Ar bendrovės vadovas gali pats sau padidinti atlyginimą? Ne. Vadovo atlyginimas nustatomas ne vadovo įsakymu, o sprendimu organo, kuris vadovą renka. Tai valdyba, o jei jos nėra, stebėtojų taryba. Jei nėra ir jos, sprendžia visuotinis akcininkų susirinkimas. Jei vadovas yra ir vienintelis akcininkas, atlyginimą sau jis gali nustatyti, bet tik raštišku akcininko sprendimu, o ne vadovo įsakymu. Vadovas, kuris be tokio sprendimo pasirašo sau didesnę algą ar premiją, rizikuoja skirtumą grąžinti bendrovei kaip žalą. Vis dėlto teismai vertina ne vien dokumentus: jei akcininkai apie atlyginimą žinojo ir jam pritarė, vien protokolo nebuvimas vadovo pažeidėju nepaverčia.
Vadovo atlyginimas: kas jį nustato UAB ir AB?
Akcinių bendrovių įstatymas šį klausimą priskiria vadovą renkančiam organui. Valdyba renka ir atšaukia vadovą, nustato jo atlygį, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas. Jeigu valdyba nesudaroma, tai daro stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, visuotinis akcininkų susirinkimas. Kai visos akcijos priklauso vienam asmeniui, jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams.
Dažna klaida kyla iš kitos įstatymo taisyklės. Jeigu valdyba nesudaroma, jos funkcijas atlieka bendrovės vadovas, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Vadovo atlygį įstatymas aiškiai priskiria stebėtojų tarybai arba visuotiniam akcininkų susirinkimui, o vadovo perimamų valdybos funkcijų sąraše savo paties atlygio nustatymo nėra. Bendrovėse, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, valdyba, nustatydama vadovo atlygį, dar privalo vadovautis atlygio politika.
Su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis, o darbo apmokėjimas yra būtinoji jos sąlyga. Šalys gali sulygti ir dėl priedų, priemokų, premijų ar kitokio papildomo apmokėjimo. Bendrovės vardu sutartį su vadovu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys. Jei valdyba nesudaroma, pasirašo stebėtojų tarybos pirmininkas ar kitas tarybos įgaliotas narys, o jei nesudaroma ir taryba, visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo. Vadinasi, bendrovės pusėje vadovas savo darbo sutarties nepasirašo vadovo teisėmis. Daugiau apie tai, kaip keičiamos sulygtos sąlygos, rašome straipsnyje apie darbo sutarties sąlygų keitimą.
Kitų darbuotojų atlyginimai yra kas kita. Vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, priima ir atleidžia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis ir juos skatina. Todėl kitiems darbuotojams algą jis gali didinti savo sprendimu, o sau negali.
| Situacija | Kas nustato vadovo atlyginimą |
|---|---|
| Bendrovėje sudaroma valdyba | Valdyba |
| Valdybos nėra, sudaroma stebėtojų taryba | Stebėtojų taryba |
| Nėra nei valdybos, nei stebėtojų tarybos (galima tik UAB) | Visuotinis akcininkų susirinkimas |
| Visos akcijos priklauso vienam asmeniui, kolegialių organų nėra | Vienintelis akcininkas raštišku sprendimu |
| Kitų darbuotojų atlyginimai | Bendrovės vadovas |
Ką sprendžia teismai, kai vadovas pasididina atlyginimą pats?
Teismai tokias bylas sprendžia pagal įrodymus, o ne pagal vieną schemą. Kai nustatoma, kad vadovas algą ar premiją nusistatė pats ir savininkai apie tai nežinojo, teismas tai pripažįsta neteisėtais veiksmais ir priteisia bendrovei skirtumą. Kai nustatoma, kad akcininkai žinojo ir pritarė, bendrovės reikalavimas atmetamas.
