Sąskaitos apmokėjimo terminas baigėsi prieš tris mėnesius, o užsakovas nebeatsiliepia. Pretenzija skolininkui yra rašytinis reikalavimas per nustatytą terminą sumokėti skolą, palūkanas ir kitas susijusias sumas. Įstatymas jos prieš teismą paprastai nereikalauja, tačiau ji dažnai sutaupo laiko ir pinigų. Dalis skolininkų sumoka jau ją gavę arba pasiūlo mokėjimo grafiką, o kitiems ji tampa pirmuoju įrodymu būsimoje byloje. Tai pigiausias ikiteisminio skolų išieškojimo žingsnis, todėl verta žinoti, ką joje rašyti ir kokias sumas galima pagrįstai reikalauti.

Ar pretenzija skolininkui privaloma prieš kreipiantis į teismą?

Bendros pareigos siųsti pretenziją prieš teismą nėra. Civilinio proceso kodeksas pasekmes sieja su tai bylų kategorijai įstatymų nustatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Jos nesilaikius, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti. Daugumai verslo skolų tokios įstatyminės tvarkos nėra.

Kitaip gali būti, kai pareigą pirmiausia derėtis ar siųsti pretenziją numato pati sutartis. Teismai dažniau laikosi požiūrio, kad vien sutarties nuostata nėra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, nes kodeksas kalba apie įstatymų nustatytą tvarką. Vis dėlto pasitaiko ir priešingų sprendimų. Viename neseniai išnagrinėtame ginče teismas pritarė atsisakymui priimti ieškinį, nes kreditorius neįrodė bandęs ginčą spręsti derybomis, kaip numatė sutartis. Todėl prieš teismą verta perskaityti sutarties ginčų sprendimo skyrių ir išsiųsti pretenziją, kuri šią sąlygą įvykdo.

Pretenzija svarbi ir tada, kai mokėjimo terminas sutartyje nenustatytas. Pagal Civilinį kodeksą tokią prievolę skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo kreditoriaus reikalavimo, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę nėra aiškus kitoks terminas. Taigi aiškiai suformuluotas reikalavimas pradeda skaičiuoti laiką, kuriam pasibaigus skolininkas jau vėluoja. Verslo sandoriuose palūkanos skaičiuojamos ir be atskiro reikalavimo, kai praeina įstatyme nustatytas terminas.

Ką rašyti pretenzijoje skolininkui?

Universalaus šablono nėra, tačiau veiksminga pretenzija skolininkui turi kelis būtinus elementus:

  • abiejų šalių duomenis: pavadinimą ar vardą ir pavardę, kodą, adresą;
  • skolos pagrindą: sutartį, sąskaitą faktūrą, perdavimo ir priėmimo aktą ar kitą dokumentą, iš kurio kyla prievolė;
  • pagrindinę skolos sumą ir datą, kada ją reikėjo sumokėti;
  • palūkanų ar delspinigių normą, skaičiavimo laikotarpį ir apskaičiuotą sumą;
  • aiškų terminą sumokėti, pavyzdžiui, 7 ar 10 dienų nuo pretenzijos gavimo;
  • ką kreditorius darys, jei per terminą nebus sumokėta: kreipsis dėl teismo įsakymo ar pareikš ieškinį, reikalaus bylinėjimosi išlaidų ir procesinių palūkanų;
  • banko sąskaitos rekvizitus mokėjimui.

Palūkanas apskaičiuokite taip pat, kaip vėliau skaičiuotumėte teismui. Pareiškime dėl teismo įsakymo reikia nurodyti palūkanų ar delspinigių normą, jų dydį ir skaičiavimo laikotarpį. Tvarkingas paskaičiavimas pretenzijoje vėliau sutaupo laiko. Tonas turi būti dalykinis, nes grasinimai dokumentą silpnina, o konkretūs skaičiai jį stiprina.

Ne mažiau svarbu, kaip pretenzija pasiekia skolininką. Siųskite ją registruotu laišku sutartyje nurodytu arba registre įregistruotu adresu ir papildomai el. paštu, kuriuo šalys bendravo vykdydamos sutartį. Jei sutartis numato konkretų pranešimų būdą, laikykitės būtent jo. Išsaugokite kvitus ir laiškų kopijas, nes jais vėliau įrodysite, kad skolininkas apie reikalavimą žinojo.

Kokių palūkanų ir kompensacijų galima reikalauti?

