Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. kovo 18 d. priėmė nutartį civilinėje byloje (e3K-3-58-469/2025) dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo, kuria buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartis ir byla perduota nagrinėti iš naujo. Nutartyje išdėstyti reikšmingi teisiniai išaiškinimai dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, deontologinės ekspertizės akto įrodomosios reikšmės bei papildomos ekspertizės skyrimo pagrindų.
Juridinio asmens bankrotas – finansiškai skaudus ir reputacijai kenkiantis procesas, tačiau tyčinis bankrotas užtraukia dar rimtesnes pasekmes. Kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu, tai patvirtina, kad įmonės nemokumas atsirado dėl sąmoningų sprendimų ir veiksmų, kuriais tikslingai pažeidžiami kreditorių interesai. Verslo savininkams ir vadovams būtina aiškiai žinoti ne tik gresiančią teisinę atsakomybę, bet ir tiksliai identifikuoti, kokie veiksmai ir aplinkybės gali paskatinti teismą priimti nutartį dėl tyčinio bankroto.
Ar kreditorius, kurio reikalavimai nebuvo visiškai patenkinti tyčiniu bankrotu pripažintos įmonės bankroto procese, turi teisę reikalauti nepatenkintų reikalavimų atlyginimo tiesiogiai iš už tyčinį bankrotą atsakingo asmens? Šį klausimą savo nutartyje nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 20 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta grąžinti neteisėtai į Lietuvą išvežtą nepilnametį vaiką jo tėvui į Jungtinę Karalystę (e2-332-370/2025). Bylos esmė Pareiškėjas D.S. (vaiko tėvas) kreipėsi į teismą, prašydamas grąžinti nepilnametį sūnų į Jungtinę Karalystę, teigdamas, kad vaiko motina S.V. neteisėtai, be jo sutikimo išvežė vaiką į Lietuvą.…
Bylinėjimasis užtrunka, o kreditorius nerimauja, kad skolininkas per tą laiką gali perleisti ar paslėpti savo turtą. Būtent tokioms situacijoms ir egzistuoja laikinosios apsaugos priemonės – teisinis instrumentas, padedantis užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą.
Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 20 d. išnagrinėjo ieškovės V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje dėl žalos paciento sveikatai atlyginimo (e2A-57-798/2025).
Darbuotojų premijavimas yra vienas efektyviausių būdų motyvuoti darbuotojus siekti geresnių rezultatų ir didinti jų lojalumą organizacijai. Lietuvos Darbo kodeksas reglamentuoja darbuotojų premijavimo tvarką, numatydamas skirtingus premijavimo tipus, jų skyrimo ir mokėjimo sąlygas. Tinkamai įgyvendintas premijavimas gali tapti puikiu įrankiu skatinant darbuotojų produktyvumą ir kartu užtikrinant jų teisių apsaugą.
Kauno apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys atsakovei UAB „Dzūkija” dėl premijos darbuotojui ir kitų išmokų.
Turto paveldėjimas po vieno sutuoktinio mirties gali sukelti nenumatytų teisinių komplikacijų, ypač kai palikimas priimamas tik faktiškai valdant turtą, bet neįforminamas teisiškai. Mūsų kliento atvejis puikiai iliustruoja, kaip net po daugelio metų galima išspręsti tokią situaciją – kai po 1996 m. mirusios sutuoktinės palikimą faktiškai priėmęs sutuoktinis neatliko formalių procedūrų.
Pavėluotas darbo užmokesčio mokėjimas yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurios kyla darbo ginčai. Nepriklausomai nuo vėlavimo priežasčių, darbuotojas turi įvairių teisinių priemonių užtikrinti, kad jo teisės būtų apgintos ir priklausantys pinigai – išmokėti. Net jeigu darbdavys turi finansinių sunkumų, tai nėra reikšminga aplinkybė darbo ginče – užtenka nustatyti vėlavimo faktą, kad darbo ginčų komisija priteistų darbuotojui priklausančias sumas.