Į pokalbį ateina tinkamas kandidatas: patirtis atitinka, motyvacija aiški, tačiau lietuviškai jis supranta vos kelis žodžius. Darbuotojas nemoka lietuvių kalbos, o darbdaviui iškart kyla klausimai: kokia kalba pasirašyti sutartį, ar versti vidaus taisykles ir ar apskritai galima reikalauti išmokti kalbą.
Pagrindinius atsakymus duoda trys teisės aktai: Darbo kodeksas, Valstybinės kalbos įstatymas ir Vyriausybės patvirtintas kalbos mokėjimo kategorijų aprašas. Prekybos ir kitų gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovai turėjo užtikrinti aptarnavimą valstybine kalba ir anksčiau. Nauja tai, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. tiesioginis gyventojų aptarnavimas turi atitikti Vyriausybės nustatytą lietuvių kalbos mokėjimo lygį. Todėl seni įmonių įpročiai gali būti nebeaktualūs.
Kokia kalba sudaryti sutartį, jei darbuotojas nemoka lietuvių kalbos?
Darbo sutartis visada rengiama lietuvių kalba. Jei darbuotojas yra užsienietis, Darbo kodekso 25 straipsnis reikalauja, kad sutartis būtų išdėstyta lietuvių kalba ir kita šiam darbuotojui suprantama kalba. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ užsieniečiu laikomas asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis. Todėl taisyklė taikoma ir Europos Sąjungos piliečiams.
Įstatymas nedaro išimties užsieniečiams, kurie lietuviškai kalba gerai: antrosios kalbos versija reikalinga ir jiems. O jei darbuotojas yra Lietuvos pilietis, bet geriau supranta anglų kalbą? Sutartis vis tiek turi būti lietuviška. Anglišką versiją galima pridėti, tačiau ji lietuviškos nepakeičia.
Kokia kalba laikoma suprantama, įstatymas neapibrėžia. Todėl prieš rengiant sutartį naudinga darbuotojo raštu paklausti, kurią kalbą jis moka geriausiai, ir tą atsakymą pasilikti. Anglų kalba dažnai pasirenkama automatiškai, nors ne kiekvienam darbuotojui iš trečiųjų šalių ji yra ta kalba, kurią jis iš tikrųjų supranta.
Leidimai gyventi ir dirbti yra atskiras klausimas. Kaip migracijos procedūros susijusios su pačia sutartimi, aptarėme straipsnyje apie darbo sutartį su užsieniečiu.
Ar galima sudaryti dvikalbę darbo sutartį?
Įstatymas dokumento formos nenustato, todėl dvikalbė sutartis, kai abu tekstai pateikiami viename dokumente dviem stulpeliais, reikalavimą atitinka. Praktikoje tai patogiausias būdas: pasirašomas vienas dokumentas, ir niekam nekyla klausimo, kuri versija buvo įteikta.
Rekomenduojame sutartyje įrašyti, kuri versija vyrauja, jei tekstai skiriasi. Kadangi lietuviškas tekstas privalomas, logiška nurodyti jį. Vertimą verta patikėti žmogui, išmanančiam darbo teisės terminus, nes pažodžiui išversti terminai „darbo funkcija“, „išbandymas“ ar „įspėjimo terminas“ dažnai įgyja kitą prasmę. Dvikalbius šablonus su suderintais terminais rengiame teikdami darbo dokumentų rengimo paslaugą.
Kuriuos dokumentus darbdavys privalo išversti?
Darbuotojui užsieniečiui išversti reikia darbo sutartį, darbo tvarkos taisykles, darbuotojų saugos reikalavimus ir dokumentus, kuriuos šalys viena kitai perduoda raštu. Darbo kodeksas leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai darbdavys pasirašytinai supažindina jį su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis taisyklėmis ir darbuotojų saugos reikalavimais. Užsieniečiui ši informacija taip pat pateikiama lietuvių ir jam suprantama kalba.
Ta pati taisyklė galioja dokumentams, kuriuos šalys viena kitai perduoda raštu darbo santykių metu: pranešimams, prašymams, sutikimams, prieštaravimams. Įspėjimas apie atleidimą ar pasiūlymas keisti darbo sąlygas užsieniečiui teikiamas dviem kalbomis. Darbuotojui su negalia šie dokumentai taip pat teikiami lietuvių kalba ir kita jam suprantama kalba.
Saugos instrukcijoms yra atskira norma. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintas aprašas reikalauja, kad instrukcijos būtų parengtos lietuvių kalba ar kita darbuotojui suprantama kalba. Todėl lietuvių kalbos nesuprantančiam darbuotojui, ne tik užsieniečiui, instrukciją saugiausia parengti jam suprantama kalba, nes instruktavimas vien lietuviškai jo saugos neužtikrina.
