„Lenkijos bendrovė atsiunčia savo darbuotoją trims mėnesiams padirbėti mūsų gamykloje. Ar mums, kaip priimančiai įmonei, dėl to kyla kokių nors pareigų?“ Šį klausimą personalo specialistai užduoda dažnai ir paprastai tikisi atsakymo „ne“. Panašiai klausia ir vežėjai: ar tikrai kiekvieną vairuotojo komandiruotę reikia deklaruoti atskirai? Tikrovė kitokia, nei norėtųsi: komandiruoti darbuotojai sukuria pareigų ne tik juos siunčiančiai užsienio įmonei, bet ir priimančiai Lietuvos bendrovei, o šių pareigų nevykdymas baigiasi baudomis atsakingiems asmenims.
Už ką baudžiama: trys pažeidimų grupės
Administracinių nusižengimų kodekso 101 straipsnis numato atsakomybę už kelių rūšių pažeidimus:
- informacijos VDI apie atsiųstą dirbti užsienietį nepateikimas: bauda nuo 360 iki 660 €, pakartotinai 660–1 320 €;
- garantijų komandiruotiems darbuotojams netaikymas: 420–900 €, pakartotinai 900–1 680 €;
- vairuotojo komandiravimo deklaracijos nepateikimas per IMI sistemą: 360–660 €, pakartotinai 660–1 320 €.
Šias baudas moka ne įmonė, o atsakingi fiziniai asmenys, dažniausiai vadovai arba už procesą atsakingi specialistai. Palyginti su nelegalaus darbo sankcijomis sumos atrodo kuklios, tačiau jos skiriamos konkretiems žmonėms, o pažeidimui kartojantis išauga beveik dvigubai. Kai pažeidimai susiję su keliais darbuotojais, ir baudų gali būti kelios.
Kam taikomos taisyklės, kai komandiruoti darbuotojai atvyksta į Lietuvą
Pareigos tenka ne tik darbuotoją siunčiančiai užsienio įmonei. Kai užsienietis atsiunčiamas dirbti į Lietuvą, VDI privalo gauti informaciją apie tokį darbuotoją, todėl priimanti Lietuvos įmonė negali ramiai laukti, kol viską sutvarkys užsienio partneris: informacijos nepateikimas reiškia baudą būtent Lietuvoje. Komandiruotiems darbuotojams įstatymai numato ir tam tikras garantijas, kurių privalu laikytis visą komandiruotės laikotarpį, o jų netaikymas užtraukia atskirą baudą. Priimančiai įmonei verta iš anksto susitarti su siunčiančiuoju darbdaviu, kuris iš jų ir kokiu būdu šias garantijas užtikrins, kad patikrinimo metu nekiltų ginčo dėl atsakomybės.
Transporto sektoriui aktualus dar vienas reikalavimas: vairuotojo komandiravimą būtina deklaruoti per Europos Sąjungos vidaus rinkos informacinę sistemą IMI. Vežėjams, kurių vairuotojai nuolat kerta sienas, ši pareiga tampa kasdiene rutina, nes kiekvieno vairuotojo komandiruotė turi būti deklaruota atskirai. Dėmesys šiam sektoriui neatsitiktinis: VDI 2026 m. kovo mėn. paskelbtais duomenimis, krovininiame transporte net 80 % nelegaliai dirbusių asmenų buvo užsieniečiai, todėl vežėjų dokumentus inspektoriai tikrina itin atidžiai.
Svarbu nepainioti komandiravimo pažeidimų su nelegaliu darbu. Jei atsiųstas trečiosios šalies pilietis apskritai neturi teisės dirbti Lietuvoje, taikoma nebe deklaracijų, o nelegalaus darbo atsakomybė, kuri tiek įmonei, tiek vadovui yra nepalyginamai griežtesnė.
Ką daryti gavus baudą
Situacija nėra beviltiška ir tada, kai pažeidimas jau užfiksuotas. Kadangi šių nusižengimų sankcijos palyginti nedidelės, pareigūnai gali surašyti administracinį nurodymą: sumokėjus pusę minimalios baudos per 15 kalendorinių dienų (protokolą surašius nedalyvaujant – per 30 dienų), teisena baigiama. Nesutinkant su priimtu nutarimu, jį galima apskųsti apylinkės teismui per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo. Administracinis nurodymas galimas tik iki bylos nagrinėjimo, tad gavus dokumentus verta iš karto įvertinti, ar ginčytis apsimoka, ar pigiau užbaigti teiseną sumokėjus pusę minimalios sumos. Administracinis nurodymas negalimas, jei asmuo per metus pažeidimą padarė pakartotinai, taip pat kai už pažeidimą gresia didesnė nei 1 500 € maksimali bauda, pavyzdžiui, už pakartotinį garantijų netaikymą (ANK 610 str. 2 d.). Paskirtą baudą reikia sumokėti per 40 kalendorinių dienų, o atsižvelgiant į materialinę padėtį, nagrinėjant bylą galima prašyti baudos mokėjimą išdėstyti iki dvejų metų (ANK 675 str. 3 d.). Teismų praktika rodo, kad, esant lengvinančių aplinkybių, teismai skiria švelnesnes ar net mažesnes nei minimalios baudas, tačiau švelninimas nėra garantuotas, todėl juo remtis kaip strategija neverta.
Praktinė išvada
Komandiruoti darbuotojai nėra vien siunčiančios įmonės rūpestis. Prieš priimdama atsiųstą užsienietį Lietuvos įmonė turėtų pasitikrinti tris dalykus: ar VDI laiku gavo informaciją apie atvykstantį darbuotoją, ar jam užtikrinamos įstatyme numatytos garantijos ir, jei kalbama apie vairuotojus, ar pateiktos deklaracijos per IMI. Šie patikrinimai trunka trumpai, o jų nepadaręs atsakingas asmuo rizikuoja asmenine bauda, kuri pakartotinio pažeidimo atveju dar padidėja. Naudinga patikrinimus įtvirtinti ir sutartyse su užsienio partneriais, aiškiai sutariant, kas pateikia informaciją VDI ir kas atsako už deklaracijas, o įmonės viduje įsakymu paskirti už komandiruotų asmenų dokumentus atsakingą darbuotoją. Toks aiškumas kainuoja mažiau nei viena bauda.