Terminą praleidęs skolininkas moka ne tik pačią skolą. Civilinis kodeksas palūkanas už termino praleidimą laiko minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Įrodęs kitus nuostolius, kreditorius turi teisę ir į jų atlyginimą.

Palūkanos pagal Civilinį kodeksą

Civilinio kodekso 6.210 straipsnis nustato 5 procentų metines palūkanas už sumą, kurios sumokėjimo terminas praleistas. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, mokamos 6 procentų metinės palūkanos. Abi normos taikomos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio dydžio.

Dėl didesnių palūkanų nei įstatyme šalys gali susitarti tik raštu, ir toks susitarimas neturi prieštarauti įstatymams bei sąžiningumo ir protingumo principams. Jei rašytinės formos nesilaikyta, taikomas įstatymo nustatytas dydis. Palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jei toks susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų. Kai kreditorius kreipiasi į teismą, skolininkas papildomai moka įstatymų nustatyto dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo.

Verslo sandoriai: didesnės palūkanos ir 40 eurų

Kai skola kyla iš komercinės sutarties tarp ūkio subjektų arba tarp ūkio subjekto ir perkančiosios organizacijos, taikomas Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas. Jis apima sutartis, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Jei palūkanos sutartyje nenustatytos, jų norma lygi pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomai normai, padidintai 8 procentiniais punktais. Pirmąjį pusmetį taikoma sausio 1 dieną galiojusi norma, o antrąjį pusmetį taikoma liepos 1 dieną galiojusi norma. Palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną praleistą dieną nuo nesumokėtos sumos.

Teisę į šias palūkanas kreditorius įgyja be įspėjimo, jeigu įvykdė savo sutartines ir įstatymines pareigas ir laiku negavo jam priklausančios sumos. Palūkanų nėra, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti. Jei sutartyje tarp ūkio subjektų mokėjimo diena ar laikotarpis nenustatyti, palūkanos skaičiuojamos praėjus 30 kalendorinių dienų:

  • nuo sąskaitos faktūros ar lygiaverčio dokumento gavimo;
  • nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo, jei sąskaitos gavimo diena neaiški (sąskaita išrašyta ir išsiųsta ne elektroninėmis priemonėmis);
  • nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo, jei sąskaita gauta anksčiau nei prekės, paslaugos ar darbai;
  • nuo priėmimo ar patikrinimo dienos, jei įstatymai ar sutartis numato tokią procedūrą, o sąskaita gauta anksčiau arba tą pačią dieną.

Sutartyje tarp ūkio subjektų mokėjimo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 60 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo. Ilgesnis laikotarpis galimas, tik jei dėl jo sutartyje aiškiai susitarta ir tai nėra nesąžininga kreditoriui. Kai mokėtojas yra perkančioji organizacija, ji turi sumokėti per 30 kalendorinių dienų, skaičiuojamų pagal tas pačias keturias taisykles. Ilgesnį terminą su ja galima sulygti tik aiškiai, kai tai objektyviai pagrįsta, ir ne ilgesnį kaip 60 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo.

Kada priklauso 40 eurų kompensacija?

Įgijęs teisę į palūkanas, kreditorius be įspėjimo gali gauti iš skolininko 40 eurų išieškojimo išlaidoms kompensuoti. Jei išlaidos didesnės, galima reikalauti ir jas viršijančios dalies, įskaitant užmokestį advokatui ir išlaidas, susijusias su išieškojimu ne teismo tvarka. Kai sutartyje numatytas mokėjimas dalimis ir kuri nors dalis laiku nesumokama, palūkanos skaičiuojamos nuo laiku nesumokėtų sumų, o kreditorius turi teisę ir į išieškojimo išlaidų kompensaciją.

Šis įstatymas netaikomas:

  • sandoriams su vartotojais;
  • palūkanoms, susijusioms su mokėjimais pagal vekselius ir čekius;
  • palūkanoms, susijusioms su nuostolių atlyginimu ir draudimo išmokomis;
  • mokėjimams, kai skolininkui iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba vykdomas bankrotas ne teismo tvarka;
  • žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartims, kurių vykdymą nustato Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas.

Todėl iš vartotojo galima reikalauti Civilinio kodekso palūkanų, bet ne 40 eurų kompensacijos.