Kai vadovas atlyginimą nusistato pats
Vienoje byloje bendrovės direktorius perrašė savo darbo sutartį ir įrašė sau vis didesnę algą. Paskutinį kartą jis ją padidino daugiau nei dvigubai. Sutartį direktorius pasirašė pats su savimi, o akcininko sprendimo nebuvo. Teismas konstatavo, kad toks pasididinimas be akcininko pritarimo yra neteisėtas, ir priteisė iš buvusio vadovo algos skirtumą bei sau išsimokėtą premiją. Aukštesnės instancijos teismas sprendimą paliko nepakeistą.
Toje pačioje byloje teismas atskyrė kitą reikalavimą. Tas pats direktorius buvo padidinęs algas ir išmokėjęs premijas kitiems darbuotojams. Šią dalį teismas pripažino teisėtu verslo sprendimu, nes bendrovė dirbo pelningai, o kitų darbuotojų apmokėjimas priklauso vadovo kompetencijai.
Kitoje byloje bendrovės pirmininkas be motyvų ir be dalyvių žinios skyrė sau priedus ir premijas. Bendrovė tuo metu dirbo nuostolingai, o premijos augo. Teismas pažymėjo, kad skiriant premijas sau taikoma interesų konflikto prezumpcija, todėl tokį sprendimą vadovas privalėjo motyvuoti ir pagrįsti. Teismas konstatavo lojalumo pareigos pažeidimą, didelį neatsargumą ir priteisė priedus bei premijas bendrovei.
Kai akcininkai žinojo ir pritarė
Teismai, remdamiesi formuojama praktika, pabrėžia: vien rašytinio akcininkų sprendimo nebuvimas dar neįrodo, kad toks sprendimas nebuvo priimtas. Vadovo veiksmai nelaikomi neteisėtais, jei iš aplinkybių akivaizdu, kad akcininkai žinojo vadovo atlyginimo dydį. Tokį žinojimą gali patvirtinti, pavyzdžiui:
- akcininkų ir vadovo ryšys bei bendrovėje susiklosčiusi valdymo klausimų sprendimo praktika;
- bendrovės veiklos perspektyvos ir tai, ar buvo pagrindas didinti atlyginimą;
- tai, ar padidintas atlyginimas buvo apskaitytas buhalterinėje apskaitoje.
Vienoje byloje darbo sutarties priedo, kuriuo direktoriaus alga padidinta daugiau nei dvigubai, vienintelis akcininkas nebuvo pasirašęs. Bendrovė reikalavo grąžinti permoką, tačiau teismas reikalavimą atmetė. Akcininkas dalyvavo bendrovės veikloje, pačios darbo sutarties taip pat nebuvo pasirašęs, tačiau dėl jos ginčo nekilo, o atšaukęs direktorių nekėlė klausimo dėl paskutinio mėnesio algos dydžio ir ją išmokėjo visą. Iš šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad alga padidinta su akcininko žinia.
Kokia vadovo atsakomybė?
Civilinis kodeksas reikalauja, kad valdymo organo narys veiktų sąžiningai ir protingai, būtų lojalus ir vengtų situacijų, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Apie tokį konfliktą jis privalo pranešti kitiems valdymo organo nariams arba dalyviams raštu arba įrašyti į organo posėdžio protokolą. Jis taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai be dalyvių sutikimo. Kas šių pareigų nevykdo arba vykdo netinkamai, privalo padarytą žalą bendrovei atlyginti visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.
Bendrovė turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalą ir jų priežastinį ryšį. Kai tai įrodyta, vadovo kaltė preziumuojama, todėl jos nebuvimą turi įrodyti pats vadovas. Bendruosius šios atsakomybės principus aptarėme straipsniuose apie vadovo atsakomybę už bendrovei padarytą žalą ir juridinio asmens vadovo atsakomybę.
Savavališkas atlyginimo didinimas gali turėti įtakos ir vadovo atšaukimui. Atšaukus vadovą, darbo sutartis su juo pasibaigia. Jei darbo santykiai truko ilgiau kaip dvejus metus, vadovui mokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai. Viename tokiame ginče teismas pažymėjo, kad algos pasididinimas beveik dvigubai turi būti vertinamas lojalumo bendrovei požiūriu.
