Įstatymo tekstas ilgą laiką atrodė nepajudinamas: jei darbdavys laiku neatsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju, netesybos skaičiuojamos pagal aiškią formulę ir teismas jų mažinti negali. Tačiau naujausia teismų praktika rodo kitokį vaizdą: apygardų teismai vis dažniau vertina, ar netesybos už uždelstą atsiskaitymą yra proporcingos pažeidimui, ir jas sumažina. Tuo pat metu įstatymų leidėjas žengė priešinga kryptimi ir panaikino maksimalią netesybų ribą. Abu pokyčiai keičia rizikos balansą tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.
Kaip skaičiuojamos netesybos už uždelstą atsiskaitymą
Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalis anksčiau numatė: jei darbo santykiams pasibaigus darbdavys ne dėl darbuotojo kaltės uždelsė atsiskaityti, jis privalo mokėti netesybas, kurių dydis yra darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus. Iki šiol galioja dvi išlygos:
- jei uždelsta suma mažesnė negu vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybos skaičiuojamos nuo uždelstos sumos, padaugintos iš uždelstų mėnesių skaičiaus;
- jei uždelsimas trumpesnis nei mėnuo, netesybos apskaičiuojamos proporcingai uždelstam laikotarpiui.
Preliminarų netesybų dydį galite pasiskaičiuoti mūsų netesybų skaičiuokle.
Nuo 2026 m. birželio 7 d. nebeliko šešių mėnesių ribos
Iki šių metų birželio galiojo svarbi apsauga darbdaviui: kad ir kiek mėnesių truko uždelsimas, netesybos negalėjo viršyti šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio. Nuo 2026 m. birželio 7 d. įsigaliojęs Darbo kodekso pakeitimas šią ribą panaikino, todėl netesybos dabar auga tiek, kiek tęsiasi neatsiskaitymas.
Numatyta ir pereinamoji taisyklė: jei darbdavys terminus atsiskaityti praleido iki 2026 m. birželio 6 d., netesybos skaičiuojamos pagal senąją tvarką su šešių mėnesių riba. Apie kitus šių metų pakeitimus rašėme apžvalgoje Darbo kodekso pakeitimai 2026.
Teismai pradeda netesybas mažinti
Ilgą laiką kasacinio teismo praktika buvo suprantama taip, kad įstatyme nustatyta netesybų formulė nepalieka teismui erdvės jas mažinti. Tačiau per pastaruosius dvejus metus apygardų teismų sprendimuose ryškėja nauja kryptis: netesybos vertinamos per proporcingumo principą, reikalaujantį, kad sankcija būtų adekvati pažeidimo pobūdžiui ir padariniams.
Vienoje šiemet išnagrinėtoje byloje darbuotojui už kelis mėnesius uždelstą atsiskaitymą pirmosios instancijos teismas priteisė beveik dvylika tūkstančių eurų netesybų. Apeliacinės instancijos teismas šią sumą sumažino iki neišmokėtos sumos dydžio, motyvuodamas tuo, kad netesybos, kelis kartus viršijančios pačią skolą, įgyja baudinį pobūdį ir tampa neproporcingos. Panašių sprendimų, kuriuose netesybos už uždelstą atsiskaitymą buvo sumažintos remiantis šalių interesų pusiausvyra, apygardų teismų praktikoje daugėja.
Ką tai reiškia darbuotojams ir darbdaviams
Darbuotojui reikalavimas dėl netesybų išlieka viena stipriausių priemonių, kai darbdavys delsia atsiskaityti. Vis dėlto reikia realiai vertinti, kad teismas gali priteisti mažesnę sumą, nei rodo formulė, ypač kai skola nedidelė, o netesybos ją gerokai viršija.
Darbdaviui rizikos padidėjo: panaikinus šešių mėnesių ribą, ilgai besitęsiantis neatsiskaitymas gali kainuoti nepalyginamai brangiau nei anksčiau. Kartu atsirado ir realus proporcingumo argumentas ginče, tačiau juo pasikliauti neverta, nes teismų pozicijos dar tik formuojasi ir skirtinguose teismuose gali skirtis. Patikimiausia apsauga nesikeičia: atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju paskutinę darbo dieną.
Išvada
Netesybos už uždelstą atsiskaitymą išgyvena permainų laikotarpį: įstatymų leidėjas panaikino maksimalią ribą, o teismai vis drąsiau taiko proporcingumo principą ir mažina neadekvačiai dideles sumas. Ši praktika dar tik formuojasi, todėl ginčuose dėl netesybų kaip niekada svarbu tiksliai įvertinti aplinkybes: uždelsimo trukmę, skolos dydį ir šalių elgesį. Abiem pusėms tai reiškia daugiau neapibrėžtumo, tačiau ir daugiau argumentų, kuriuos gali panaudoti gerai pasirengusi šalis.
