Darbdavys gauna raštą iš darbuotojos: ji prašo pateikti vidutinį darbo užmokestį pagal lytį jos pareigybių grupėje. Kitas darbdavys sužino, kad naujam darbuotojui su dvigubu vidutiniu atlyginimu taikomas šešių mėnesių išbandymo terminas vietoj įprastų trijų. Trečias gauna baudą, kuri nuo trijų tūkstančių eurų išaugo iki dešimties minimaliųjų algų. Darbo kodekso pakeitimai 2026 metais apima du didelius pakeitimų paketus ir keičia taisykles nuo įdarbinimo iki atleidimo.
Pirmasis paketas, ES darbo užmokesčio skaidrumo direktyvos (2023/970) perkėlimas, turėtų įsigalioti nuo 2026 m. birželio 7 d. Vyriausybė jam jau pritarė, laukiama Seimo patvirtinimo. Antrasis paketas apima platesnę Darbo kodekso reformą: nuo nuotolinio darbo ir išbandymo terminų iki baudų didinimo ir streiko reguliavimo. Jo numatoma įsigaliojimo data yra 2026 m. lapkričio 1 d.
Darbo užmokesčio skaidrumas ir vienodo atlygio principas
Šiuo metu darbo sutartyse galima numatyti konfidencialumo sąlygas dėl atlyginimo dydžio, o Darbo kodeksas aiškiai nedraudžia darbdaviui klausti kandidato apie ankstesnį darbo užmokestį. Nuo birželio 7 d. abi šios galimybės panaikinamos. Konfidencialumo susitarimas nebegalės apriboti darbuotojo teisės dalintis informacija apie savo darbo užmokestį, jei tai daroma siekiant vienodo atlygio. Darbdavys prieš įdarbindamas nebegalės reikalauti informacijos apie kandidato dabartinį ar ankstesnį atlyginimą. Jei organizacijoje galioja kolektyvinė sutartis, darbdavys privalės pateikti kandidatui jos nuostatas, kad derybos dėl atlyginimo būtų skaidrios.
Atsiranda visiškai nauja darbuotojo teisė, kurios dabartiniame kodekse nėra: gauti raštu duomenis apie savo metinį, mėnesinį ir valandinį darbo užmokestį, taip pat apie darbdavio darbuotojų vidutinius atlyginimų rodiklius pagal lytį toje pačioje pareigybių grupėje. Darbdavys privalės kasmet informuoti darbuotojus apie šią teisę.
Šiuo metu darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvine sutartimi arba darbdavio sprendimu darbovietėse, kur dirba dvidešimt ir daugiau darbuotojų. Nuo birželio 7 d. privaloma dokumentuota darbo apmokėjimo sistema visiems darbdaviams, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus. Sistemoje turi būti nustatytos pareigybių grupės pagal objektyvius, lyties požiūriu neutralius kriterijus, darbo užmokesčio ribos, papildomo apmokėjimo pagrindai ir indeksavimo tvarka. Sistema turi būti patvirtinta iki birželio 6 d.
Darbdaviai kas mėnesį privalės teikti „Sodrai” duomenis apie darbuotojų darbo užmokestį pagal lytį ir pareigybių grupę, ir tai visiškai nauja pareiga. „Sodra” skaičiuos lyčių darbo užmokesčio atotrūkio rodiklius ir juos viešai skelbs. Jei atotrūkis viršija penkis procentus ir darbdavys negali jo pagrįsti objektyviais kriterijais, privaloma per šešis mėnesius jį ištaisyti.
Dabartiniame kodekse kompensacija už darbo užmokesčio diskriminaciją yra ribojama. Nuo birželio 7 d. numatoma visiška kompensacija: visas nesumokėtas darbo užmokestis, kompensacija už prarastas galimybes ir neturtinės žalos atlyginimas. Teismai diskriminacijos bylose galės nukrypti nuo įprastų bylinėjimosi išlaidų taisyklių darbuotojo naudai.
Nuotolinis darbas, išbandymo terminas ir darbo laikas
Dabartinis Darbo kodeksas jau numato prievolę tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu tam tikroms kategorijoms: nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms, auginančioms vaiką iki aštuonerių metų, vienišiems tėvams iki keturiolikos metų ir neįgalaus vaiko tėvams. Tačiau darbdavys gali atsisakyti, jei įrodo, kad nuotolinis darbas sukeltų „per dideles sąnaudas”. Antrasis pakeitimų paketas šią normą keičia keliais svarbiais aspektais.
Pirma, keičiasi atsisakymo sąlyga: vietoj pareigos įrodyti „per dideles sąnaudas” darbdavys galės atsisakyti tenkinti prašymą dėl darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumų, tačiau kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta kitaip. Antra, nors nuotolinio darbo išlaidų kompensavimas jau ir dabar yra privalomas, pakeitimai papildomai numato, kad kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta dėl kitokių kompensavimo sąlygų.