Kaip praktiškai organizuoti vertimą ir supažindinimą?
- Sudarykite sąrašą dokumentų, su kuriais supažindinate kiekvieną naują darbuotoją. Jo pagrindas paprastai yra tie patys privalomi įmonės dokumentai: darbo tvarkos taisyklės, saugos instrukcijos, pareigybės aprašymas, darbo apmokėjimo sistema.
- Nuolatinius dokumentus išverskite vieną kartą ir laikykite dvikalbius šablonus. Pakeitę lietuvišką tekstą, iškart atnaujinkite ir vertimą.
- Supažindinimo žymą rašykite abiem kalbomis ir nurodykite kalbą, pavyzdžiui: „Susipažinau ir supratau anglų kalba“.
- Saugos instruktavimą veskite su vertėju arba kolega, kalbančiu ta kalba, o instruktavimo įraše pažymėkite, kokia kalba instruktuota.
- Įspėjimus ir pasiūlymus rengkite viename dokumente dviem kalbomis ir siųskite tuo pačiu kanalu.
Pareiga pateikti dokumentus suprantama kalba tenka darbdaviui, todėl kilus ginčui jis turės parodyti, kad ją įvykdė. Parašas po vien lietuvišku tekstu tokiu atveju mažai ką įrodo.
Ar galima reikalauti, kad darbuotojas mokėtų lietuvių kalbą?
Kai kuriems darbuotojams to reikalauja pats įstatymas. Valstybinės kalbos įstatymas nurodo, kas privalo mokėti valstybinę kalbą pagal Vyriausybės nustatytas kategorijas. Tai valstybės ir savivaldos institucijų, policijos, teisėsaugos, ryšių, transporto, sveikatos, socialinės apsaugos ir kitų gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovai, tarnautojai ir pareigūnai.
Prekybos ir kitų gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovai ir anksčiau turėjo užtikrinti, kad gyventojai būtų aptarnaujami valstybine kalba. Nuo 2026 m. sausio 1 d. reikalavimas sugriežtintas: prekes parduodantys ir paslaugas teikiantys asmenys turi užtikrinti tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine kalba Vyriausybės nustatytu lietuvių kalbos mokėjimo lygiu. Ši pareiga netaikoma laikinai prekes parduodantiems fiziniams asmenims ir fiziniams asmenims, kurie prekių pardavimu nesiverčia nuolat. Išimtys galimos ir Mokslo ir studijų įstatyme numatytais atvejais, kai reikalavimas mokėti valstybinę kalbą laikomas nepagrįstu teisės dirbti ribojimu.
Vyriausybės aprašas tai sukonkretina: įmonė turi užtikrinti, kad gyventojus tiesiogiai aptarnaujantys darbuotojai turėtų pažymėjimą ar kitą dokumentą, patvirtinantį reikiamą kalbos kategoriją, pavyzdžiui, išsilavinimo lietuvių kalba dokumentą. Pardavėjams, padavėjams, vairuotojams ir kitiems paslaugų, gamybos, prekybos ar transporto darbuotojams, kurie bendrauja su žmonėmis ar pildo tipines formas, nustatyta pirmoji kategorija (A2 lygis). Privačiame sektoriuje ją patvirtinantis dokumentas privalomas tiesiogiai gyventojus aptarnaujantiems darbuotojams. Be to, ryšių, transporto, sveikatos, socialinės apsaugos ir kitų gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovai ir tarnautojai kalbą pagal kategorijas privalo mokėti pagal įstatymą.
Kokio lygio reikia užsieniečiams?
Užsieniečiams, kurie parduoda prekes ar teikia paslaugas, pirmus dvejus metus nuo pirmojo dokumento, patvirtinančio ar suteikiančio teisę gyventi Lietuvoje, išdavimo pakanka bazinės kategorijos (A1 lygis). Jei toks dokumentas pirmą kartą išduotas iki 2025 m. gruodžio 31 d., dvejų metų terminas skaičiuojamas nuo 2026 m. sausio 1 d. Bazinė kategorija taikoma ir sezoninio darbo leidimą turintiems užsieniečiams. Užsieniečiams, turintiems laikinąją apsaugą, kalbos kategorijos įdarbinant netaikomos. Vis dėlto tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine kalba įmonė turi užtikrinti ir tokiu atveju, pavyzdžiui, pavesdama jį kitam darbuotojui. Įstatymo išimtys skirtos tik laikinai ar nenuolat prekiaujantiems fiziniams asmenims ir Mokslo ir studijų įstatymo atvejams.