Dažniausi klausimai apie vadovo atlyginimą
Akcininkai ir vadovai dažniausiai klausia apie premijas vadovui, mažųjų bendrijų vadovus ir tai, kur kreiptis kilus ginčui dėl vadovo atlyginimo.
Ar vadovas gali skirti sau premiją ar priedą?
Savo sprendimu negali. Akcinių bendrovių įstatymas tam pačiam organui, kuris nustato vadovo atlygį, priskiria ir vadovo skatinimą. Premija, priedas ar kitas papildomas mokėjimas vadovui turi remtis to organo sprendimu arba jau sulygtomis darbo sutarties sąlygomis.
Jei darbo sutartyje su vadovu aiškiai sulygta, pavyzdžiui, metinė premija už konkretų rezultatą, ji mokama pagal sutarties sąlygas. Jei tokios sąlygos nėra, vadovo įsakymas skirti premiją sau teisinio pagrindo neturi.
Kas nustato MB vadovo atlyginimą?
Mažojoje bendrijoje su vadovu sudaroma ne darbo, o civilinė (paslaugų) sutartis. Jos sąlygas nustato ir sprendimą dėl vadovo paskyrimo priima mažosios bendrijos narių susirinkimas. Narių susirinkimas sprendžia ir dėl vadovo atšaukimo bei civilinės sutarties su juo nutraukimo.
Jei MB vadovo neturi ir valdymo organu yra pats narių susirinkimas, jis sprendžia, ar MB atstovui už veiklą atlyginama, ir jei taip, nustato dydį bei mokėjimo tvarką. Kai MB yra vienas narys, ši taisyklė dėl atstovo atlyginimo netaikoma.
Kur sprendžiamas ginčas dėl vadovo atlyginimo?
Akcinių bendrovių įstatymas numato, kad darbo ginčai tarp bendrovės vadovo ir bendrovės nagrinėjami teisme. Teisme sprendžiamas ir bendrovės ieškinys buvusiam vadovui dėl žalos atlyginimo.
Tokiose bylose dažniausiai lemia ne vienas dokumentas, o visas įrodymų rinkinys: sprendimai, sutarties pakeitimai, susirašinėjimas, buhalterijos duomenys ir akcininkų elgesys. Kai bendrovė jau nemoki ir vadovo atsakomybės klausimą kelia nemokumo administratorius, ginčas paprastai tampa platesnis. Tokiais atvejais verta kreiptis dėl juridinių asmenų nemokumo klausimų.
Ką daryti akcininkams ir vadovams?
Daugumos ginčų galima išvengti paprastais formaliais žingsniais. Juos bendrovė gali atlikti pati:
- vadovo atlyginimą ir kiekvieną jo pakeitimą įforminti kompetentingo organo sprendimu, o vienintelio akcininko atveju raštišku akcininko sprendimu;
- darbo sutartį su vadovu ir jos pakeitimus bendrovės vardu pasirašyti per įstatyme nurodytą įgaliotą asmenį, o ne paties vadovo parašu;
- premijas ir priedus vadovui skirti tik to paties organo sprendimu ir jį motyvuoti;
- apie galimą interesų konfliktą pranešti raštu arba įrašyti į organo posėdžio protokolą.
Teisininko pagalbos reikia, kai vadovo atlyginimas metų metus buvo didinamas be dokumentų, kai akcininkai nesutaria arba kai bendrovė jau reikalauja grąžinti išmokėtas sumas. Tokiose bylose baigtis priklauso nuo to, kaip bus įrodytas akcininkų žinojimas ar nežinojimas. Panašią logiką aptarėme ir straipsnyje apie interesų konfliktą darbo santykiuose. Valdymo dokumentus ir sprendimus padedame parengti teikdami įmonių teisės paslaugas.
Apibendrinant: vadovo atlyginimas yra savininkų ar jų išrinkto organo sprendimas, o ne vadovo teisė. Vadovas, kuris jį nusistato pats, rizikuoja grąžinti skirtumą. Akcininkai, kurie apie padidinimą žinojo ir jam neprieštaravo, vėliau gali nebeįrodyti, kad buvo pažeisti.
