Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2025 m. priimtoje nutartyje paaiškino, kaip veikia regreso teisė tarp solidariųjų bendraskolių, kai vienas jų – transporto priemonės savininkas – sumoka biurui visą žalos atlyginimą už neapdrausta transporto priemone padarytą žalą. Šis sprendimas ypač aktualus darbdaviams, kurių darbuotojai naudoja įmonės automobilius.
Kas nutiko: neblaivus darbuotojas, neapdraustas automobilis ir žuvęs žmogus
Darbuotojas, vairuodamas darbdavei priklausantį automobilį ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė eismo įvykį, kuriame žuvo motociklo vairuotojas. Automobilį darbuotojas gavo darbo funkcijoms atlikti. Tačiau transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Kadangi automobilis buvo neapdraustas, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – biuras) atlygino nukentėjusiesiems daugiau nei 70 000 Eur žalą. Pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, biuras turi teisę reikalauti šios sumos grąžinimo tiek iš žalą padariusio asmens (darbuotojo), tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį (darbdavio). Abu šie asmenys biurui atsako solidariai.
Darbdavė sudarė taikos sutartį su biuru ir sumokėjo visą šią sumą. Po to ji kreipėsi į teismą, prašydama priteisti visą sumokėtą sumą iš darbuotojo regreso tvarka.
Žemesnių instancijų teismai: darbdavė atsakinga už pusę
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nusprendė, kad darbdavė gali susigrąžinti tik pusę sumokėtos sumos. Teismai argumentavo, kad darbdavė pati pažeidė imperatyvią pareigą apdrausti transporto priemonę (TPVCAPDĮ 4 str.), todėl ji atlygino ne tik darbuotojo, bet ir savo pačios neveikimu padarytą žalą. Teismai taikė CK 6.9 straipsnio 1 dalies lygių dalių prezumpciją ir padalijo sumą per pusę.
LAT: žalą sukėlė darbuotojas, ne draudimo sutarties nesudarymas
LAT nesutiko su žemesnių instancijų teismais ir pakeitė sprendimą – priteisė darbdavei visą biurui sumokėtą sumą. Teisėjų kolegija konstatavo kelis esminius dalykus.
Pirma, vien tai, kad darbdavė pažeidė pareigą apdrausti transporto priemonę, nereiškia, jog jai kyla deliktinė atsakomybė už eismo įvykiu sukeltą žalą. LAT rėmėsi savo ankstesne praktika, kurioje buvo išaiškinta: pareigos apdrausti transporto priemonę pažeidimas nėra tokio pobūdžio pareiga, kurios pažeidimas turėtų įtakos eismo įvykio sukėlimui. Net jei automobilis būtų buvęs apdraustas, tai nebūtų pašalinę neigiamų padarinių – eismo įvykio ir žmogaus žūties.
Antra, tarp draudimo sutarties nesudarymo ir žalos nėra faktinio priežastinio ryšio. Žala atsirado dėl darbuotojo veiksmų – neblaivaus vairavimo ir eismo įvykio sukėlimo. Nesudarius draudimo sutarties, keičiasi tik subjektas, kuris moka žalos atlyginimą (vietoje draudiko moka biuras), bet ne atsakomybės pagrindas.
Trečia, teismas taikė CK 6.280 straipsnio 1 dalį ir CK 6.9 straipsnio 5 dalį. Pagal šias nuostatas, solidariąją prievolę įvykdęs asmuo, kuris pats žalos nepadarė, turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio asmens visos sumokėtos sumos. Darbdavė šioje byloje laikytina kito asmens padarytą žalą atlyginusiu asmeniu, o darbuotojas – padariusiu žalą asmeniu.
Ką reiškia ši nutartis praktikoje
LAT suformuluota taisyklė aiški: kai solidarioji prievolė biurui atsiranda TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu (transporto priemonės savininkas + žalą sukėlęs vairuotojas), ir savininkas sumoka visą sumą biurui, savininkas turi regreso teisę reikalauti iš žalą sukėlusio asmens visos sumokėtos sumos. Lygių dalių prezumpcija tokiu atveju netaikoma.
Tai reiškia, kad darbuotojas, sukėlęs eismo įvykį neblaivus su darbdavio automobiliu, negali tikėtis, jog dalis žalos „nukris“ ant darbdavio vien todėl, kad automobilis buvo neapdraustas. Regreso teisė šiuo atveju apima visą sumą.
Kita vertus, darbdaviams tai primena esminę pareigą – apdrausti visas eksploatuojamas transporto priemones. Nors LAT patvirtino, jog darbdavys gali susigrąžinti visą sumą iš darbuotojo, pats išieškojimo procesas yra ilgas, brangus ir negarantuoja faktinio atgavimo, ypač kai darbuotojas yra nemokus.
