Kai neblaivus darbuotojas pasirodo darbe, darbdavys privalo tą dieną (pamainą) jį nušalinti ir už tą laiką nemokėti darbo užmokesčio. Tai ne geros valios gestas, o pareiga. Už jos nevykdymą darbdaviui ar kitam atsakingam asmeniui gresia bauda nuo 550 iki 1 500 €, o pačiam darbuotojui nuo 60 iki 290 €. Daugelis vadovų vis dar mano, kad girtumas darbe yra paties darbuotojo problema. Įstatymas atsakomybę paskirsto kitaip, ir didesnė jos dalis tenka tam, kas leido apsvaigusiam žmogui dirbti.
Bendrąsias nušalinimo taisykles, taikomas ir kitais atvejais, rasite straipsnyje apie nušalinimą nuo darbo.
Kokios baudos gresia, kai darbe yra neblaivus darbuotojas?
Baudas nustato Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 98 straipsnis. Jis numato du atskirus nusižengimus su skirtingais adresatais.
| Kas baudžiamas | Už ką | Bauda |
|---|---|---|
| Darbuotojas | Buvimas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų darbo vietoje, juridinio asmens patalpose ar teritorijoje darbo metu arba pasibaigus darbo laikui; vengimas pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo | 60–290 € |
| Savarankiškai dirbantis asmuo | Savarankiškos veiklos vykdymas neblaiviam ar apsvaigusiam; vengimas pasitikrinti | 60–290 € |
| Darbdavys ar kitas atsakingas asmuo | Neblaivaus ar apsvaigusio darbuotojo nenušalinimas nuo darbo | 550–1 500 € |
Darbdavio bauda kelis kartus didesnė už darbuotojo. Logika paprasta: darbdavys kontroliuoja darbo vietą ir gali sustabdyti pavojų, kol niekas nenukentėjo. Baudai nereikia, kad kas nors nutiktų, nes nusižengimą sudaro pats nenušalinimas. Svarbu ir tai, kad darbuotojui bauda gresia ir už vengimą tikrintis. Atsisakymas pūsti į alkotesterį jo nuo atsakomybės neapsaugo.
Kai pažeidimas galėjo baigtis nelaime
Apsvaigęs žmogus prie staklių, aukštyje ar prie krautuvo vairo yra ir darbuotojų saugos klausimas. Darbdavys ar atsakingas asmuo gali pažeisti darbo įstatymus ar darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus taip, kad dėl to galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių. Už tai ANK 96 straipsnis numato baudą nuo 1 000 iki 2 000 €. Toks pakartotinis nusižengimas užtraukia baudą nuo 1 400 iki 3 000 €.
Rizika nėra teorinė. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2025 m. Lietuvoje, neskaičiuojant eismo įvykių, įvyko 19 mirtinų ir 126 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe. Penkiais mirtinais ir keturiais sunkiais atvejais nukentėjusieji buvo neblaivūs. Tarp nelaimių priežasčių inspekcija nurodo ir nepakankamą vidinę darbuotojų saugos kontrolę įmonėje. Kaip tokie įvykiai tiriami, aprašome straipsnyje apie nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą.
Kodėl nušalinimas yra pareiga, o ne teisė?
Darbo kodekso 49 straipsnio 1 dalis nepalieka pasirinkimo: jeigu darbuotojas pasirodė darbe apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą) jį nušalina, neleisdamas dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio. Ši taisyklė galioja ir iki 2026 m. spalio 31 d., ir nuo 2026 m. lapkričio 1 d.
Vadovai dažnai svarsto, ar verta kelti konfliktą dėl ilgamečio ir patikimo darbuotojo, kuris „tik šiandien“ atėjo apsvaigęs. Teisiškai tokio pasirinkimo nėra. Simpatijos, stažas ar pažadas, kad tai paskutinis kartas, pareigos nepanaikina. Ji galioja ir tada, kai apsvaigimas paaiškėja dienos viduryje ar naktinėje pamainoje. Todėl kiekvienas pamainos vadovas turi žinoti, kaip elgtis, o ne laukti ryto ir direktoriaus sprendimo.
Tačiau nušalinimas turi būti pagrįstas. Jeigu darbuotojas nušalintas nepagrįstai, jam įstatymų nustatyta tvarka atlyginama žala, o ginčas dėl nušalinimo nagrinėjamas kaip darbo ginčas dėl teisės. Todėl svarbu ne tik nušalinti, bet ir įrodyti, kodėl tai padaryta.
Kaip nušalinti ir ką užfiksuoti?
