Penktadienio popietę pamainos vadovas praneša, kad prie įrenginių dirbantis darbuotojas svyruoja, o nuo jo sklinda alkoholio kvapas. Sprendimą reikia priimti iš karto: leisti dirbti toliau pavojinga, tačiau išsiųsti žmogų namo be jokio dokumento taip pat rizikinga. Nušalinimas nuo darbo yra būtent tokioms krizinėms situacijoms skirta priemonė, tačiau ji apsaugo darbdavį tik tada, kai taikoma pagal aiškias įstatymo taisykles ir tinkamai įforminama.
Kada darbdavys gali nušalinti darbuotoją
Darbo kodekso 49 straipsnis numato tris pagrindines nušalinimo situacijas.
Pirma, jeigu darbuotojas pasirodė darbe apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną ar pamainą jį nušalina, neleisdamas dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio. Šiuo atveju nušalinimas yra darbdavio pareiga, o ne pasirinkimo klausimas.
Antra, darbdavys privalo raštu nušalinti darbuotoją pagal pareigūnų ar institucijų, kurioms įstatymai suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą. Toks nušalinimas gali trukti iki trijų mėnesių, o darbo užmokestis už šį laikotarpį nemokamas. Reikalavime turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, kokia nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas.
Trečia, darbdavys, tirdamas galimo darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, gali nušalinti darbuotoją iki 30 kalendorinių dienų, mokėdamas jam vidutinį darbo užmokestį.
Įstatymas taip pat leidžia nušalintą darbuotoją, jam sutikus, perkelti į kitą darbą, jeigu perkėlimas neprieštarauja nušalinimo tikslui. Pasibaigus terminui darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą, nebent per nušalinimo laikotarpį atsirado pagrindas nutraukti darbo sutartį.
Nušalinimas nuo darbo dėl neblaivumo: kaip fiksuoti
Įtarus neblaivumą, lemiamą reikšmę turi įrodymai. VDI rekomendacijose darbdaviams (atnaujintose 2024 m. sausio 18 d.) nurodoma nedelsiant surašyti nušalinimo dėl neblaivumo ar apsvaigimo aktą. Jį pasirašo vadovas arba darbdavio įgaliotas asmuo, dalyvaujant bent dviem kitiems darbuotojams, kurie patvirtina akte užfiksuotas aplinkybes.
Akte aprašomas pagrindas, dėl kurio kilo įtarimas (pavyzdžiui, tarnybinis pranešimas), ir konkretūs požymiai: sklindantis alkoholio kvapas, nestabili eisena, padrika kalba, neįprastas elgesys. Darbuotojui pasiūloma raštu pasiaiškinti, o su pačiu aktu jis supažindinamas pasirašytinai. Jeigu darbuotojas atsisako pasirašyti ar pasiaiškinti, atsisakymas pažymimas tame pačiame akte.
Alkotesterį naudoti galima tik tuomet, kai tokia galimybė įtvirtinta darbo tvarkos taisyklėse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, kitu atveju būtinas darbuotojo sutikimas. Nesutinkantį tikrintis darbuotoją galima nusiųsti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai, surašius siuntimą, o jeigu jis atsisako vykti ar palikti darbo vietą, kviečiama apsaugos tarnyba arba policija. Net ir be medikų išvados neblaivumo faktą leidžiama įrodinėti liudytojų parodymais, vaizdo įrašais ir kitais teisėtai surinktais įrodymais, tik jų turi pakakti išvadai pagrįsti.
Nušalinimas nuo darbo tyrimo metu
Kai darbdavys gauna pranešimą apie galimą rimtą pažeidimą, tarkime, lėšų pasisavinimą ar konfidencialios informacijos nutekinimą, leisti įtariamam darbuotojui toliau dirbti dažnai reiškia riziką prarasti įrodymus. Tokiam atvejui skirtas nušalinimas tyrimo laikotarpiu: darbuotojas laikinai nevykdo funkcijų, o darbdavys per tą laiką apklausia kolegas, peržiūri dokumentus ir sistemų įrašus.
