Darbuotojas, kuris dirba pagal neterminuotą darbo sutartį ir senatvės pensijos amžių sukako dirbdamas pas dabartinį darbdavį, gali išeiti iš darbo dėl svarbios priežasties: įspėti darbdavį prieš penkias darbo dienas ir gauti išeitinę išmoką. Darbdavio sutikimo tam nereikia. Išeitinė išmoka išeinant į pensiją siekia vieną arba du vidutinius darbo užmokesčius, tačiau sąlygos griežtos, o viena jų dažnai klaidina.
Kam priklauso išeitinė išmoka išeinant į pensiją?
Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas reikalauja, kad kartu būtų įvykdytos trys sąlygos:
- darbuotojas dirba pagal neterminuotą darbo sutartį;
- jis sukako socialinio draudimo senatvės pensijos amžių;
- šį amžių jis sukako dirbdamas pas tą darbdavį, iš kurio dabar išeina.
Trečioji sąlyga reiškia, kad ši teisė neperkeliama pas naują darbdavį. Jei žmogus įsidarbina kitur jau sukakęs pensijos amžių, naujasis darbdavys šiuo pagrindu išeitinės išmokos mokėti neprivalo, nes pensijos amžių darbuotojas sukako dirbdamas ne pas jį. Todėl, pakeitus darbovietę jau sukakus pensijos amžių, šia galimybe pasinaudoti nebepavyks.
Terminuota darbo sutartis šios teisės nesuteikia. Išankstinė senatvės pensija jos taip pat nesukuria, nes įstatymas teisę sieja su paties amžiaus sukakimu, o ne su pensijos gavimu. Ir atvirkščiai, pensiją jau gaunantis darbuotojas teisės nepraranda, jei visos trys sąlygos įvykdytos.
Laiko ribos įstatymas nenustato. Darbuotojas gali išeiti iškart sukakęs pensijos amžių arba po kelerių metų, jei visą tą laiką tęsiasi tie patys darbo santykiai. Tai vienas iš nedaugelio atvejų, kai darbuotojo iniciatyva nutraukiant sutartį darbdavys privalo sumokėti išeitinę išmoką. Kitais atleidimo pagrindais mokamos išeitinės išmokos aptartos straipsnyje apie atleidimo procedūras ir išeitines išmokas.
Kokio dydžio išmoka ir kada ją reikia sumokėti?
Jei darbo santykiai truko vienus metus ar ilgiau, darbdavys moka dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. Jei jie truko trumpiau negu vienus metus, darbdavys moka vieną vidutinį darbo užmokestį.
Vidutinį darbo užmokestį darbdavys apskaičiuoja Vyriausybės nustatyta tvarka. Į jį patenka bazinė alga, papildoma darbo užmokesčio dalis, priedai už kvalifikaciją, priemokos ir premijos už atliktą darbą, bet ne darbdavio iniciatyva skiriamos skatinamosios premijos.
Šiuo metu darbdavys visas išmokas, įskaitant išeitinę, turi sumokėti ne vėliau kaip darbo santykių pabaigos dieną, nebent šalys susitaria atsiskaityti per dešimt darbo dienų. Dalį, neviršijančią vieno vidutinio darbo užmokesčio, jis bet kuriuo atveju sumoka paskutinę dieną, jei atleidimo metu nesusitarta kitaip. Iki tos pačios dienos darbdavys privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.
Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. atsiskaitymo tvarka keičiasi. Dalį iki vieno vidutinio darbo užmokesčio darbdavys ir toliau turės sumokėti paskutinę darbo santykių dieną arba, jei taip susitarta atleidimo metu, per dešimt darbo dienų nuo atleidimo. Likusią sumą šalys galės atleidimo metu susitarti išmokėti vėliau, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atleidimo dienos. Jei darbo sutarties nutraukimas pradėtas iki 2026 m. spalio 31 d., atsiskaitant taikoma ankstesnė DK 146 str. 2 d. redakcija (įstatymo Nr. XV-1058 39 str. 9 d.).
Galutinė suma su dviejų vidutinių darbo užmokesčių išeitine paprastai viršija vieną vidutinį darbo užmokestį, todėl išeitinė išmoka išeinant į pensiją nuo lapkričio galės būti išmokama dalimis. Tačiau be darbuotojo sutikimo darbdavys mokėjimo atidėti negalės. Visus šio paketo pokyčius aptariame apžvalgoje apie Darbo kodekso pakeitimus 2026.
Jei darbdavys ne dėl darbuotojo kaltės vėluoja atsiskaityti, jis moka netesybas: vidutinį mėnesio darbo užmokestį už kiekvieną uždelstą mėnesį. Kai uždelsta suma mažesnė už vieną vidutinį darbo užmokestį, netesybas darbdavys skaičiuoja nuo uždelstos sumos, o už trumpesnį nei mėnesio uždelsimą moka proporcingai. Nuo 2026 m. birželio 7 d. šešių mėnesių riba panaikinta, todėl netesybos skaičiuojamos už visą uždelsimo laiką.
Kaip suformuluoti pareiškimą, kad išmoka būtų sumokėta?
Darbuotojas pateikia rašytinį pareiškimą ir įspėja darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas. Pasibaigus šiam terminui darbo sutartis pasibaigia, todėl darbdavys negali atsisakyti darbuotoją atleisti ar atidėti jo išėjimo.
Pareiškime verta aiškiai įrašyti pagrindą: sutartis nutraukiama dėl svarbios priežasties, nes darbuotojas sukako senatvės pensijos amžių, ir nurodyti minėtą straipsnio punktą. Jei parašyta tik „prašau atleisti savo noru“, darbdavys gali tai vertinti kaip išėjimą be svarbių priežasčių. Tada įspėti reikia prieš dvidešimt kalendorinių dienų, o išeitinės išmokos įstatymas nenumato.
Įspėjimo terminai apskritai priklauso nuo pagrindo: pavyzdžiui, išbandymo laikotarpiu užtenka trijų darbo dienų. Pareiškimo kopiją su gavimo data verta pasilikti. Jei darbdavys atsisako mokėti ar sumoka mažiau, nei priklauso, darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją.
Taigi išeitinė išmoka išeinant į pensiją priklauso tik tada, kai įvykdytos visos trys sąlygos ir pareiškime aiškiai nurodytas pagrindas. Darbdavys šios teisės apriboti negali, o nuo 2026 m. lapkričio 1 d. dalį galutinės sumos išmokėti vėliau galės tik darbuotojui sutikus.
Jei abejojate, ar išeitinė apskaičiuota teisingai, darbo teisės advokatai gali įvertinti jūsų situaciją.
