Pereiti prie turinio
KIZNĖ LEGAL – advokatų kontora Kaune
KONSULTACIJA
2025 m. kovo 26 d. · atnaujinta 2026 m. lapkričio 11 d. · Evelina Kiznė, advokatė

Nuotolinis darbas pagal DK 52 straipsnį: kas gali reikalauti ir kas keičiasi nuo lapkričio 1 d.

Nuotolinis darbas
Turinys

Nuotolinis darbas pagal Darbo kodeksą skiriamas darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. Kai kurių darbuotojų prašymą darbdavys privalo tenkinti. Iki 2026 m. spalio 31 d. jis galėjo atsisakyti tik tada, kai įrodydavo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. sąnaudų argumentas dingo: atsisakyti galima tik tada, kai prašymo negalima tenkinti dėl darbdavio darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumų, nebent kolektyvinėje sutartyje susitarta kitaip.

Sąrašas darbuotojų, kurių prašymą darbdavys privalo tenkinti, lieka toks pat. Keičiasi atsisakymo pagrindas, išlaidų kompensavimo taisyklė ir dokumentas, kuriuo grindžiamas prašymas dėl sveikatos ar slaugos.

Kas yra nuotolinis darbas pagal DK 52 straipsnį?

DK 52 straipsnis nuotolinį darbą apibrėžia kaip darbo organizavimo formą arba darbo atlikimo būdą. Darbuotojas savo funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko reguliariai atlieka ne darbovietėje, o šalims priimtinoje sulygtoje vietoje. Tam jis gali naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas (teledarbas).

Iš to kyla dvi praktinės išvados. Pirma, atskiros „nuotolinio darbo sutarties“ rūšies nėra. Nuotolinis darbas taikomas įprastai darbo sutarčiai, o šalys tik susitaria dėl darbo organizavimo. Antra, įstatymas neriboja nuotolinio darbo dienų skaičiaus: galima dirbti nuotoliniu būdu visą laiką arba, pavyzdžiui, dvi dienas per savaitę.

Darbo vieta turi būti sulygta ir priimtina abiem šalims. Todėl darbuotojas negali pats nuspręsti dirbti iš kito miesto ar kitos valstybės. Jei darbuotojas nori kurį laiką dirbti iš užsienio, tai reikia aptarti ir sutarti su darbdaviu iš anksto. Darbas kitoje valstybėje gali lemti, kad bus taikomos ir tos valstybės taisyklės, todėl tokį susitarimą verta įvertinti atskirai.

Kas turi teisę reikalauti dirbti nuotoliniu būdu?

DK 52 straipsnio 2 dalis išvardija darbuotojus, kurių prašymą darbdavys privalo tenkinti, išskyrus įstatyme nurodytą atsisakymo pagrindą. Tai:

  1. nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja;
  2. darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų;
  3. darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų;
  4. darbuotojas, vienas auginantis vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų;
  5. darbuotojas, kurio prašymas pagrįstas sveikatos būkle, negalia arba būtinybe slaugyti ar prižiūrėti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį. Iki 2026 m. spalio 31 d. prašymas buvo teikiamas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, o nuo lapkričio 1 d. pakanka tos įstaigos dokumento.

Darbuotojų grupės lapkričio 1 d. nesikeičia, keičiasi tik penktos grupės prašymą pagrindžiantis dokumentas. Kitų darbuotojų prašymus darbdavys vertina savo nuožiūra, o nuotolinis darbas jiems nustatomas šalių susitarimu. Kokias dar garantijas Darbo kodeksas suteikia šeimoms, rašoma straipsniuose apie garantijas tėvams, auginantiems vaikus, ir apie Darbo kodeksą nėščiosioms ir pagimdžiusioms.

Ta pati dalis saugo ir priešingą situaciją. Darbuotojo atsisakymas dirbti nuotoliniu būdu negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas. Nuotolinis darbas skiriamas tik prašymu arba susitarimu, todėl už nesutikimą dirbti iš namų darbdavys negali darbuotojo atleisti ar pakeisti jo darbo sąlygų.

Kada darbdavys gali atsisakyti: iki spalio 31 d. ir nuo lapkričio 1 d.

Darbo kodekso pakeitimai, įsigalioję 2026 m. lapkričio 1 d., pakeitė ne darbuotojų sąrašą, o darbdavio atsisakymo pagrindą. Visi to paties įstatymo pokyčiai apžvelgiami straipsnyje apie Darbo kodekso pakeitimus 2026.

Iki 2026 m. spalio 31 d.: per didelės sąnaudos

Darbdavys privalo tenkinti saugomo darbuotojo prašymą, jeigu neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas. Įrodinėjimo pareiga čia įvardyta tiesiai: įrodyti turi darbdavys.

Praktikoje toks atsisakymas grindžiamas skaičiais: kiek kainuotų papildoma įranga, prieigos ar dar vieno darbuotojo pritraukimas, kad darbas vyktų be pertrūkių.