Dabartinis išbandymo terminas yra ne ilgesnis kaip trys mėnesiai, pratęsti šalių susitarimu draudžiama. Nuo lapkričio 1 d. pridedamos dvi naujovės. Pirma, jei darbuotojo mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis nei du šalies vidutiniai bruto darbo užmokesčiai, gali būti taikomas iki šešių mėnesių išbandymo terminas. Antra, terminuotoms darbo sutartims išbandymo terminas turi būti proporcingas sutarties trukmei. Bazinis trijų mėnesių terminas kitiems darbuotojams nesikeičia.
Budėjimo reglamentavimas keičiasi iš esmės. Šiuo metu budėjimas negali trukti ilgiau nei vieną nepertraukiamą savaitę, o priemoka mokama už kiekvieną budėjimo savaitę. Nuo lapkričio 1 d. budėjimo limitas nustatomas kitaip: iki vieno šimto šešiasdešimt aštuonių valandų per keturias savaites. Už pasyvų budėjimą namuose mokama ne mažesnė kaip dvidešimties procentų vidutinio valandinio darbo užmokesčio priemoka už kiekvieną valandą, o už faktiškai atliktą darbą budėjimo metu mokama kaip už faktiškai dirbtą darbo laiką. Nėščiosios, krūtimi maitinančios ir auginantys vaikus iki keturiolikos metų negalės būti skiriami budėti be jų sutikimo.
Darbo kodeksas jau numato, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda. Pakeitimai papildomai aiškiai įtvirtina, kad darbo užmokestis už sutrumpintą valandą paliekamas, o darbuotojams, kurių darbo užmokestis priklauso nuo darbo normų, už šią valandą mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Darbo kodekso pakeitimai 2026: atleidimas ir baudos
Keičiasi darbo sutarties nutraukimo dėl pažeidimo tvarka. Darbo kodeksas jau dabar numato, kad darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo prieš priimdamas sprendimą dėl atleidimo. Nuo lapkričio 1 d. ši procedūra papildoma svarbia naujove: vertinant, ar darbdavys laikėsi terminų, neįskaitomas laikas, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių.
Žymiai didinamos baudos. Dabartinė maksimali bauda už darbo teisės pažeidimą yra trys tūkstančiai eurų. Nuo lapkričio 1 d. ji didinama iki dešimties Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių. Baudos dydis turi būti proporcingas pažeidimo sunkumui.
Keičiasi atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka. Šiuo metu šalys gali susitarti dėl atsiskaitymo ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Nuo lapkričio 1 d. visos su darbo santykiais susijusios išmokos turi būti sumokėtos ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos dienos. Jei išmokų dalis viršija vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, ji gali būti sumokėta kitu šalių sutartu laiku, tačiau ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atleidimo. Pavėluoto darbo užmokesčio delspinigiai skaičiuojami už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną ir padidinami penkis kartus, o tai reikšmingas pokytis, palyginti su dabartine tvarka.
Kasmetinių atostogų srityje dabartinis trejų metų senaties terminas išlieka, tačiau atsiranda nauja galimybė: aukštesnio nei darbdavio lygmens kolektyvine sutartimi šis terminas gali būti sutrumpintas iki dvejų metų. Tokiu atveju privaloma numatyti piniginę kompensaciją už atostogų dalį, viršijančią įstatyme nustatytą kasmetinių atostogų trukmę per dvejus metus.
Kolektyvinių darbo ginčų srityje pagreitinamos procedūros: ginčo komisija turi būti sudaryta per tris darbo dienas (vietoj dabartinių penkių), o įspėjamasis streikas gali trukti iki keturių valandų (vietoj dviejų). Streiko metu draudžiama ne tik priimti naujus darbuotojus į streikuotojų vietas, bet ir bet kokiais būdais skatinti darbuotojus nestreikuoti.
Darbo kodekso pakeitimai 2026: ką daryti jau dabar
Darbo kodekso pakeitimai 2026 metais įsigalioja dviem etapais. Pirmasis nuo birželio 7 d.: darbdaviams iki birželio 6 d. privaloma patvirtinti darbo apmokėjimo sistemą, sugrupuoti pareigybes, pašalinti konfidencialumo sąlygas dėl atlyginimo ir pasiruošti teikti duomenis „Sodrai”. Antrasis nuo lapkričio 1 d.: reikės peržiūrėti atleidimo procedūras, budėjimo ir nuotolinio darbo tvarkas, pasiruošti naujiems išbandymo terminų reikalavimams ir įvertinti padidėjusių baudų riziką.
Abu pakeitimų paketai dar laukia Seimo patvirtinimo, tačiau ES direktyvos perkėlimo terminas (birželio 7 d.) yra privalomas, o antrasis paketas jau yra plačiai aptartas ir Vyriausybės patvirtintas.
Darbuotojams darbo kodekso pakeitimai 2026 metais suteikia reikšmingai platesnę apsaugą: nuo teisės žinoti savo atlyginimo lygį iki stipresnių nuotolinio darbo garantijų, griežtesnių baudų už darbdavio pažeidimus ir visiškos kompensacijos už darbo užmokesčio diskriminaciją.
