Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2025 m. priimtoje nutartyje paaiškino, kaip veikia regreso teisė tarp solidariųjų bendraskolių, kai vienas jų – transporto priemonės savininkas – sumoka biurui visą žalos atlyginimą už neapdrausta transporto priemone padarytą žalą. Šis sprendimas ypač aktualus darbdaviams, kurių darbuotojai naudoja įmonės automobilius. Kas nutiko: neblaivus darbuotojas, neapdraustas automobilis ir žuvęs žmogus Darbuotojas, vairuodamas darbdavei priklausantį automobilį ir…
Vadovui patikėtas bendrovės turtas ir finansai yra rimta atsakomybė, kuri neretai tampa teisminių ginčų objektu, ypač bankroto atvejais. Kai bendrovės vadovas neužtikrina tinkamos turto priežiūros, buhalterinės apskaitos ar turto išsaugojimo, gali kilti civilinė atsakomybė, jei nustatomos visos jos sąlygos. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti sprendimą, reikalaujantį iš buvusio vadovo atlyginti beveik 57 tūkst. Eur žalą bendrovei dėl neišsaugoto turto ir nepagrįsto lėšų pasisavinimo.
Juridinio asmens bankrotas – finansiškai skaudus ir reputacijai kenkiantis procesas, tačiau tyčinis bankrotas užtraukia dar rimtesnes pasekmes. Kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu, tai patvirtina, kad įmonės nemokumas atsirado dėl sąmoningų sprendimų ir veiksmų, kuriais tikslingai pažeidžiami kreditorių interesai. Verslo savininkams ir vadovams būtina aiškiai žinoti ne tik gresiančią teisinę atsakomybę, bet ir tiksliai identifikuoti, kokie veiksmai ir aplinkybės gali paskatinti teismą priimti nutartį dėl tyčinio bankroto.
Ar kreditorius, kurio reikalavimai nebuvo visiškai patenkinti tyčiniu bankrotu pripažintos įmonės bankroto procese, turi teisę reikalauti nepatenkintų reikalavimų atlyginimo tiesiogiai iš už tyčinį bankrotą atsakingo asmens? Šį klausimą savo nutartyje nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo žalos, kurią ji patyrė atsakovui neteisėtai pasinaudojus Europos sveikatos draudimo kortele (toliau – ESDK), atlyginimą. Ginčas dėl tarptautinio teismingumo kilo tuomet, kai asmuo (atsakovas), nebūdamas draustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, pasinaudojo Lietuvoje išduota ESDK gydytis Vokietijoje. Dėl šių suteiktų sveikatos paslaugų išlaidų apmokėjusi ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo.
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš antstolio nuostolių atlyginimą už tai, kad jis neišieškojo skolos dalies. Pasak ieškovės, skola liko neišieškota dėl to, kad antstolis nesiėmė visų reikalingų priemonių teismo sprendimui įvykdyti ir neteisėtai perdavė vykdomąjį dokumentą individualios įmonės bankroto administratoriui.
Kada bendrovės vadovas atlygina žalą ir kada teisinis bei faktinis vadovai atsako solidariai. Nuostolingas verslo sprendimas savaime nėra pagrindas atsakomybei: vadovui taikoma bona fide prezumpcija, o fiduciarinių pareigų pažeidimą turi įrodyti žalos atlyginimo reikalaujantis asmuo.