas negaliojančiu, jei nebuvo išreikšta tikroji šalių valia.

Kaip veikia DK 54 straipsnis

Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu prasideda nuo vienos šalies pasiūlymo. Tiek darbuotojas, tiek darbdavys gali inicijuoti šį procesą, tačiau pasiūlymas privalo būti pateiktas raštu. Tai gali būti dokumentas su parašu arba elektroninis laiškas, jei galima nustatyti jo turinį, siuntėją, pateikimo faktą ir laiką, o gavėjas gali jį išsaugoti ir atsispausdinti.

Pasiūlyme būtina nurodyti konkrečias sąlygas: nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka ir atsiskaitymo tvarka. Praktikoje dažna klaida: pateikti bendrą pasiūlymą be konkrečių sąlygų. Tokiu atveju kita šalis nežino, dėl ko tiksliai tariasi, ir procesas stringa.

Gavusi pasiūlymą, kita šalis turi 5 darbo dienas apsispręsti. Jei per šį terminą raštu neišreiškiamas sutikimas, laikoma, kad pasiūlymas atmestas. Svarbu suprasti: tylėjimas šiuo atveju reiškia atsisakymą, o ne sutikimą. O raštu išreikštas sutikimas ar pasirašytas susitarimas pabaigia darbo sutartį jame nurodytomis sąlygomis, ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti jos pasibaigimą.

Išeitinė išmoka: privaloma ar ne?

Vienas dažniausių klausimų: ar darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu suteikia teisę į išeitinę išmoką. Atsakymas: įstatymas nenustato pareigos mokėti išeitinę kompensaciją šiuo pagrindu. Viskas priklauso nuo šalių susitarimo.

Praktikoje tai reiškia: jei pasiūlyme nenurodyta kompensacija, darbuotojas jos negaus. Jei darbdavys siūlo nutraukti sutartį šiuo pagrindu, darbuotojas turi teisę derėtis dėl palankesnių sąlygų. Niekas nedraudžia prašyti kelių vidutinių atlyginimų dydžio kompensacijos, klausimas tik, ar kita šalis sutiks. Susitarimo sąlygas prieš pasirašant galima aptarti su darbo teisės advokatu.

Taip pat nėra nustatyto įspėjimo termino. Šalys gali susitarti nutraukti darbo santykius tą pačią dieną arba po mėnesio, kaip abiems patogu.

Ką sako teismai apie tikrąją valią

Teismų praktikoje išaiškinta: darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu gali būti pripažintas neteisėtu, jei nebuvo išreikšta tikroji šalių valia. Tai reiškia, kad formalus susitarimo pasirašymas dar negarantuoja jo teisėtumo.

Teismų praktikoje analizuojama, ar darbuotojas turėjo pakankamai laiko apsispręsti, ar nepatyrė darbdavio spaudimo, ar suprato susitarimo pasekmes. Vienoje byloje teismas konstatavo, kad susitarimas gali būti pasirašytas ir tą pačią dieną, kai gautas pasiūlymas, tačiau svarbu, kad tai atitiktų tikrąją šalies valią.

Valstybinė darbo inspekcija pastebi nerimą keliančią tendenciją: darbdavių bandymus priversti darbuotojus pasirašyti tokius susitarimus, kai iš tikrųjų nėra abiejų šalių sutarimo. Tokia praktika yra neteisėta, ir darbuotojai turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją ginčydami atleidimus. Tam skiriamas vienas mėnuo nuo tada, kai darbuotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą.

Prieš pasirašydami susitarimą dėl išėjimo iš darbo, sužinokite, kokias sąlygas realu išsiderėti. Per konsultaciją KIZNĖ LEGAL komanda įvertina darbdavio pasiūlymą ir Jūsų derybinę poziciją.

Registruotis konsultacijaiSkambinti pasiteirauti +370 605 38755

Kas keičiasi nuo 2026 m. lapkričio 1 d.

