Darbdavio pareigos: ką darbdavys privalo užtikrinti darbuotojui

Darbdavio pareigos pirmiausia kyla iš Darbo kodekso ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo. Darbdavys privalo iki darbo pradžios raštu pranešti darbo sąlygas, laiku mokėti darbo užmokestį pagal darbo apmokėjimo sistemą ir laikytis darbo bei poilsio laiko ribų. Be to, jis užtikrina saugias darbo sąlygas, lygias galimybes ir apsaugą nuo smurto bei priekabiavimo, o tam tikrais atvejais informuoja darbuotojų atstovus ir su jais konsultuojasi. Dalis šių taisyklių keičiasi 2026 m. lapkričio 1 d. ir 2027 m. sausio 1 d., todėl žemiau nurodome, kas galioja iki pakeitimų ir kas po jų.

Kas yra darbdavys ir iš kur kyla jo pareigos?

Darbo kodeksas darbdaviu laiko asmenį, kurio naudai ir kuriam pavaldus darbuotojas pagal darbo sutartį atlygintinai atlieka darbo funkciją. Darbdaviu gali būti juridinis ar fizinis asmuo, įskaitant užsienio asmenis ir Lietuvoje įregistruotus jų filialus ar atstovybes. Kai įmonė turi kelias darbovietes, darbdaviu laikomas pats juridinis asmuo, o ne jo padalinys. Išimtis yra Lietuvoje įregistruotas užsienio juridinio asmens filialas ar atstovybė: jis pats laikomas darbdaviu. Savo teises ir pareigas darbdavys gali įgyvendinti per teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis.

Visoms pareigoms taikomas vienas bendras principas. Darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti ir nepiktnaudžiauti teise. Jeigu viena šalis šių pareigų nevykdo, kita turi teisę į žalos atlyginimą ar kitokį teisių gynimą.

Kokios yra pagrindinės darbdavio pareigos darbuotojui?

Kasdien darbdavys susiduria su keturiomis pareigų grupėmis: informacija apie darbo sąlygas, darbo užmokestis, darbo ir poilsio laikas, sauga darbe. Kokius dokumentus dėl to reikia turėti įmonėje, išsamiai aptarėme straipsnyje apie privalomus įmonės dokumentus.

Pranešti darbo sąlygas iki darbo pradžios

Darbdavys privalo iki darbo pradžios neatlygintinai ir raštu pateikti darbuotojui informaciją apie darbo sąlygas: darbdavio duomenis, darbo vietą, sutarties rūšį, išbandymo terminą, darbo funkciją, darbo pradžią, atostogų trukmę, įspėjimo terminus, darbo užmokestį ir jo mokėjimo tvarką, darbo laiką, kolektyvines sutartis ir kitus įstatyme išvardytus duomenis. Pasikeitus šioms sąlygoms, darbdavys tokia pačia tvarka praneša apie pakeitimus prieš jiems įsigaliojant. Kaip tai padaryti praktiškai, aprašėme straipsnyje apie priėmimą į darbą.

Mokėti darbo užmokestį laiku ir pagal darbo apmokėjimo sistemą

Darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o darbuotojo prašymu kartą per mėnesį. Už darbo mėnesį atsiskaitoma ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. Darbo užmokestis negali būti mažesnis, nei nustato įstatymai, kolektyvinės sutartys, kitos darbo teisės normos ar darbovietėje patvirtinta darbo apmokėjimo sistema.

Nuo 2026 m. birželio 7 d. darbo apmokėjimo sistemą privalo patvirtinti kiekvienas darbdavys, kuriam jos nenustato kolektyvinė sutartis. Iki tol ši pareiga taikyta tik darbovietėms, kuriose dirba vidutiniškai dvidešimt ir daugiau darbuotojų. Sistemą reikia patvirtinti arba esamą peržiūrėti ir prireikus pakeisti iki 2026 m. gruodžio 31 d., prieš tai įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūras, o patvirtintą sistemą padaryti prieinamą susipažinti visiems darbuotojams. Pareigybės sistemoje grupuojamos pagal objektyvius ir lyties požiūriu neutralius kriterijus. Darbdaviai, turintys mažiau nei 50 darbuotojų, neprivalo nustatyti darbo užmokesčio didinimo kriterijų ir tvarkos. Visa kita sistemos turinio dalis jiems privaloma. Iš valstybės, savivaldybių ir valstybės socialinių fondų biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų (nuo 2026 m. lapkričio 1 d. tik biudžetinių įstaigų) ir Lietuvos banko darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas nustato kiti teisės aktai. Plačiau rašome straipsnyje apie darbo apmokėjimo sistemą.

Laikytis darbo ir poilsio laiko ribų

Jeigu Darbo kodeksas nenustato kitaip, darbo laiko režimas turi atitikti maksimaliojo darbo laiko reikalavimus:

• vidutinis darbo laikas su viršvalandžiais, bet be papildomo darbo, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį ne ilgesnis kaip 48 valandos;
• darbo laikas su viršvalandžiais ir papildomu darbu ne ilgesnis kaip 12 valandų per darbo dieną (pamainą), neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 valandų per septynių dienų laikotarpį;
• dirbantiems naktį taikomi Darbo kodekso, o nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms darbuotojoms bei asmenims iki aštuoniolikos metų Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nustatyti darbo laiko režimo ypatumai;
• negalima dirbti daugiau kaip šešias dienas per septynias paeiliui einančias dienas.

