Valstybinė darbo inspekcija 2026 m. kovo mėn. paskelbė, kad 2025 metais atliko 8 019 nelegalaus darbo patikrinimų, tai yra 14 proc. daugiau nei ankstesniais metais, o ūkio subjektams paskirtų baudų suma pasiekė 3,1 mln. eurų (2024 m. ji siekė 1,8 mln. eurų). Tendencija aiški: nelegalus darbas tikrinamas vis intensyviau, o baudų mastas auga. Darbdaviui verta tiksliai žinoti, kas laikoma pažeidimu, kam skiriamos baudos ir kiek jos kainuoja.
Kas laikoma nelegaliu darbu
Nelegalų darbą apibrėžia Užimtumo įstatymo 56 straipsnis. Tai darbo funkcijų atlikimas, kai nesudaryta rašytinė darbo sutartis. Nelegalus darbas yra ir tada, kai apie darbuotoją nepranešta „Sodrai” mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Vienasmenio valdymo organo atveju pranešti reikia bent prieš valandą. Nelegaliu darbu laikoma ir situacija, kai įmonėje dirba trečiosios šalies pilietis be teisės būti, gyventi ar dirbti Lietuvoje. Tas pats galioja, kai toks asmuo neturi galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, o kodas yra privalomas.
Praktikoje dažniausia klaida labai paprasta. Žmogus pradeda dirbti „bandomąją dieną” dar prieš pasirašant sutartį ar išsiunčiant pranešimą „Sodrai”. Įstatymui nesvarbu, kad šalys ketino dokumentus sutvarkyti kitą dieną. Pažeidimas fiksuojamas patikrinimo momentu. Inspekcijai nesvarbu ir tai, ar žmogus dirbo visą dieną, ar vos kelias valandas. Atsakomybę lemia pats darbo funkcijų atlikimo be įforminimo faktas.
Nelegalus darbas kainuoja dvigubai: atsakomybė vadovui ir įmonei
Atsakomybė taikoma dviem lygiais, ir būtent tai darbdaviai dažnai pamiršta. Pirma, pagal Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnį bauda skiriama fiziniam asmeniui: juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui ji siekia nuo 1 500 iki 5 000 eurų, o darbdaviui fiziniam asmeniui nuo 2 000 iki 5 000 eurų. Pakartotinis pažeidimas vadovui kainuoja 5 000–6 000 eurų. Plačiau apie tai, kada vadovas atsako asmeniškai, rašome straipsnyje apie vadovo atsakomybę.
Antra, pačiai įmonei kaip juridiniam asmeniui Užimtumo įstatymas numato baudą nuo 3 iki 12 minimaliųjų mėnesinių algų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Kadangi 2026 m. MMA yra 1 153 eurai, bauda sudaro nuo 3 459 iki 13 836 eurų už vieną asmenį. Įmonei, baustai per pastaruosius dvejus metus, bauda didėja iki 6–24 MMA. Tai yra iki 27 672 eurų už kiekvieną asmenį. Baudos skaičiuojamos už kiekvieną darbuotoją atskirai. Trys nelegaliai dirbę asmenys reiškia tris atskiras baudas įmonei ir papildomą riziką vadovui.
Bauda nėra vienintelė išlaida
Darbdavys papildomai privalo sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui atlyginimą, ne mažesnį kaip 3 MMA, tai yra bent 3 459 eurus. Ši pareiga taikoma nepriklausomai nuo to, kiek laiko žmogus faktiškai dirbo. Įstatymas numato ir švelninimo mechanizmą. Jei darbdavys iki nutarimo priėmimo sumoka darbuotojui priklausančias sumas, įmonei skiriama fiksuota 3 MMA bauda už asmenį. Pakartotinio pažeidimo atveju ji siekia 6 MMA. Operatyvus reagavimas po patikrinimo baudą sumažina kelis kartus.
Be finansinių sankcijų, įstatymas numato ir papildomas pasekmes. Tai apribojimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, subsidijų ar paramos atėmimas iki penkerių metų ir pareiga grąžinti jau gautą paramą. Pažeidėjai dar viešinami VDI interneto svetainėje. Apie pažeidimą sužino ne tik inspekcija, bet ir klientai bei partneriai. Įmonėms, gyvenančioms iš viešojo sektoriaus užsakymų ar ES projektų, šie ribojimai neretai kainuoja daugiau nei pati bauda.
Verta žinoti ir teismų praktiką. Vertindami vadovams skirtas baudas, teismai atsižvelgia į prisipažinimą, pažeidimo trukmę, nustatytų asmenų skaičių ir tai, ar asmuo baustas pirmą kartą. Tokiais atvejais jie kartais skiria net mažesnę nei minimali baudą. Inspekcija tokius sprendimus neretai skundžia. Švelninimo tikėtis galima, bet garantuoti jo niekas negali.
Kaip teisėtai sumažinti baudą ir ar verta ją ginčyti
Racionaliausias pirmas žingsnis po patikrinimo yra atsiskaityti su darbuotoju iki nutarimo priėmimo. Sumokėjus jam priklausantį ne mažesnį kaip 3 MMA atlyginimą, įmonei skiriama fiksuota 3 MMA bauda už asmenį. Pakartotinio pažeidimo atveju ji siekia 6 MMA. Palyginti su gresiančiomis 12 MMA, skirtumas yra keli tūkstančiai eurų vienam asmeniui.
Juridiniam asmeniui skirta bauda ginčijama administraciniame teisme. Teismas gali skirti mažesnę baudą, nei numato įstatymo minimumas. Tam reikia nustatyti, kad bauda akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga. Skirdama baudą institucija atsispiria nuo sankcijos minimumo ir maksimumo vidurkio. Lengvinančiomis aplinkybėmis laikomas pažeidimo nutraukimas, prisipažinimas, žalos atlyginimas ir sunki įmonės finansinė padėtis.
Terminai trumpi ir jų verta neprarasti iš akių:
- senaties terminas tokiai baudai skirti – dveji metai;
- vadovui skirtas nutarimas skundžiamas apylinkės teismui per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo;
- baudai sumokėti skiriamos 40 kalendorinių dienų, o dėl sunkios finansinės padėties mokėjimą galima išdėstyti iki vienerių metų.
Pakartotinumo taisyklė turi dar vieną padarinį. Kartą nubaustai įmonei kiekvienas kitas patikrinimas per dvejus metus tampa dvigubai brangesnis. Todėl po pirmos baudos verta iš karto sugriežtinti vidinę kontrolę. Tikrinti reikia ir subrangovų darbuotojų įforminimą.
Ką daryti darbdaviui
Nelegalus darbas 2026 metais yra viena brangiausių darbdavio klaidų. Vadovas rizikuoja iki 5 000 eurų, o įmonė iki 13 836 eurų už kiekvieną asmenį. Prie to prisideda pareiga sumokėti darbuotojui atlyginimą. Prevencija paprasta ir pigi. Darbo sutartis pasirašoma ir pranešimas „Sodrai” išsiunčiamas iki faktinės darbo pradžios, be jokių išimčių „vienai dienai”. Įdarbinant užsieniečius papildomai tikrinama jų teisė dirbti Lietuvoje. Jei bauda jau paskirta, lieka du keliai. Pirmas – nedelsiant atsiskaityti su darbuotoju, kad būtų pritaikyta fiksuota mažesnė bauda. Antras – pasverti, ar yra pagrindas ginčyti baudos dydį teisme. Abu keliai turi trumpus terminus, todėl delsti su sprendimais neverta.
