Darbo tarybos rinkimai atviri beveik visiems darbuotojams. Balsuoti ir kandidatuoti negali darbdavys ir asmenys, kurie jam atstovauja pagal įstatymus, įgaliojimus ar steigimo dokumentus. Skyriaus vadovas, pamainos meistras ar direktoriaus pavaduotoja šios teisės nepraranda vien dėl pareigų pavadinimo: lemia tai, ar jiems suteikta teisė veikti darbdavio vardu. Be to, balsuoti negali darbuotojai, kurių darbo santykiai su darbdaviu be pertraukos trunka trumpiau nei tris mėnesius, o kandidatams keliami ir amžiaus bei darbo trukmės reikalavimai.
Darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau. Išimtis susijusi su profesinėmis sąjungomis. Jei darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nariai yra daugiau kaip trečdalis visų darbdavio darbuotojų, darbo taryba nesudaroma, o visus jos įgaliojimus įgyja ta profesinė sąjunga. Jei daugiau kaip trečdalis darbuotojų priklauso įmonėje veikiančioms profesinėms sąjungoms, darbo tarybos funkcijas atlieka profesinių sąjungų narių išrinkta sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė.
Darbo taryba renkama trejų metų kadencijai. Filiale, atstovybėje ar kitame padalinyje, kuriame vidutinis darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau, gali būti renkama atskira padalinio darbo taryba. Tada darbdavio lygmeniu gali būti sudaroma jungtinė darbo taryba. Abi galimybės netaikomos, kai darbo tarybos įgaliojimus ar funkcijas pagal aprašytą išimtį perima profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė. Kokius dokumentus įmonė privalo turėti ir kaip organizuojamas darbuotojų atstovavimas, aptarėme straipsnyje apie privalomus įmonės dokumentus.
Darbo tarybos rinkimai: kas gali balsuoti ir kandidatuoti?
Balso teisę turi visi darbuotojai, kurių darbo santykiai su darbdaviu be pertraukos trunka bent tris mėnesius. Išimtis viena: darbdavys ir pagal įstatymus, įgaliojimus ar steigimo dokumentus jam atstovaujantys asmenys. Tai įtvirtina Darbo kodekso 171 straipsnis. Darbo taryba renkama remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, balsuojama slaptai ir tiesiogiai.
Kandidatuoti gali tik rinkimų teisę turintys darbuotojai, kurie sulaukė 18 metų ir su darbdaviu dirba ilgiau kaip šešis mėnesius. Trumpiau dirbę darbuotojai į darbo tarybą gali būti renkami tik tada, kai visi darbuotojai dirba trumpiau nei šešis mėnesius. Kandidatais negali būti rinkimų komisijos nariai. Darbdavys ir jam atstovaujantys asmenys darbo tarybos nariais būti negali.
Kandidatus siūlo rinkimų teisę turintys darbuotojai. Kiekvienas gali raštu pasiūlyti po vieną kandidatą ir pridėti rašytinį jo sutikimą būti renkamam. Todėl darbdavio atstovas negali nei balsuoti, nei kandidatuoti, nei siūlyti kandidatų. Darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos turi teisę pasiūlyti ne mažiau kaip tris kandidatus, iš kurių išrinktu laikomas daugiausia darbuotojų balsų gavęs kandidatas.
Kas laikomas darbdaviui atstovaujančiu asmeniu?
Aiškiausias atvejis yra juridinio asmens vadovas, nes darbdaviui jis atstovauja pagal įstatymą ir steigimo dokumentus. Todėl direktorius rinkimuose nebalsuoja, nekandidatuoja ir nesiūlo kandidatų. Kartu būtent darbdavys, kurio vardu direktorius veikia, įsakymu sudaro rinkimų komisiją ir pateikia jai duomenis apie darbuotojus. Sudėtingiau vertinti žmones, kuriems vadovas perdavė dalį savo kompetencijos.
Darbo kodeksas neapibrėžia, kas laikomas darbdaviui atstovaujančiu asmeniu. Mūsų vertinimu, lemia teisė veikti darbdavio vardu darbo santykiuose: priimti ir atleisti darbuotojus, sudaryti ar keisti darbo sutartis, skirti drausmines nuobaudas, nustatyti darbo užmokestį. Jei tokios teisės suteiktos įgaliojimu ar įstatais, žmogus greičiausiai laikytinas darbdavio atstovu, nesvarbu, kaip vadinasi jo pareigos. Ir atvirkščiai, vien aukšta pareigybė be tokių įgaliojimų nėra pagrindas išbraukti žmogų iš rinkėjų sąrašo.
Kaip vertinti vadovaujančius darbuotojus?
