Daugiau kaip penkerius metus pas tą patį darbdavį dirbęs darbuotojas, atleistas dėl etatų mažinimo, gauna išeitinę išmoką iš darbdavio. Be jos, jam priklauso ilgalaikio darbo išmoka (dar vadinama ilgalaike darbo išmoka), kurią daugumai darbuotojų moka „Sodra“, jei per tris mėnesius jis nėra vėl priimamas pas tą patį darbdavį.
Šią išmoką lengva prarasti nė nepastebėjus. Jei darbuotojas sutinka išeiti šalių susitarimu, jos nebelieka, todėl atleidimo pagrindą patartina pasitikrinti dar prieš pasirašant.
Kam priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Teisę į išmoką turi darbuotojas, atitinkantis visas tris sąlygas:
- atleidimo dieną jo darbo santykiai su tuo pačiu darbdaviu nepertraukiamai tęsėsi daugiau kaip 5 metus;
- jis atleistas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (Darbo kodekso 57 straipsnis) arba dėl darbdavio bankroto (Darbo kodekso 62 straipsnis);
- per 3 mėnesius po atleidimo jis nesudaro naujos darbo sutarties su tuo pačiu darbdaviu.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. išmoka priklauso ir tada, kai daugiau kaip 5 metus trukusi darbo sutartis pasibaigia mirus darbdaviui fiziniam asmeniui. Šiuo atveju Darbo kodeksas išeitinės išmokos nenumato.
Atleidžiant darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, išmoka priklauso visais šiais atvejais:
- darbo funkcija tapo pertekline (etatų mažinimas);
- nepasiekti sutarti rezultatai pagal rezultatų gerinimo planą;
- darbuotojas atsisakė dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, keisti darbo laiko režimą ar darbo vietovę;
- perduodant verslą, nesutikta pereiti pas naują savininką;
- teismas ar darbdavio organas priėmė sprendimą, dėl kurio darbdavys baigia egzistuoti, pavyzdžiui, likviduojama įmonė.
Kiekvienam iš šių pagrindų taikoma sava procedūra, kurią aptariame straipsnyje apie atleidimą darbdavio iniciatyva. Kitais atvejais įstatymas šios išmokos nenumato. Ji nemokama, pavyzdžiui, kai sutartis nutraukiama šalių susitarimu, darbdavio valia, dėl darbuotojo kaltės, pasibaigus terminuotai sutarčiai ar darbuotojo iniciatyva, net jei jis išeina dėl svarbių priežasčių ir gauna išeitinę.
Įstatymas neišskiria darbuotojų, kurie sukako senatvės pensijos amžių ar gauna pensiją: jei sąlygos įvykdytos, išmoką jie gauna bendra tvarka. Kitaip yra, kai darbuotojas dirba pagal neterminuotą sutartį, pensijos amžių sukanka dirbdamas pas tą patį darbdavį ir dėl to pats nutraukia sutartį. Tada jam priklauso darbdavio mokama išeitinė, bet ne ši išmoka. Plačiau rašome apie išeitinę išmoką sulaukus senatvės pensijos amžiaus.
Kas įskaitoma į nepertraukiamą darbo trukmę?
Darbo trukmę „Sodra“ nustato pagal savo registro duomenis ir dokumentus. Į ją patenka visų rūšių atostogos, įskaitant vaiko priežiūros, ir kiti laikotarpiai, kuriuos Darbo kodeksas įskaito į darbo santykių trukmę.
Laikotarpis pas ankstesnį darbdavį įskaitomas tada, kai darbuotojas buvo perkeltas išlaikant darbo santykių tęstinumą, pavyzdžiui, perduodant verslą. Tai turi patvirtinti įsakymai, susitarimai ar kiti dokumentai. Jei su tuo pačiu darbdaviu sudarytos kelios darbo sutartys, išmoka skiriama tik nutraukus visas šias sutartis.
Kokio dydžio ilgalaikio darbo išmoka ir kaip ji apskaičiuojama?
Išmoka sudaro 77,58 % vieno, dviejų ar trijų darbuotojo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių. Daugiklis priklauso nuo to, kiek metų darbuotojas nepertraukiamai dirbo pas atleidusį darbdavį:
| Darbo trukmė pas darbdavį | Išmokos dydis |
|---|---|
| daugiau kaip 5 ir iki 10 metų | 77,58 % vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio |
| nuo 10 iki 20 metų | 77,58 % dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių |
| 20 metų ir daugiau | 77,58 % trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių |
Vidutinį mėnesinį darbo užmokestį „Sodra“ apskaičiuoja pati pagal paskutinių 12 mėnesių draudžiamąsias pajamas iš atleidusio darbdavio. Mėnesiai be darbo pajamų paprastai praleidžiami ir imami ankstesni, o ligos ar kitos „Sodros“ išmokos į vidurkį neįskaitomos. Jei darbuotojas buvo perkeltas iš ankstesnės darbovietės, trūkstamiems mėnesiams imamos ir ten gautos pajamos.
Išimtis taikoma mėnesiams, kai socialinio draudimo įmokos pagal ES taisykles ar tarptautines sutartis mokėtos kitoje valstybėje: tokie mėnesiai nepraleidžiami, o įskaičiuojami į vidurkį kaip nulinės pajamos. Dėl šių taisyklių „Sodros“ vidurkis gali skirtis nuo to, pagal kurį darbdavys skaičiuoja išeitinę išmoką.