Pats 54 straipsnis nesikeičia: pasiūlymo forma, penkių darbo dienų terminas ir laisvė susitarti dėl sąlygų lieka tokie patys. Keičiasi atsiskaitymo tvarka, o ji šalių susitarimo atveju svarbi, nes dažnai tariamasi dėl kelių algų dydžio kompensacijos.

Sumą, neviršijančią vieno vidutinio darbo užmokesčio, darbdavys turės sumokėti ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu susitarta atsiskaityti per dešimt darbo dienų. Didesnę dalį bus galima išmokėti vėliau, bet ne ilgiau kaip per tris mėnesius ir tik tada, jeigu dėl to susitarta atleidimo metu. Tai reiškia, kad atsiskaitymo grafiką verta įrašyti į patį susitarimą.

Jei darbdavys, darbo santykiams pasibaigus, ne dėl darbuotojo kaltės uždelsia atsiskaityti, kaip ir iki šiol mokamos netesybos: darbuotojo vidutinis mėnesio darbo užmokestis, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus. Jei uždelsta suma mažesnė už vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, dauginama uždelsta suma, o jei uždelsta mažiau nei mėnesį, netesybos skaičiuojamos proporcingai uždelstam laikotarpiui (DK 147 str. 2 d.). Nuo lapkričio keičiasi tik delspinigių skaičiavimas, kai vėluojama mokėti darbo santykiams tebesitęsiant. Jei darbo sutarties nutraukimas pradėtas iki 2026 m. spalio 31 d., atsiskaitant taikoma iki tos dienos galiojusi DK 146 straipsnio 2 dalis, o už sumas, kurias reikėjo išmokėti iki 2026 m. spalio 31 d., delspinigiai skaičiuojami pagal iki tos dienos galiojusias taisykles. Apie visus pakeitimus rašome apžvalgoje Darbo kodekso pakeitimai 2026.

Ką svarbu žinoti darbdaviams

Norint išvengti ginčų, darbdavys turėtų laikytis kelių principų. Pirmiausia, visada pateikti pasiūlymą raštu su konkrečiomis sąlygomis. Antra, suteikti darbuotojui realią galimybę apsvarstyti pasiūlymą ir priimti sprendimą laisva valia. Trečia, dokumentuoti visą komunikaciją raštu, kad esant ginčui būtų galima įrodyti skaidrų procesą.

Teismų praktikoje pažymima, kad penkių darbo dienų terminas yra pasiūlymą gavusios šalies teisė apsispręsti, o ne pareiga laukti: sutikimą galima išreikšti ir tą pačią dieną, jei tai atitinka tikrąją šalies valią. Kitaip susitarimas gali būti ginčijamas kaip neteisėtas atleidimas.

Darbdaviams. Ketinate nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu? KIZNĖ LEGAL komanda peržiūri susitarimo projektą ir nurodo, ką patikslinti prieš pasirašant. Daugiau apie paslaugas įmonėms rasite puslapyje Darbo teisė verslui.

Registruotis konsultacijaiSkambinti pasiteirauti +370 605 38755

Ką svarbu žinoti darbuotojams

Gavęs pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, darbuotojas neprivalo iš karto sutikti. Galima derėtis dėl geresnių sąlygų, prašyti didesnės kompensacijos ar vėlesnės atleidimo datos. Jei pasiūlymas netinka, pakanka per 5 darbo dienas neatsakyti, ir jis bus laikomas atmestu.

Svarbu atminti: jei jaučiate darbdavio spaudimą pasirašyti susitarimą, tai gali būti pagrindas vėliau ginčyti atleidimo teisėtumą. Teismai slaptus garso ir vaizdo įrašus kartais pripažįsta įrodymais, tačiau tai vertinama kiekvienu atveju atskirai.

Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu yra geras sprendimas, kai abi šalys iš tikrųjų nori nutraukti darbo santykius ir sutaria dėl sąlygų. Tačiau jei viena šalis jaučia spaudimą, tai jau ne susitarimas, o potencialus teisės pažeidimas.

Evelina Kiznė
Straipsnio autorė Advokatė Lietuvos advokatūra