Tokį aiškinimą paremia rinkimų komisijos sudėties taisyklė. Įstatymas atskirai mini filialų ir atstovybių vadovus bei kitus vadovaujančius darbuotojus, t. y. tuos, kurie turi teisę duoti pavaldiems darbuotojams privalomus vykdyti nurodymus. Jie gali sudaryti ne daugiau kaip trečdalį rinkimų komisijos narių, tačiau iš rinkėjų įstatymas jų neišskiria. Todėl skyriaus vadovas ar brigadininkas, kuris skirsto užduotis, bet negali priimti, atleisti ar bausti darbuotojų, paprastai išlaiko teisę balsuoti ir kandidatuoti. Kitaip yra, kai vadovaujančiam darbuotojui ar filialo vadovui suteikti įgaliojimai atstovauti darbdaviui.
Teismų sprendimų šiuo klausimu nedaug. Viename ginče rinkimų komisija neįtraukė į kandidatų sąrašą darbuotojo, kuriam papildomai buvo pavestos darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto funkcijos, nes laikė jį darbdavio atstovu. Teismas nustatė, kad teisės veikti įmonės vardu šis darbuotojas neturėjo, todėl darbdaviui neatstovavo. Kandidatų sąrašą ir rinkimų rezultatus teismas panaikino, be kita ko, dėl šio pažeidimo. Ginčas buvo sprendžiamas pagal anksčiau galiojusį Darbo tarybų įstatymą, tačiau jame darbdavio atstovų ribojimas suformuluotas tais pačiais žodžiais kaip dabartiniame Darbo kodekse.
| Darbuotojas | Ar gali balsuoti | Ar gali kandidatuoti |
|---|---|---|
| Įmonės vadovas | Ne | Ne |
| Darbuotojas, įgaliotas veikti darbdavio vardu darbo santykiuose (pvz., priimti, atleisti, bausti darbuotojus) | Ne | Ne |
| Vadovaujantis darbuotojas be įgaliojimų atstovauti darbdaviui | Taip, jei dirba bent 3 mėn. be pertraukos | Taip, jei sulaukė 18 metų, dirba ilgiau kaip 6 mėn. ir nėra rinkimų komisijos narys |
| Rinkimų komisijos narys | Taip, jei turi balso teisę | Ne |
| Darbuotojas, dirbantis trumpiau nei 3 mėn. be pertraukos | Ne | Ne |
Statusas svarbus ir po rinkimų. Narystė darbo taryboje pasibaigia, kai narys tampa darbdaviu arba pagal įstatymus, įgaliojimus ar steigimo dokumentus darbdaviui atstovaujančiu asmeniu. Todėl suteikiant darbo tarybos nariui įgaliojimus atstovauti darbdaviui verta žinoti, kad jis neteks vietos taryboje. Laisvą vietą eilės tvarka gali užimti atsarginių darbo tarybos narių sąraše esantis kandidatas, kai darbo taryba patvirtina jo įgaliojimus.
Kaip sudaryti rinkėjų sąrašą ir pravesti rinkimus be ginčų?
Rinkimus vykdo darbdavio sudaryta rinkimų komisija, tačiau dauguma terminų prasideda nuo darbdavio veiksmų. Klaida rinkėjų ar kandidatų sąraše vėliau gali tapti pagrindu ginčyti rinkimų rezultatus.
Ką darbdavys turi padaryti iki rinkimų?
Atsiradus pareigai sudaryti darbo tarybą, darbdavys per dvi savaites įsakymu sudaro rinkimų komisiją iš ne mažiau kaip trijų ir ne daugiau kaip septynių narių. Komisija į pirmąjį posėdį susirenka ne vėliau kaip per septynias dienas ir nustato rinkimų datą. Ji negali būti vėlesnė kaip du mėnesiai nuo komisijos sudarymo dienos. Komisijos nariai jos įgaliojimų metu negali būti atleisti darbdavio iniciatyva, o už rinkimams sugaištą laiką jiems mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Rinkėjų sąrašą komisija sudaro remdamasi iš darbdavio gautais duomenimis, todėl pirminė atranka faktiškai tenka darbdaviui. Prieš perduodant duomenis verta peržiūrėti pareigybių aprašymus ir pareigines instrukcijas, išduotus įgaliojimus, įsakymus dėl parašo teisės ir įstatus. Dėl pareigų iš sąrašo išbraukiami tik tie, kuriems iš tikrųjų suteikta teisė veikti darbdavio vardu. Kiekvieną tokį sprendimą naudinga trumpai pagrįsti raštu. Į sąrašą taip pat neįtraukiami darbuotojai, kurių darbo santykiai be pertraukos trunka trumpiau nei tris mėnesius.