Delspinigiai pagal sutartį

Jei sutartyje numatyti delspinigiai ar bauda, juos taip pat įrašykite į pretenziją. Pagal Civilinį kodeksą netesybos įskaitomos į nuostolius, o teismų praktikoje jos įskaitomos ir į kompensuojamąsias palūkanas. Todėl už tą patį laikotarpį priteisiama tik didesnė suma: sutartiniai delspinigiai arba įstatyminės palūkanos. Ta pati taisyklė taikoma delspinigiams ir procesinėms palūkanoms.

Teismas gali sumažinti netesybas, jeigu jos neprotingai didelės arba skolininkas įvykdė dalį prievolės. Tačiau jos negali tapti mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės neįvykdymo, o jau sumokėtos netesybos nemažinamos.

Ką daryti, jei skolininkas į pretenziją nereaguoja?

Laukti neverta dėl ieškinio senaties. Bendrasis senaties terminas yra 10 metų, reikalavimams dėl palūkanų taikomas 5 metų terminas, o netesyboms (baudai, delspinigiams) tik 6 mėnesių terminas. Kai pažeidimas tęstinis, senaties terminas kiekvienos dienos delspinigiams prasideda tą dieną. Senatį teismas taiko tik ginčo šaliai reikalaujant, todėl skolininkas, paprašęs jos taikyti, gali išvengti seniausių delspinigių.

Pati pretenzija senaties termino nenutraukia. Jį nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka arba skolininko veiksmai, liudijantys, kad jis pripažįsta prievolę, pavyzdžiui, raštiškas skolos pripažinimas. Senaties nenutraukia ieškinys, kurį teismas atsisakė priimti, ieškinys, paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės, ir ieškinys, kurio ieškovas atsisakė. Todėl sutartyje numatytą pretenziją verta išsiųsti iš anksto, o ne paskutinėmis senaties termino dienomis. Todėl, jei skolininkas atsako ir pripažįsta skolą, tokį atsakymą verta išsaugoti.

Teismo įsakymas, ieškinys ir antstolis

Kai skola pagrįsta dokumentais ir skolininkas jos neginčija, ekonomiškiausia dažniausiai kreiptis dėl teismo įsakymo. Žyminis mokestis tokiose bylose yra ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip 10 eurų, o įrodymai prie pareiškimo nepridedami. Teismo įsakymo tvarka pareiškimas nenagrinėjamas, jeigu:

  • kreditorius nėra įvykdęs savo prievolės, už kurią reikalauja sumokėti, o skolininkas reikalauja ją įvykdyti;
  • prievolės neįmanoma įvykdyti dalimis, o kreditorius reikalauja įvykdyti jos dalį;
  • skolininkas gyvena užsienyje arba užsienyje yra jo buveinė;
  • skolininko gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos;
  • reikalavimas kilęs iš vartojimo kredito sutarties, o bendros vartojimo kredito kainos metinė norma neatitinka Vartojimo kredito įstatymo reikalavimų;
  • prašomi delspinigiai viršija vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytą pavėluoto mokėjimo palūkanų normą.

Išsamiai šią procedūrą aprašėme straipsnyje apie teismo įsakymą dėl skolos. Kai skola ginčijama ar ginčas sudėtingesnis, rengiamas ieškinys. Teismo įsakymas ar sprendimas pinigų pats neatneša: jei skolininkas vis tiek nemoka, vykdomasis dokumentas perduodamas antstoliui. Kaip vyksta šis etapas, rašome straipsnyje apie išieškojimą per antstolį.

Kada pretenziją verta patikėti advokatui?

Paprastą pretenziją dėl neginčijamos sąskaitos kreditorius gali parengti pats. Advokato pagalba pravarti, kai sutartyje įtvirtinta ginčų sprendimo tvarka, kai palūkanas ir delspinigius reikia skaičiuoti už ilgą laikotarpį ar kai skolininkas jau reiškia pretenzijų dėl kokybės. Verslo sandoriuose užmokestis advokatui gali būti įtrauktas į išieškojimo išlaidas, kurių atlyginimo galima reikalauti iš skolininko.

Tokiais atvejais padedame ikiteisminiuose ginčuose ir kuruojame visą skolų išieškojimą: nuo pretenzijos iki teismo įsakymo ir vykdymo. Tinkamai parengta pretenzija skolininkui neretai leidžia atgauti pinigus be teismo, o jei to nepavyksta, ji tampa tvirtu pagrindu tolesniems veiksmams.

Evelina Kiznė
Straipsnio autorė Advokatė Lietuvos advokatūra