Valstybinė darbo inspekcija 2026 m. kovo mėn. paskelbė, kad 2025 metais atliko 8 019 nelegalaus darbo patikrinimų, tai yra 14 proc. daugiau nei ankstesniais metais, o ūkio subjektams paskirtų baudų suma pasiekė 3,1 mln. eurų (2024 m. ji siekė 1,8 mln. eurų). Šie skaičiai rodo aiškią tendenciją: nelegalus darbas tikrinamas vis intensyviau, o baudų mastas auga. Darbdaviui verta tiksliai žinoti, kas laikoma pažeidimu, kam skiriamos baudos ir kiek jos gali kainuoti.
Kas laikoma nelegaliu darbu
Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnį nelegalus darbas yra darbo funkcijų atlikimas, kai nesudaryta rašytinė darbo sutartis arba kai apie darbuotoją nepranešta „Sodrai” mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios (vienasmenio valdymo organo atveju pranešti reikia bent prieš valandą). Nelegaliu darbu taip pat laikoma situacija, kai įmonėje dirba trečiosios šalies pilietis, neturintis teisės būti, gyventi ar dirbti Lietuvoje arba neturintis galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, kai toks kodas privalomas.
Praktikoje dažniausia klaida labai paprasta: žmogus pradeda dirbti „bandomąją dieną” dar prieš pasirašant sutartį ar išsiunčiant pranešimą „Sodrai”. Įstatymui neturi reikšmės, kad šalys ketino dokumentus sutvarkyti kitą dieną, nes pažeidimas fiksuojamas patikrinimo momentu. Inspekcijai nesvarbu ir tai, ar žmogus dirbo visą dieną, ar vos kelias valandas, kadangi atsakomybę lemia pats darbo funkcijų atlikimo be įforminimo faktas.
Nelegalus darbas kainuoja dvigubai: atsakomybė vadovui ir įmonei
Atsakomybė taikoma dviem lygiais, ir būtent tai darbdaviai dažnai pamiršta. Pirma, pagal Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnį bauda skiriama fiziniam asmeniui: juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui ji siekia nuo 1 500 iki 5 000 eurų, o darbdaviui fiziniam asmeniui nuo 2 000 iki 5 000 eurų. Pakartotinis pažeidimas vadovui kainuoja 5 000–6 000 eurų.
Antra, pačiai įmonei kaip juridiniam asmeniui Užimtumo įstatymas numato baudą nuo 3 iki 12 minimaliųjų mėnesinių algų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Kadangi 2026 m. MMA yra 1 153 eurai, bauda sudaro nuo 3 459 iki 13 836 eurų už vieną asmenį. Įmonei, baustai per pastaruosius dvejus metus, bauda didėja iki 6–24 MMA, tai yra iki 27 672 eurų už kiekvieną asmenį. Svarbu suprasti, kad baudos skaičiuojamos už kiekvieną darbuotoją atskirai, todėl trys nelegaliai dirbę asmenys reiškia tris atskiras baudas ir įmonei, ir papildomą riziką vadovui.
Bauda nėra vienintelė išlaida
Darbdavys papildomai privalo sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui atlyginimą, ne mažesnį kaip 3 MMA, tai yra bent 3 459 eurus. Ši pareiga taikoma nepriklausomai nuo to, kiek laiko žmogus faktiškai dirbo. Kita vertus, įstatymas numato ir švelninimo mechanizmą: jei darbdavys iki nutarimo priėmimo sumoka darbuotojui priklausančias sumas, įmonei skiriama fiksuota 3 MMA dydžio bauda už asmenį (pakartotinio pažeidimo atveju 6 MMA), todėl operatyvus reagavimas po patikrinimo gali sumažinti baudą kelis kartus.
Be finansinių sankcijų, įstatymas numato ir papildomas pasekmes: apribojimą dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, subsidijų ar paramos atėmimą iki penkerių metų ir pareigą grąžinti jau gautą paramą. Pažeidėjai papildomai viešinami VDI interneto svetainėje, todėl apie pažeidimą sužino ne tik inspekcija, bet ir klientai bei partneriai.
Verta žinoti ir teismų praktiką: teismai, vertindami vadovams skirtas baudas, atsižvelgia į prisipažinimą, pažeidimo trukmę, nustatytų asmenų skaičių ir tai, ar asmuo baustas pirmą kartą, o tokiais atvejais kartais skiria net mažesnę nei minimali baudą. Inspekcija tokius sprendimus neretai skundžia, todėl švelninimo tikėtis galima, bet garantuoti jo niekas negali.
Ką daryti darbdaviui
Nelegalus darbas 2026 metais yra viena brangiausių darbdavio klaidų: vadovas rizikuoja iki 5 000 eurų, o įmonė iki 13 836 eurų už kiekvieną asmenį, dar neskaičiuojant pareigos sumokėti atlyginimą. Prevencija paprasta ir pigi: darbo sutartis pasirašoma ir pranešimas „Sodrai” išsiunčiamas iki faktinės darbo pradžios be jokių išimčių „vienai dienai”, o įdarbinant užsieniečius papildomai patikrinama jų teisė dirbti Lietuvoje. Jei bauda jau paskirta, verta įvertinti dvi galimybes: nedelsiant atsiskaityti su darbuotoju, kad būtų pritaikyta fiksuota mažesnė bauda, ir pasverti, ar yra pagrindas ginčyti baudos dydį teisme. Vadovui skirtas nutarimas skundžiamas apylinkės teismui per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo, o pačiai baudai sumokėti skiriamas 40 kalendorinių dienų terminas. Abu terminai trumpi, todėl delsti su sprendimais neverta.