Rinkimai vyksta darbo metu. Darbdavys privalo sudaryti sąlygas juose dalyvauti, taip pat dirbantiems ne darbovietėje, ir už šį laiką mokėti vidutinį darbo užmokestį. Rinkimų materialinį techninį aprūpinimą taip pat suteikia darbdavys. Elektroniniu būdu balsuoti galima tik bendru rinkimų komisijos ir darbdavio sutarimu, kai užtikrinamas balsavimo slaptumas ir darbuotojų valios išraiškos teisingumas.
Kada rinkimai neįvyksta ir kaip ginčijami rezultatai?
Visų kandidatų sąrašas sudaromas ne vėliau kaip likus keturiolikai dienų iki rinkimų. Jei kandidatų pasiūlyta tiek pat, kiek renkama narių, ar mažiau, komisija nustato papildomą laiką, per kurį kandidatus gali siūlyti ir jau pasiūlę darbuotojai. Jei ir tada kandidatų nepakanka, komisija paskelbia, kad rinkimai neįvyko. Nauji rinkimai rengiami po šešių mėnesių nuo tokio komisijos sprendimo.
Neteisingai sudarytas sąrašas iškreipia ir kvorumo skaičiavimą. Rinkimai įvyksta, jei juose dalyvauja daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių darbuotojų. Jei dalyvauja mažiau, per artimiausias septynias dienas rengiami pakartotiniai rinkimai, kuriems pakanka ketvirtadalio rinkėjų. Išrinktais laikomi daugumą balsų gavę kandidatai. Jei balsų skaičius vienodas, išrinktu laikomas didesnį darbo stažą toje įmonėje turintis kandidatas.
Per penkias dienas nuo rezultatų paskelbimo darbuotojas, darbdavys ar darbdavio atstovas gali raštu prašyti rinkimų komisijos ištaisyti, jų manymu, padarytus pažeidimus. Komisija prašymą išnagrinėja ir sprendimą viešai paskelbia per tris dienas. Šį sprendimą per penkias dienas nuo paskelbimo galima skųsti teismui. Iki skundo išnagrinėjimo teismas gali uždrausti sušaukti išrinktą darbo tarybą.
Teismas rezultatus panaikina, jei nustato šiurkščius Darbo kodekso pažeidimus ar suklastotus rinkimų dokumentus, turėjusius įtakos nustatant esminius rinkimų rezultatus. Tada pakartotiniai rinkimai rengiami ne vėliau kaip po mėnesio nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Darbo tarybos rinkimai rečiausiai ginčijami tada, kai sąraše nėra darbdavio atstovų ir nėra be pagrindo išbrauktų vadovaujančių darbuotojų. Jei įmonėje daug vidurinės grandies vadovų su skirtingais įgaliojimais, sąrašą verta įvertinti su darbo teisės advokatu dar prieš sudarant rinkimų komisiją.
Dažniausi klausimai apie darbo tarybos rinkimus
Ar direktorius gali balsuoti darbo tarybos rinkimuose?
Ne. Juridinio asmens vadovas atstovauja darbdaviui pagal įstatymą ir steigimo dokumentus, todėl jis negali nei balsuoti, nei kandidatuoti, nei būti darbo tarybos nariu. Direktoriaus pavaduotojui tas pats draudimas taikomas tik tada, kai jam suteikta teisė veikti darbdavio vardu.
Ar skyriaus vadovas gali būti darbo tarybos narys?
Gali, jei jam nesuteikti įgaliojimai atstovauti darbdaviui. Kartu jis turi atitikti visas kandidatui keliamas sąlygas: turėti rinkimų teisę, būti sulaukęs 18 metų, dirbti ilgiau kaip šešis mėnesius ir nebūti rinkimų komisijos nariu. Jei įgaliojimai suteikiami jau po rinkimų, narystė darbo taryboje pasibaigia.
Ar nuo 2026 m. lapkričio 1 d. keičiasi darbo tarybos rinkimų tvarka?
Ne. Iki 2026 m. spalio 31 d. ir nuo 2026 m. lapkričio 1 d. darbo tarybos sudarymo, sudėties ir rinkimų taisyklės tos pačios. Jų nekeičia ir nuo 2027 m. sausio 1 d. įsigaliosianti Darbo kodekso redakcija.
Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. keičiasi kiti su darbo taryba susiję dalykai. Darbo kodekse tiesiogiai įrašoma, kad visa darbo tarybos veikla ir jos narių kvalifikacijos kėlimas finansuojami darbdavio lėšomis. Be to, smurtui ir priekabiavimui prieš darbuotojų atstovus bus taikomos Darbo kodekso smurto ir priekabiavimo draudimo nuostatos. Kas keičiasi kitose srityse, apžvelgėme straipsniuose apie 2026 m. Darbo kodekso pakeitimus ir kolektyvinius darbo ginčus.