Skaičiavimo pavyzdys
Darbuotojas pas tą patį darbdavį dirbo 15 metų, o jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis per paskutinius metus buvo 2 200 eurų. Atleistas dėl etatų mažinimo, jis gaus dvi išmokas:
- iš darbdavio: dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, apie 4 400 eurų;
- iš „Sodros“: 2 200 × 2 × 0,7758 = 3 413,52 euro.
Jei tas pats darbuotojas būtų dirbęs 22 metus, „Sodra“ jam mokėtų 2 200 × 3 × 0,7758 = 5 120,28 euro. Preliminarias sumas pagal savo duomenis galite pasitikrinti atleidimo išmokų skaičiuokle.
Kas moka ir kada gaunama ilgalaikio darbo išmoka?
Daugumai darbuotojų išmoką moka „Sodra“ iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo, o privatus darbdavys jos darbuotojui nemoka. „Sodra“ išmoką skiria ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams nuo atleidimo dienos (darbdaviui mirus, nuo darbo sutarties pasibaigimo dienos).
Kai registre pakanka duomenų, prašymo teikti nereikia. Sprendimas priimamas per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai sueina 3 mėnesiai, o pinigai pervedami per 10 darbo dienų nuo sprendimo.
Jei registre trūksta duomenų apie nepertraukiamą darbą, darbuotojas turi pats pateikti prašymą „Sodrai“ ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo atleidimo ar sutarties pasibaigimo. Prašymą galima pateikti per „Sodros“ elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą, paštu, per e. pristatymo sistemą arba atvykus į bet kurį „Sodros“ skyrių. Praleidus šį terminą, išmoka nebeskiriama.
Išmoka neskiriama, jei per 3 mėnesius po atleidimo darbuotojas ir tas pats darbdavys vėl sudaro darbo sutartį. Jei tai paaiškėja jau paskyrus išmoką, ją į fondą turi grąžinti darbdavys, nebent jis susitaria, kad sumą grąžins pats darbuotojas. Darbas pas kitą darbdavį teisės į išmoką neatima.
Ilgalaikio darbo išmoka biudžetinių įstaigų darbuotojams
Iš biudžetinių įstaigų ir Lietuvos banko atleistiems darbuotojams išmoką moka ne „Sodra“, o pats atleidęs darbdavys. Dydžiai, sąlygos ir skyrimo tvarka tokie patys kaip ir „Sodros“ mokamos išmokos.
Kitų darbdavių, įskaitant valstybės ar savivaldybių įmones, viešąsias įstaigas ir privačias bendroves, darbuotojams išmoką moka „Sodra“.
Kaip neprarasti išmokos, kai darbdavys siūlo išeiti?
Pirmiausia nereikia skubėti pasirašyti susitarimo. Mažindamas etatus darbdavys dažnai siūlo nutraukti sutartį šalių susitarimu, nes taip greičiau ir nereikia laikytis įspėjimo terminų. Tačiau tada ilgalaikio darbo išmoka nemokama, o išeitinės dydis priklauso tik nuo susitarimo.
Atleistas dėl etatų mažinimo, darbuotojas gautų atlyginimą už įspėjimo laikotarpį, dviejų vidutinių darbo užmokesčių išeitinę ir išmoką iš „Sodros“. Su šia suma ir reikia lyginti siūlomą susitarimą, o derybose pagrįstai galima prašyti, kad išeitinė padengtų ir prarandamą išmoką.
Darbdaviui atleidimo pagrindas taip pat svarbus. Atleidžiant dėl etatų mažinimo, išmoką iš fondo moka „Sodra“, todėl privačiam darbdaviui ji paprastai papildomų išlaidų nesukuria. Tačiau jei darbo ginčą nagrinėjantis organas įsiteisėjusiu sprendimu atleidimą pripažįsta neteisėtu, išmokėtą sumą į fondą turi grąžinti darbdavys. Todėl svarbu nepažeisti atleidimo procedūros. Be kita ko:
- darbo funkcija turi būti realiai perteklinė;
- darbuotojui siūloma laisva darbo vieta, jei tokia yra nuo įspėjimo dienos iki likus penkioms darbo dienoms iki įspėjimo termino pabaigos;
- kai atleidžiama dalis tą pačią funkciją atliekančių darbuotojų, atrankos kriterijai derinami su darbo taryba, o jos nesant su profesine sąjunga, atranką vykdo komisija ir taikomos pirmenybės teisės;
- dėl etatų mažinimo negalima atleisti darbuotojo, auginančio vaiką iki trejų metų, nėščios darbuotojos (iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai) ir darbuotojo, pašaukto į privalomąją karo ar alternatyviąją tarnybą;
- laikomasi įspėjimo terminų, o atleidžiant grupę darbuotojų dar ir pranešimo bei konsultavimosi pareigų.
Ar atitinkate sąlygas, daugeliu atvejų galite pasitikrinti patys: darbo trukmę matysite „Sodros“ duomenyse, o atleidimo pagrindas nurodytas įsakyme ar susitarime. Nesutinkant su „Sodros“ skyriaus sprendimu dėl išmokos skyrimo ar mokėjimo, jį galima skųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
Advokato pagalbos prireikia, kai abejojama, ar atleidimo pagrindas parinktas teisingai, kai darbdavys spaudžia pasirašyti susitarimą ar kai neįskaitoma dalis darbo laikotarpio. Tokiais atvejais padedame kaip darbo teisės advokatai, o kilus ginčui dėl atleidimo galime atstovauti jums.