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d.: darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumai

Nauja formuluotė įpareigoja tenkinti saugomo darbuotojo prašymą, „išskyrus atvejus, kai negalima tenkinti darbuotojo prašymo dėl darbdavio darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumų, nebent kolektyvinėje sutartyje susitarta kitaip“. Kolektyvinės sutarties išlyga įrašyta prie šio atsisakymo pagrindo, todėl kolektyvinėje sutartyje jis gali būti sureguliuotas kitaip. Per didelių sąnaudų pagrindo nebelieka, o kartu iš normos dingsta ir tiesioginė nuoroda, kad įrodyti turi darbdavys.

Skirtumas esminis. Brangumą galima pagrįsti sąmata, o negalimumą tenka pagrįsti pačiu darbo pobūdžiu: darbas su įrenginiais darbovietėje, klientų aptarnavimas vietoje, pamainos gamybos linijoje. Saugiausia atsisakymą motyvuoti raštu ir nurodyti konkrečius faktus, kodėl būtent ši darbo funkcija negali būti atliekama nuotoliniu būdu.

Ar numatytas pereinamasis laikotarpis?

Pakeitimų įstatymo baigiamosiose nuostatose pereinamųjų taisyklių nuotoliniam darbui nėra. Jos numatytos tik kitoms temoms, pavyzdžiui, išbandymo terminui, darbo pareigų pažeidimams ar tėvystės atostogoms. Prašymams, pateiktiems nuo lapkričio 1 d., taikoma nauja formuluotė. Ar ji taikoma ir prašymui, pateiktam iki spalio 31 d., kai darbdavys sprendimą priima jau lapkritį, įstatymas tiesiogiai neatsako. Tokiu atveju saugiausia atsakymą grįsti taip, kad jis atitiktų abi redakcijas. Nuo 2027 m. sausio 1 d. įsigaliojanti Darbo kodekso redakcija nuotolinio darbo nuostatų toliau nekeičia.

Tas pats pakeitimas palietė ir prašymą dirbti pageidaujamu darbo laiko režimu. Iki spalio 31 d. ir čia buvo taikomas per didelių sąnaudų kriterijus. Nuo lapkričio 1 d. atsisakyti galima tik tada, kai prašymo negalima tenkinti dėl darbdavio darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumų. Kolektyvinės sutarties išlygos šioje normoje nėra.

Kaip įforminti susitarimą ir nuotolinio darbo tvarką?

Skiriant dirbti nuotoliniu būdu, raštu nustatomi darbo vietos reikalavimai (jeigu tokie keliami), darbui suteikiamos darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarka ir naudojimosi jomis taisyklės. Taip pat nurodomas padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas atsiskaito už atliktą darbą darbdavio nustatyta tvarka.

Šiuos dalykus galima sutarti individualiame susitarime su darbuotoju, o bendras taisykles įtvirtinti nuotolinio darbo tvarkos apraše. Aiškioje tvarkoje paprastai numatoma:

  1. darbo funkcijų organizavimo ypatumai;
  2. bendravimo su darbuotoju būdai ir pasiekiamumas darbo metu;
  3. darbo laiko apskaitos taisyklės;
  4. darbo vietai keliami reikalavimai;
  5. suteikiamų darbo priemonių naudojimo tvarka;
  6. išlaidų kompensavimo dydis ir sąlygos;
  7. prašymų dirbti nuotoliniu būdu pateikimo ir nagrinėjimo tvarka.

Be aiškios tvarkos darbdaviui sunku įrodyti darbo pareigų pažeidimą. Pavyzdžiui, darbuotojas dirba nuotoliniu būdu IT įmonėje, o darbdavys nutraukia sutartį, nes darbuotojas buvo nepasiekiamas ir nevykdė nurodymų. Jei niekur nenustatyta, kaip ir kada darbuotojas turi būti pasiekiamas, kilus ginčui darbo ginčų komisijoje darbdaviui bus sunku įrodyti, kokią pareigą darbuotojas pažeidė.

Todėl darbdaviams verta tvarką parengti, su ja supažindinti darbuotojus, užtikrinti, kad ji būtų visiems prieinama, ir ją reguliariai atnaujinti. Nuotolinio darbo tvarkos ir kitų vidaus dokumentų parengimą darbdavys gali užsakyti. Plačiau apie šią paslaugą rašoma puslapyje apie vidaus tvarkų rengimą.

Kas kompensuoja nuotolinio darbo išlaidas?

Jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Kompensacijos dydį ir mokėjimo sąlygas darbo sutarties šalys nustato susitarimu.

Iki 2026 m. spalio 31 d. ši pareiga išlygų neturėjo. Nuo lapkričio 1 d. ji taikoma, nebent kolektyvinėje sutartyje susitarta kitaip. Darbdaviams, kuriems netaikoma jokia kolektyvinė sutartis, niekas nesikeičia. Susitarime verta aiškiai įvardyti, kurios išlaidos kompensuojamos (pavyzdžiui, internetas, elektra, darbo priemonių nusidėvėjimas), kokiu dydžiu ir kaip dažnai.

