Viename darbo ginče darbdavys ir darbuotojas nutraukė darbo santykius ir pasirašė susitarimą, kuris turėjo užbaigti visus nesutarimus. Darbuotojas patvirtino, kad visos su darbo santykiais susijusios sumos jam sumokėtos. Kartu jis įsipareigojo nesikreipti į teismą, darbo ginčų komisiją ar Valstybinę darbo inspekciją. Atrodė, kad klausimas išspręstas galutinai, tačiau teismas šio susitarimo nepatvirtino. Taikos sutartis darbo ginče apsaugo tik tada, kai ji sudaryta teisingai. Ši byla parodo, kokios klaidos susitarimą paverčia beverčiu.
Kaip tvirtinama taikos sutartis darbo ginče
Darbo ginčų komisijos pirmininkas privalo pasiūlyti šalims sudaryti taikos sutartį, nes taikus ginčo užbaigimas laikomas prioritetiniu tikslu. Sutarties sąlygas šalys derina tarpusavyje. Vis dėlto susitarimas įsigalioja tik tada, kai jį patvirtina darbo ginčų komisija arba teismas.
Prieš tvirtindama susitarimą, institucija vertina tris dalykus. Sąlygos negali prieštarauti imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir negali sukurti esminės šalių nelygybės. Abi šalys taip pat turi elgtis sąžiningai, pavyzdžiui, nesinaudoti kitos šalies nepatyrimu ar neapdairumu. Jeigu susitarimo patvirtinti negalima, ginčas nagrinėjamas iš esmės.
Sudaryti taikos sutartį galima bet kurioje ginčo stadijoje, kol darbo ginčų komisijos sprendimas neįsiteisėjęs. Patvirtinta sutartis šalims tampa privaloma. Įsiteisėjęs komisijos sprendimas, kuriuo ji patvirtinta, tampa vykdomuoju dokumentu, todėl jo nevykdant galima kreiptis į antstolį.
Kodėl bendra sąlyga „jokių pretenzijų“ negalioja
Minėtoje byloje teismas nurodė kelias priežastis, kodėl darbdavio parengto susitarimo patvirtinti negalima.
Pirma, atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja. Darbuotojo pareiškimas, kad jis niekada neturės pretenzijų ir nesikreips į jokią instituciją, negali panaikinti įstatymuose įtvirtintos teisės į gynybą.
Antra, įsipareigojimas nebuvo abipusis. Nesikreipti į institucijas įsipareigojo tik darbuotojas, o darbdavys analogiškos pareigos neprisiėmė. Teismo vertinimu, tokia sąlyga sudarė prielaidas piktnaudžiauti stipresnės darbo santykių šalies padėtimi ir pažeidė šalių lygybės principą.
Trečia, susitarimo nuostatos buvo deklaratyvios. Taikos sutartis darbo ginče turi išspręsti konkretų kilusį nesutarimą. Šiuo atveju sutartyje nebuvo įvardyta nei konkreti ginčo esmė, nei sumos, dėl kurių susitarta. Bendros frazės neužkerta kelio jokiam konkrečiam būsimam ginčui, todėl nesukuria ir jokios apsaugos.
Verta prisiminti ir tvarką. Jeigu ginčas dėl teisės jau kilęs, dėl sutarties patvirtinimo šalys pirmiausia turi kreiptis į darbo ginčų komisiją. Tai privaloma ikiteisminė darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Byloje šalys jos nesilaikė, ir tai tapo dar vienu atmetimo pagrindu. Apie kreipimosi į komisiją tvarką išsamiau rašėme straipsnyje apie darbo ginčų komisiją ir kreipimosi terminus.
Kaip sudaryti susitarimą, kuris galios
Praktikoje veikia paprastas principas: kuo susitarimas konkretesnis, tuo jis saugesnis. Sutartyje verta įvardyti, koks konkretus ginčas užbaigiamas ir kokios sumos iki kada sumokamos. Taip pat verta aiškiai užrašyti, kokius reikalavimus kiekviena šalis atsisako reikšti būtent dėl šio ginčo. Įsipareigojimus reikia suformuluoti abiem pusėms, o ne vien darbuotojui.
Susitarti niekada nevėlu. Sutartis gali būti pateikta komisijai tvirtinti bet kurioje proceso stadijoje, net ir po bylos išnagrinėjimo, kol sprendimas neįsiteisėjęs. Patvirtinus sutartį, ginčo nagrinėjimas nutraukiamas. Jeigu sutartis patvirtinama jau po sprendimo priėmimo, ankstesnis sprendimas panaikinamas, o šalims lieka galioti jų pačių suderintos sąlygos.
Darbdaviui verta žinoti ir nevykdymo kainą. Kai darbdavys nevykdo įsiteisėjusio komisijos sprendimo, Darbo kodekso 232 straipsnis leidžia darbuotojo prašymu skirti iki 500 eurų baudą už kiekvieną praleistą savaitę. Bauda skiriama ne ilgiau kaip už šešis mėnesius ir priteisiama darbuotojo naudai.
Išvada
Taikos sutartis darbo ginče yra greičiausias ir pigiausias būdas užbaigti nesutarimą. Vis dėlto ji veikia tik tada, kai išsprendžia konkretų klausimą ir yra sąžininga abiem pusėms. Bendro pobūdžio atsisakymas bet kokių pretenzijų sukuria tik ramybės iliuziją. Teismas tokio susitarimo netvirtina, o neišspręstas ginčas gali sugrįžti po kelių mėnesių. Prieš pasirašant verta patikrinti, ar susitarime įvardyti konkretus ginčas, konkrečios sumos ir abipusiai įsipareigojimai. Būtent šie trys elementai skiria galiojančią taikos sutartį nuo bevertės deklaracijos.