Darbo kodeksas neblaivumo patikrinimo procedūros privatiems darbdaviams nenustato. Todėl verta ją iš anksto aprašyti įmonės darbo tvarkos taisyklėse ar atskiroje tvarkoje: kas ir kokiu prietaisu tikrina, kaip fiksuojamas atsisakymas tikrintis, kas sprendžia dėl nušalinimo ir kur saugomi aktai. Praktikoje tokią situaciją padeda suvaldyti keli žingsniai:
- užfiksuoti apsvaigimo požymius (kvapą, kalbą, judesius, elgesį) ir laiką;
- pasiūlyti pasitikrinti alkotesteriu ir įrašyti rodmenis arba atsisakymą tikrintis;
- darbuotojui ginčijant rezultatą, pasiūlyti medicininę apžiūrą sveikatos priežiūros įstaigoje;
- surašyti nušalinimo aktą dalyvaujant liudytojams ir pasiūlyti darbuotojui jį pasirašyti bei pateikti paaiškinimą;
- užtikrinti, kad apsvaigęs žmogus saugiai paliktų darbo vietą ir nesėstų prie vairo.
Žodinį nurodymą eiti namo vėliau sunku įrodyti. Dokumentai parodo, kad darbdavys pareigą įvykdė, ir tampa pagrindu tolesniems sprendimams. Kokių tvarkų ir aprašų darbdaviui reikia, apžvelgiame straipsnyje apie privalomus įmonės dokumentus, o parengti juos padeda darbo dokumentų rengimo paslauga.
Jei aplinkybes reikia ištirti, darbdavys gali taikyti ir kitą priemonę. Tirdamas galimą darbo pareigų pažeidimą, jis gali nušalinti darbuotoją iki 30 kalendorinių dienų, mokėdamas vidutinį darbo užmokestį. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. kolektyvinėje sutartyje dėl darbo užmokesčio mokėjimo per tokį nušalinimą gali būti susitarta kitaip. Kaip atlikti tyrimą, aiškiname straipsnyje apie darbo pareigų pažeidimo tyrimą.
Ar už neblaivumą darbe galima atleisti?
Taip. Darbo kodekso 58 straipsnis pasirodymą darbo metu darbo vietoje neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų įvardija kaip pažeidimą, kuris gali būti laikomas šiurkščiu. Išimtis viena: kai tokį apsvaigimą sukėlė profesinių pareigų vykdymas. Už šiurkštų pažeidimą darbdavys gali nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos.
Atleidimas nėra automatinis. Prieš priimdamas sprendimą, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, nebent darbuotojas jo nepateikia per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį. Darbdavys taip pat turi įvertinti pažeidimo sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp jo veikos ir padarinių, elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo. Atleidimas turi būti proporcingas pažeidimui.
Jei konkrečiu atveju pažeidimas šiurkščiu nepripažįstamas, atleisti galima tik už antrą tokį pat pažeidimą per paskutinius 12 mėnesių. Tam reikia, kad pirmasis pažeidimas būtų nustatytas, darbuotojas turėtų galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo būtų įspėjęs apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą.
Sprendimą reikia priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo. Šeši mėnesiai pratęsiami iki dvejų metų, jei pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą. Pažeidimams, padarytiems iki 2026 m. spalio 31 d., šie terminai skaičiuojami pagal iki tol galiojusią redakciją. Pažeidimams, padarytiems nuo 2026 m. lapkričio 1 d., į juos neįskaitomas laikas, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo ar atostogų. Tas pats taikoma ir vieno mėnesio terminui įspėti apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą. Plačiau apie tai rašome straipsniuose apie šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir atleidimo už darbo pareigų pažeidimą procedūrą.
Kai faktai aiškūs ir gerai užfiksuoti, darbdavys procedūrą dažnai gali atlikti pats. Kai neblaivus darbuotojas neigia apsvaigimą, atsisakė tikrintis ar ginčija nušalinimo aktą, bylos baigtis priklauso nuo įrodymų ir argumentų. Tokiu atveju verta pasitarti su darbo teisės advokatais dar prieš pasirašant įsakymą.
Dažniausi klausimai
Ar darbuotojas gali atsisakyti pūsti į alkotesterį?
Atsisakymas darbuotojo neapsaugo. Vengimas pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo pats yra administracinis nusižengimas, už kurį gresia bauda nuo 60 iki 290 €. Darbdavio pareigos nušalinti apsvaigusį darbuotoją atsisakymas nepanaikina. Todėl tokiu atveju ypač svarbu užfiksuoti apsvaigimo požymius, atsisakymą ir liudytojus.
Ar už nušalinimo dieną mokamas atlyginimas?
Ne. Nušalindamas apsvaigusį darbuotoją, darbdavys tą dieną (pamainą) nemoka jam darbo užmokesčio. Jeigu vėliau paaiškėja, kad nušalinimas buvo nepagrįstas, darbuotojui atlyginama žala, o ginčas sprendžiamas darbo ginčams dėl teisės nustatyta tvarka.
Kaip skųsti paskirtą baudą?
Ne teismo tvarka priimtą nutarimą galima skųsti apylinkės teismui per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos. Skundas paduodamas per nutarimą priėmusią instituciją. Jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, apylinkės teismas pareiškėjo prašymu gali jį atnaujinti.
Vis dėlto pigiausia strategija lieka prevencija. Laiku nušalintas ir dokumentuose užfiksuotas neblaivus darbuotojas yra suvaldyta situacija. Kitos darbdavio pareigos darbo santykiuose apžvelgtos straipsnyje apie darbdavio pareigas.