Darbo laikas, privatumas ir sauga dirbant iš namų

Dirbtą laiką darbuotojas apskaičiuoja darbdavio nustatyta tvarka. Darbo laiką jis skirsto savo nuožiūra, bet negali pažeisti maksimaliojo darbo ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų. Nuotolinis darbas neriboja darbo stažo skaičiavimo, paaukštinimo, kvalifikacijos tobulinimo ir kitų darbuotojo teisių.

Darbdavio nustatyta nuotolinio darbo tvarka neturi pažeisti darbuotojo asmens duomenų apsaugos ir teisės į privatų gyvenimą. Kontroliuodamas darbo priemones darbdavys negali pažeisti darbuotojo asmeninio susižinojimo slaptumo. Darbo laiko apskaitą organizuoti galima, tačiau tvarkoje verta aiškiai aprašyti, kokias kontrolės priemones darbdavys naudoja.

Darbdavys privalo sudaryti sąlygas nuotoliniu būdu dirbantiems darbuotojams bendrauti ir bendradarbiauti su kolegomis darbovietėje ir darbuotojų atstovais, gauti iš darbdavio informaciją. Bent kartą per kalendorinius metus, jei to pareikalauja darbo taryba, darbdavys ją informuoja apie nuotolinio darbo būklę. Jei darbo tarybos nėra, informuojama darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga. Pateikiamas taip dirbančių darbuotojų skaičius, pareigybės ir, kai pareigybių grupėje daugiau nei du darbuotojai, darbo užmokesčio vidurkis pagal pareigybių grupes ir lytį.

Nuotolinis darbas nepanaikina darbuotojų saugos klausimų. Kokius saugos reikalavimus turi užtikrinti darbdavys ir ką privalo daryti pats darbuotojas, aiškinama straipsnyje apie nuotolinio darbo saugą.

Ką darbdaviui verta padaryti dabar?

Pirmiausia peržiūrėti nuotolinio darbo tvarką ir prašymų nagrinėjimo procedūrą. Jeigu joje remiamasi per didelėmis sąnaudomis, nuo lapkričio 1 d. tokia formuluotė nebetinka. Atsisakymą reikia grįsti konkrečiais darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumais ir išdėstyti motyvuotame atsakyme darbuotojui. Darbdaviams, kuriems taikoma kolektyvinė sutartis, verta įvertinti, ar nuotolinio darbo ir išlaidų kompensavimo klausimus tikslinga sureguliuoti joje.

Verta apsvarstyti ir tarpinį variantą. Kai visą darbo laiką dirbti nuotoliniu būdu objektyviai neįmanoma, galima susitarti dėl dalies darbo laiko. Toks sprendimas dažnai tinka abiem pusėms ir sumažina ginčo tikimybę. Tinkamai organizuotas nuotolinis darbas darbdaviui leidžia sutaupyti patalpų išlaidų ir pritraukti specialistų iš kitų miestų, o darbuotojui suteikia daugiau lankstumo.

Jei prašymas paprastas, o darbuotojas aiškiai patenka į saugomą grupę, darbdavys su juo gali susitarti pats. Kai darbdavys ketina atsisakyti, kai darbuotojas atsisakymą ginčija ar kai reikia įmonei pritaikytos nuotolinio darbo tvarkos, rezultatą lemia argumentai ir dokumentai. Tokiais atvejais naudinga pasitarti su darbo teisės advokatu dar prieš išsiunčiant atsakymą.

Aptarkime jūsų situaciją

Darbo teisės konsultacija nuotoliu: su teisininku 99,99 €, su advokatu 124,99 €.

REZERVUOTI KONSULTACIJĄ

Susijusi paslauga: Darbo sutarčių rengimas

Nemokama atmintinė · PDF

Keturios nemokamos darbo teisės atmintinės

Darbuotojams ir darbdaviams: atleidimo terminai ir išeitinės, privalomi įmonės vidaus dokumentai, darbo apmokėjimo sistemos reikalavimai ir ką daryti gavus pasiūlymą išeiti šalių susitarimu. Užsisakykite šviečiamąjį darbo teisės naujienlaiškį ir pasirinkite atmintinę. Plačiau apie atmintines

Kurią atmintinę atsiųsti?
Kas jūs esate?

Taip pat skaitykite

VISI STRAIPSNIAI
Nelaimingas atsitikimas komandiruotėje per pietų pertrauką: N-1, N-2 ar buitinė trauma?2026 m. lapkričio 20 d.Nelaimingas atsitikimas komandiruotėje per pietų pertrauką: N-1, N-2 ar buitinė trauma?Nelaimingas atsitikimas darbe – pirmosios pagalbos spintelė su kryžiumi biuro koridoriuje2026 m. lapkričio 18 d.Nelaimingas atsitikimas darbe: darbdavio pareigos ir atsakomybė