Svarbu suprasti šios priemonės prigimtį. Tai ne bausmė, o apsauginė priemonė, todėl darbuotojui visą nušalinimo laiką mokamas vidutinis darbo užmokestis, juk kaltė dar neįrodyta. Maksimali trukmė yra 30 kalendorinių dienų, ir tyrimą reikia organizuoti taip, kad į šį terminą būtų spėta: vilkinamas tyrimas nesuteikia teisės nušalinimą pratęsti.
Įforminimas ir dažniausios darbdavių klaidos
Pirmoji klaida yra žodinis nušalinimas. Vadovas liepia darbuotojui eiti namo, o dokumento nesurašo. Vėliau darbuotojas gali teigti, kad jam be jokio pagrindo neleista dirbti, ir reikalauti apmokėjimo už visą laikotarpį. Nušalinimo įsakyme ar akte visada nurodomas terminas, priežastis ir teisinis pagrindas, o darbuotojas su dokumentu supažindinamas pasirašytinai.
Antroji klaida yra per ilgas terminas. Tyrimo laikotarpio nušalinimas negali viršyti 30 kalendorinių dienų, todėl neapibrėžtas nušalinimas „iki tyrimo pabaigos“ be konkrečios datos yra rizikingas: ginče jis vertinamas darbdavio nenaudai.
Trečioji klaida susijusi su darbo užmokesčiu. Nemokėti galima tik dviem atvejais: nušalinus dėl neblaivumo ir vykdant institucijų reikalavimą. Nušalinant tyrimo laikotarpiu vidutinį darbo užmokestį mokėti privaloma, ir būtent šį reikalavimą darbdaviai praktikoje pažeidžia dažniausiai, klaidingai manydami, kad įtariamam pažeidėjui mokėti nereikia.
Darbuotojo gynybos galimybės
Darbuotojas, manantis, kad nušalintas nepagrįstai, gali kreiptis į darbo ginčų komisiją. Neteisėto nušalinimo atveju Darbo kodeksas nustato sutrumpintą vieno mėnesio terminą, skaičiuojamą nuo tada, kai darbuotojas sužinojo apie savo teisių pažeidimą, nors daugumai kitų darbo ginčų taikomi trys mėnesiai. Jeigu nušalinimas pripažįstamas nepagrįstu, darbuotojui atlyginama žala, visų pirma negautas darbo užmokestis. Darbdaviui tai reiškia, kad kiekvienas nušalinimo dokumentas turi būti parengtas taip, lyg jį po mėnesio skaitys ginčą nagrinėjanti institucija.
Santykis su drausmine procedūra ir atleidimu
Nušalinimas nėra nuobauda ir savaime nieko neįrodo, jis tik sustabdo darbo funkcijų vykdymą, kol aiškinamasi situacija. Jeigu tyrimas pažeidimą patvirtina, toliau vyksta atskira procedūra: darbdavys pareikalauja rašytinio pasiaiškinimo, įvertina pažeidimo sunkumą ir padarinius, tada sprendžia dėl drausminės nuobaudos arba darbo sutarties nutraukimo. Kiekvienam šios procedūros žingsniui galioja savi terminai, todėl nušalinimo laikotarpį verta išnaudoti ne tik įrodymams rinkti, bet ir sprendimui parengti.
Neblaivumas darbo metu priskiriamas šiurkštiems darbo pareigų pažeidimams, todėl tinkamai užfiksuotas faktas gali tapti pagrindu atleisti darbuotoją už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą be įspėjimo ir be išeitinės išmokos. Ryšys veikia ir priešinga kryptimi: jeigu nušalinimo aktas surašytas atmestinai, be liudytojų ir be požymių aprašymo, vėliau darbdaviui bus sunku įrodyti patį pažeidimą, o kartu apginti ir atleidimo teisėtumą.
Nušalinimas nuo darbo yra greita, bet formalumų reikalaujanti priemonė. Jos teisėtumą lemia trys dalykai: tikslus įstatyminis pagrindas, raštu įformintas sprendimas su aiškiu terminu ir teisingai išspręstas darbo užmokesčio klausimas. Darbdavys, kuris krizinę situaciją fiksuoja dokumentais nuo pat pradžių, apsaugo ir savo darbuotojus, ir save nuo brangiai kainuojančio ginčo.
