Darbuotojas susižeidžia penktadienio vakarą, kai vadovas jau išėjęs. Ar galima palaukti pirmadienio? Ne. Pranešimas apie nelaimingą atsitikimą darbe teikiamas nedelsiant, kai tik nukentėjusysis pajėgia, o įvykį matęs asmuo turi pranešti pats. Termino valandomis teisės aktai nenustato, todėl paros laikas ar savaitgalis pareigos neatideda. Svarbu žinoti ir tai, kam pranešti, ką nurodyti ir ką tada privalo daryti darbdavys.
Kas ir kam privalo pranešti apie nelaimingą atsitikimą darbe?
Pareigą pranešti nustato Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai (toliau – Nuostatai), patvirtinti Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118. Pranešti privalo du asmenys: dėl įvykio darbe ar nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo nukentėjęs darbuotojas, jeigu pajėgia, ir asmuo, matęs įvykį arba jo pasekmes.
Pranešama bent vienam iš šių asmenų:
- padalinio vadovui;
- darbdaviui atstovaujančiam asmeniui;
- įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai;
- darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas taip pat įpareigoja darbuotoją nedelsiant pranešti apie darbo metu gautas traumas ir kitus su darbu susijusius sveikatos sutrikimus. Šiame įstatyme greta minėtų asmenų nurodytas ir darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai. Vis dėlto Nuostatai jo tarp adresatų nemini, todėl saugiausia pranešti ir vienam iš keturių aukščiau išvardytų asmenų.
Darbdavys privalo informuoti kiekvieną darbuotoją apie jo pareigą nedelsiant pranešti apie įvykį darbe ar nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo. Praktikoje tam naudojami instruktažai ir vidaus dokumentai, kuriuose nurodomi konkretūs vardai ir telefonai, taip pat ne darbo metu. Jei darbuotojų saugos paslaugas teikia išorės įmonė, jos specialisto kontaktus verta įrašyti ten pat. Tokią tvarką galima parengti kartu su kitais įmonės darbo dokumentais.
Atskira taisyklė taikoma, kai kitoje įmonėje, pavyzdžiui, rangovo objekte, nukenčia ne tos įmonės darbuotojas. Įmonės, kurioje įvyko įvykis, darbdavys privalo nedelsdamas pranešti nukentėjusiojo darbdaviui, išsaugoti įvykio vietą, sudaryti sąlygas tyrimui ir paskirti savo atstovą tyrime dalyvauti. Tyrimą organizuoja nukentėjusio darbuotojo darbdavys.
Ką reiškia „nedelsdamas“ ir kaip pranešti?
Nei Nuostatai, nei Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas sąvokos „nedelsdamas“ neapibrėžia valandomis. Ją reikia suprasti kaip „iš karto, kai tik įmanoma“. Darbo valandų pabaiga, naktis ar savaitgalis pareigos neatideda.
Darbuotojo pranešimas apie nelaimingą atsitikimą darbe neturi Nuostatuose nustatytos formos. Pranešti galima telefonu, žinute ar elektroniniu laišku. Svarbu, kad žinia pasiektų adresatą. Jeigu vadovas neatsiliepia, verta palikti žinutę ir iš karto kreiptis į kitą iš keturių nurodytų asmenų.
Pavyzdys. Darbuotojas penktadienį 23 valandą, vykdydamas darbo užduotį, susižeidžia. Jis skambina vadovui, šiam neatsiliepus, siunčia žinutę su trumpu įvykio aprašymu, o tada skambina darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui. Taip jis pranešė nedelsdamas, nors vadovas žinią perskaitys tik ryte.
Įvykį ar jo pasekmes matęs asmuo praneša pats, nelaukdamas, ar praneš nukentėjusysis. Tai ypač svarbu, kai nukentėjusysis išvežtas į ligoninę ar negali kalbėti.
Ką nurodyti pranešime?
Teisės aktai nenustato ir pranešimo turinio, tačiau tyrimui naudinga iš karto nurodyti:
- įvykio laiką ir vietą;
- nukentėjusiojo vardą ir pavardę;
- trumpą aplinkybių aprašymą ir sužalojimų pobūdį;
- ar suteikta medicinos pagalba ir kas matė įvykį;
- kontaktus tolesniam ryšiui.
Raštu išsiųsta žinutė su laiku ir data vėliau padeda įrodyti, kada darbdavys sužinojo apie įvykį. Tai naudinga ir darbuotojui, ir darbdaviui.
Ką daro darbdavys, kai gautas pranešimas apie nelaimingą atsitikimą darbe?
Gavęs pranešimą apie nelaimingą atsitikimą darbe, darbdavys nedelsdamas suteikia nukentėjusiajam pirmąją pagalbą ir iškviečia greitąją medicinos pagalbą. Prireikus jis nuveža darbuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir organizuoja įvykio tyrimą.
Iki tyrimo pradžios darbdavys išsaugo įvykio vietą ir įrenginių būklę tokius, kokie jie buvo įvykio metu. Keisti juos galima tik tada, kai kitaip kiltų pavojus aplinkinių gyvybei ir sveikatai. Vieta ir įrenginių būklė įforminama raštu ir grafiškai, nufotografuojama ar nufilmuojama.
Kada pranešama prokuratūrai ir VDI?
Iki 2027 m. balandžio 30 d. darbdavys nedelsdamas telefonu ar elektroniniu paštu praneša teritorinei prokuratūrai ir Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui, kai:
- dėl įvykio darbe darbuotojas mirė;
- sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai arba manoma, kad sunkiai pakenkta;
- darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu.
