Ar palankus teismo sprendimas reiškia, kad pinigai jau atgauti? Deja, ne visada. Dalis skolininkų nevykdo net įsiteisėjusio sprendimo, todėl kreditoriui tenka žengti dar vieną žingsnį. Tada prasideda išieškojimas per antstolį, tai yra priverstinio vykdymo procedūra, kurios metu skola išieškoma iš skolininko lėšų ir turto nepriklausomai nuo jo valios.
Nuo teismo sprendimo iki antstolio
Įsiteisėjus teismo sprendimui, kreditoriaus prašymu teismas išduoda vykdomąjį raštą. Būtent jis yra vykdomasis dokumentas, su kuriuo einama pas antstolį. Pats savaime jis skolos neatgauna: kreditorius turi pateikti jį vykdyti antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra skolininko gyvenamoji vieta, buveinė arba turtas. Nuo šio momento procesą kuruoja antstolis, o kreditorius stebi eigą ir teikia turimą informaciją apie skolininko turtą, jei tokios turi. Kreditoriaus aktyvumas šiame etape svarbus: nurodyta skolininko darbovietė, žinoma banko sąskaita ar informacija apie parduodamą turtą gali gerokai paspartinti procesą.
Verta žinoti, kad išieškojimas per antstolį galimas ne tik pagal teismo sprendimą. Vykdomuoju dokumentu gali būti ir teismo įsakymas, apie kurio privalumus rašėme straipsnyje apie skolų išieškojimą teismo įsakymu, taip pat notaro vykdomasis įrašas pagal vekselį ar kiti įstatyme numatyti dokumentai. Kartu su vykdomuoju dokumentu antstoliui pateikiamas prašymas priimti jį vykdyti, o visą turimą informaciją apie skolininką verta nurodyti iš karto, kad procesas nestrigtų dėl paieškų.
Raginimas įvykdyti sprendimą geruoju
Gavęs vykdomąjį dokumentą pirmą kartą, antstolis paprastai pradeda ne nuo arešto, o nuo raginimo. Civilinio proceso kodekso 655 straipsnis apibrėžia raginimą kaip dokumentą, kuriuo antstolis praneša skolininkui, kad pateiktas vykdomasis dokumentas, ir įspėja, kad per nustatytą terminą neįvykdžius nurodytų veiksmų bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Raginime nurodoma išieškotina suma ir terminas, per kurį skolininkas dar gali sumokėti savo valia.
Šis etapas skolininkui yra paskutinė proga išvengti papildomų išlaidų. Vykdant tą patį vykdomąjį dokumentą raginimas pateikiamas tik vieną kartą, todėl jo ignoravimas tiesiogiai veda prie priverstinių priemonių. Praktikoje raginimas neretai suveikia: skolininkas, matydamas, kad procesas jau pasiekė antstolį, sumoka arba kreipiasi į išieškotoją dėl mokėjimo dalimis. Kreditoriui susitarimas dėl grafiko šiame etape gali būti naudingas, nes leidžia gauti pinigus greičiau ir be papildomų vykdymo kaštų, tačiau sutikti verta tik tada, kai grafikas realus ir jo laikymąsi galima kontroliuoti.
Kokiomis priemonėmis vyksta išieškojimas per antstolį
Jei skolininkas per raginime nustatytą terminą nesumoka, antstolis pradeda priverstinį vykdymą. Praktikoje dažniausiai taikomos šios priemonės: lėšų nurašymas iš banko sąskaitų, išskaitos iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų, skolininko turto areštas ir pardavimas iš varžytynių, išieškojimas iš skolininkui priklausančių reikalavimo teisių. Antstolis renka informaciją apie skolininko turtą iš registrų ir kredito įstaigų, todėl paslėpti turtą sudėtinga.
Skolininkas vykdymo procese taip pat turi teisių: įstatymas saugo dalį jo pajamų nuo išskaitų, o antstolio veiksmus galima skųsti. Kreditoriui tai reiškia, kad procesas turi vykti griežtai pagal procedūrą, nes pažeidimai gali jį užvilkinti. Todėl vykdymo eigą verta periodiškai pasitikrinti: pasiteirauti antstolio apie atliktus veiksmus, surastą turtą ir tolesnius planus, o užsitęsus procesui aptarti papildomas galimybes.
Kreditoriui svarbu suprasti ir tai, kad vykdymo sėkmė priklauso nuo skolininko mokumo. Jei skolininkas turto ir pajamų neturi, net priverstinis vykdymas rezultato gali neduoti iš karto. Tokiu atveju antstolis apie tai informuoja išieškotoją, tačiau tai nereiškia, kad skola prarasta: vykdomąjį dokumentą galima pateikti vykdyti pakartotinai, kai skolininko turtinė padėtis pasikeičia, pavyzdžiui, jis įsidarbina ar įgyja turto.
Kiek kainuoja ir kas apmoka
Kreditorius, pateikdamas vykdomąjį dokumentą, sumoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas, tačiau galutinė našta tenka ne jam: Civilinio proceso kodeksas numato, kad vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Kitaip tariant, skolininkas, nesumokėjęs geruoju, galiausiai padengia ir skolą, ir palūkanas, ir vykdymo kaštus.
Išieškojimas per antstolį yra paskutinis skolos atgavimo etapas, todėl geriausia stengtis iki jo apskritai neprieiti: laiku išsiųsta pretenzija ir greitas kreipimasis į teismą dažnai leidžia atgauti pinigus paprasčiau ir pigiau. Tačiau kai skolininkas nevykdo net teismo sprendimo, išieškojimas per antstolį tampa vieninteliu keliu, ir jį verta pradėti nedelsiant, kol skolininkas dar turi turto.