Ar kalbos reikalavimai taikomi kitiems darbdaviams?
Kitiems privatiems darbdaviams, kurie nėra gyventojų aptarnavimo įstaigos, Vyriausybė kategorijas tik rekomenduoja nustatyti pareigybėms, kuriose reikia bendrauti su žmonėmis ar rengti dokumentus. Kalbos reikalavimą galima įrašyti į pareigines instrukcijas, tačiau jis turi būti susijęs su darbo funkcija. Darbo kodeksas draudžia diskriminaciją dėl kalbos, todėl lietuvių kalbos reikalavimas sandėlio darbuotojui, kuris su klientais nebendrauja, būtų sunkiai pagrindžiamas.
Ar galima atleisti darbuotoją dėl to, kad jis nemoka kalbos?
Atskiro atleidimo pagrindo dėl kalbos nemokėjimo Darbo kodekse nėra. Jei kalba būtina darbui, ją geriausia patikrinti prieš sudarant sutartį arba išbandymo metu (jei jis sulygtas). Pripažinęs išbandymo rezultatus nepatenkinamais, darbdavys iki išbandymo pabaigos gali nutraukti sutartį, raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas.
Kai darbuotojas jau dirba ilgiau, situacija sudėtingesnė. Sprendimą tenka grįsti vienu iš bendrųjų Darbo kodekso pagrindų ir parodyti, kad kalbos reikalavimas buvo žinomas, pagrįstas darbo funkcija ir taikomas visiems vienodai. Dar prieš įteikiant pirmą dokumentą situaciją patartina aptarti su darbo teisės advokatu.
Kokios baudos gresia už valstybinės kalbos pažeidimus?
Kaip laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, prižiūri Valstybinė kalbos inspekcija. Įstatymas reikalauja, kad įmonės raštvedybą tvarkytų valstybine kalba. Už valstybinės kalbos nevartojimą juridinio asmens raštvedyboje ir susirašinėjant Lietuvoje vadovui ar kitam atsakingam asmeniui gresia bauda nuo 80 iki 120 eurų. Už pakartotinį pažeidimą skiriama nuo 200 iki 260 eurų bauda.
Jei darbuotojas tarnybines pareigas atlieka nevartodamas valstybinės kalbos pagal nustatytą kategoriją, gresia įspėjimas arba bauda nuo 60 iki 140 eurų. Pakartotinai skiriama nuo 140 iki 300 eurų. Ją gali gauti vadovas, kitas atsakingas asmuo arba pats kalbos nevartojantis darbuotojas. Vis dėlto didesnė rizika paprastai slypi ne baudoje, o darbo ginče, kuriame darbuotojas teigia nesupratęs, ką pasirašė.
Ką daryti darbdaviui, kai darbuotojas nemoka lietuvių kalbos?
Darbo sutartis, darbo tvarką nustatančios taisyklės, saugos reikalavimai ir raštu perduodami dokumentai rengiami lietuviškai, o užsieniečiui papildomai ir kita jam suprantama kalba. Raštu perduodami dokumentai kita jam suprantama kalba teikiami ir darbuotojui su negalia. Saugos instrukcijos rengiamos lietuvių ar kita darbuotojui suprantama kalba, todėl lietuvių kalbos nesuprantančiam darbuotojui, ne tik užsieniečiui, saugiausia jas parengti jam suprantama kalba.
Kalbos mokėjimo reikalauti galima tada, kai to reikia darbo funkcijai. Prekybos ir kitų gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovai aptarnavimą valstybine kalba turėjo užtikrinti ir anksčiau. Nuo 2026 m. tiesioginis aptarnavimas turi atitikti Vyriausybės nustatytą kalbos mokėjimo lygį. Kai kuriems užsieniečiams taikomos lengvesnės sąlygos, o laikinąją apsaugą turintiems kategorijos netaikomos. Tačiau ir jų atveju tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine kalba įmonė turi užtikrinti.
Jei darbuotojas nemoka lietuvių kalbos, pradėkite nuo trijų žingsnių. Pirma, užfiksuokite jam suprantamą kalbą. Antra, paruoškite dvikalbius sutarties, taisyklių ir saugos instrukcijų šablonus. Trečia, prekybos ir paslaugų pareigybėms patikrinkite, kokios kalbos kategorijos reikia ir kokį dokumentą darbuotojas turi. Kartą parengti dvikalbiai dokumentų rinkiniai vėliau tinka kiekvienam naujam darbuotojui.