Tais pačiais atvejais pranešama vienam iš nukentėjusiojo šeimos narių, jei darbdavys turi jų duomenis. VDI teritoriniam skyriui papildomai paštu ar per Elektroninę paslaugų darbdaviams sistemą (EPDS) pateikiamas pranešimas pagal Nuostatų 1 priede nustatytą formą. Jeigu gydymo įstaigos pažyma apie sunkų pakenkimą gaunama vėliau arba darbuotojas vėliau miršta, įvykį tiriančią komisiją sudaręs darbdavys šį pranešimą pateikia nedelsdamas.
Kai įvykis darbe, per kurį patirta žala sveikatai, susijęs su toliau išvardytais atvejais, darbdavys nedelsdamas praneša ir atitinkamai institucijai:
- dėl statinio avarijos: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai;
- dėl pavojingojo objekto, kitų objektų ar įrenginių avarijos, gaisro, sprogimo: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui;
- dėl avarijos vežant pavojingus krovinius: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui ir Lietuvos transporto saugos administracijai;
- dėl branduolinės energetikos objekto veiklos sutrikimo: Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai;
- dėl energijos tiekimo sutrikimo: Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai;
- kai įvykis nutinka profesinio mokymo mokiniui ar aukštosios mokyklos studentui per praktinį mokymą: jo mokymo įstaigai.
Ką daryti, sulaukus inspektoriaus, aptarėme straipsnyje apie VDI patikrinimą įmonėje.
Kas keičiasi nuo 2027 m. gegužės 1 d.?
Nuo 2027 m. gegužės 1 d. įsigalioja nauja darbdavio pranešimų tvarka. Pareiga pranešti tenka darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui. Pranešama apie kiekvieną įvykį darbe, dėl kurio darbuotojas mirė arba per kurį sunkiai pakenkta jo sveikatai:
- teritorinei prokuratūrai telefonu ar elektroniniu paštu;
- VDI teritoriniam skyriui telefonu ir užpildant pranešimą per sistemą Mano VDI;
- vienam iš šeimos narių telefonu, jeigu turima duomenų apie juos.
Naujoje redakcijoje nebeminimi atvejai, kai „manoma, kad sunkiai pakenkta“, ir darbuotojo mirtis dėl su darbu nesusijusios ligos. Darbuotojo pareiga pranešti, darbdavio pareiga apie ją informuoti, pirmoji pagalba ir įvykio vietos išsaugojimas nesikeičia. Lieka ir pareiga pranešti aukščiau išvardytoms specializuotoms institucijoms bei mokymo įstaigoms. Įvykiai, įvykę iki 2027 m. balandžio 30 d., tiriami pagal iki tos dienos galiojusią tvarką. Kaip keičiasi tyrimo terminai ir aktų pasirašymas, aiškiname straipsnyje „Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas: kas keičiasi nuo 2027 m. gegužės 1 d.“
Kas bus, jei apie nelaimingą atsitikimą pranešta pavėluotai?
Pavėluotas pranešimas neužkerta kelio tyrimui. Jei darbuotojas nustatyta tvarka nepranešė arba darbingumo neteko ne iš karto, nukentėjusysis, jo įgaliotas asmuo ar šeimos atstovas gali raštu prašyti darbdavio ištirti įvykį. Toks prašymas darbdaviui pateikiamas per 6 mėnesius nuo įvykio dienos.
Kai įvykį tiria įmonės dvišalė komisija, jis ištiriamas per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo. Įvykį darbe, dėl kurio sunkiai pakenkta sveikatai ar darbuotojas mirė, VDI paprastai ištiria per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo inspekcijoje, o šį terminą galima pratęsti. Jei įvykis nutiko 2027 m. gegužės 1 d. ar vėliau ir sveikatai sunkiai nepakenkta, terminas ilgėja iki 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo. Jeigu darbdavys atsisako organizuoti tyrimą, nukentėjusysis, jo įgaliotas asmuo, šeimos atstovas ar darbuotojų atstovas praneša VDI. Inspekcija pareikalauja tyrimą organizuoti arba skiria inspektorių jį atlikti.
Vis dėlto vėlavimas apsunkina tyrimą. Tyrimo metu turi būti nustatytas įvykio priežastinis ryšys su darbu, ir tik tada tyrėjas pripažįsta įvykį nelaimingu atsitikimu darbe. Po kelių savaičių įvykio vieta jau pasikeitusi, o liudytojai aplinkybes prisimena prasčiau. Todėl vėlai pranešus sunkiau įrodyti, kad trauma patirta darbe.
Su nelaimingo atsitikimo aktu nesutinkantis darbdavys, nukentėjęs darbuotojas ar mirusiojo šeimos atstovas gali kreiptis į vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, o jo sprendimą galima apskųsti administraciniam teismui. Darbdavys skundą pateikia per 30 kalendorinių dienų nuo akto gavimo. Nukentėjęs darbuotojas pareiškimą dėl lengvo nelaimingo atsitikimo darbe teikia per 2 mėnesius, o dėl sunkaus per 6 mėnesius nuo akto gavimo. Mirusiojo šeimos atstovas, nesutinkantis su tyrimu, gali kreiptis per vienus metus nuo akto gavimo dienos. Kai darbdavys ginčija ryšį su darbu ar aktas skundžiamas, bylos baigtis priklauso nuo surinktų įrodymų, todėl verta pasitarti su advokatu, atstovaujančiu darbo ginčuose.
Apibendrinant, pranešimas apie nelaimingą atsitikimą darbe teikiamas iš karto, nepriklausomai nuo paros laiko ar savaitės dienos, bet kuria ryšio priemone. Darbdaviui verta iš anksto nurodyti, kam pranešama ne darbo metu, ir su šia tvarka supažindinti visus darbuotojus.