Minimalusis poilsio laikas

Jeigu Darbo kodeksas nenustato kitaip, darbdavys privalo užtikrinti ir minimalųjį poilsio laiką. Pietų pertrauka suteikiama ne vėliau kaip po penkių valandų darbo. Ji trunka nuo 30 minučių iki dviejų valandų, nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos. Jei dėl gamybos sąlygų pertraukos daryti negalima, sudaroma galimybė pavalgyti darbo laiku. Nepertraukiamasis poilsis tarp darbo dienų (pamainų) trunka ne trumpiau kaip 11 valandų iš eilės. Kai darbo diena (pamaina) ilgesnė kaip 12, bet ne ilgesnė kaip 24 valandos, poilsis trunka ne trumpiau kaip 24 valandas. Per septynias paeiliui einančias dienas suteikiama bent 35 valandos nepertraukiamojo poilsio. Po 24 valandų budėjimo poilsis trunka ne mažiau kaip 24 valandas. Be to, suteikiamos fiziologinės pertraukos pagal darbuotojo poreikį. Specialios pertraukos suteikiamos dirbant lauke ar nešildomose patalpose, profesinės rizikos sąlygomis, taip pat sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą.

Darbo grafikai

Taikant suminę darbo laiko apskaitą, darbo (pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki jų įsigaliojimo. Pakeisti juos galima tik nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi jo darbo dienas. Nustačius lankstų darbo grafiką, darbdavys nustato fiksuotas valandas, kuriomis darbuotojas dirba darbovietėje. Jas pakeisti darbdavys gali įspėjęs ne vėliau kaip prieš dvi darbuotojo darbo dienas.

Prašymas dirbti pageidaujamu darbo laiko režimu

Darbdavys privalo tenkinti prašymą dirbti pageidaujamu darbo laiko režimu, kai prašo nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja. Tas pats taikoma vaiką iki aštuonerių metų auginančiam darbuotojui ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų. Pareiga galioja ir darbuotojui, kurio prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę. Tas pats taikoma, kai prašymas pagrįstas būtinybe slaugyti ar prižiūrėti šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį. Iki 2026 m. spalio 31 d. pareiga taikoma, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai nesudaro darbdaviui per didelių sąnaudų. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. darbdavys prašymą galės netenkinti tik tada, kai jo negalima tenkinti dėl darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumų. Prašymą tada galės pagrįsti sveikatos priežiūros įstaigos dokumentas, nebūtinai išvada.

Užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas

Darbdavio pareiga yra sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Saugos priemones jis finansuoja savo lėšomis. Darbuotojų pareigos saugoti savo ir kitų sveikatą darbdavio nuo šios pareigos neatleidžia. Praktiškai tai reiškia kelis privalomus veiksmus:

• paskirti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistą (specialistus) arba įsteigti tarnybą, o jų nesant ar nepakankant, sudaryti sutartį su išorės paslaugų teikėju; tam tikrose ekonominės veiklos rūšyse, atsižvelgiant į darbuotojų skaičių ir riziką, šias funkcijas gali atlikti ir darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo, baigęs mokymus ir kurio žinias patikrino Valstybinė darbo inspekcija;
• nereikalauti, kad darbą pradėtų darbuotojas, kuris neinstruktuotas ir (ar) neišmokytas jį saugiai atlikti; instruktavimas ir mokymas vyksta darbo laiku;
• patvirtinti darbuotojų, kuriems privaloma tikrintis sveikatą, sąrašą ir patikrinimo grafiką, su juo pasirašytinai supažindinti darbuotojus, o už patikrinimą, kuris atliekamas darbo laiku, mokėti vidutinį darbo užmokestį. Privalomai sveikatą tikrinasi darbuotojai iki aštuoniolikos metų, dirbantys naktimis ir pamainomis. Taip pat tikrinasi tie, kurių darbo vietos rizikos vertinimas rodo riziką saugai ir sveikatai.

Funkcijų perdavimas specialistams ar išorės įmonei darbdavio atsakomybės saugos srityje nepanaikina.

Kokias pareigas darbdavys turi dėl lygių galimybių, smurto ir darbuotojų atstovų?

Šias pareigas reglamentuoja atskiri Darbo kodekso straipsniai, o dalis jų priklauso nuo to, kiek darbuotojų dirba įmonėje.

Lygios galimybės ir vienodas darbo užmokestis

Darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo principus. Nepriklausomai nuo darbuotojo lyties, amžiaus, tautybės, negalios, šeiminės padėties, įsitikinimų, narystės profesinėje sąjungoje ir kitų įstatyme išvardytų pagrindų, jis privalo (dėl religijos įstatymas numato išimtį religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams):

1. priimdamas į darbą, taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas;
2. sudaryti vienodas darbo sąlygas, galimybes tobulinti kvalifikaciją, siekti profesinio tobulėjimo, persikvalifikuoti, įgyti praktinės patirties ir teikti vienodas lengvatas;
3. taikyti vienodus darbo vertinimo ir atleidimo kriterijus;
4. už tokį patį ir vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį;
5. imtis priemonių, kad darbuotojas nepatirtų priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo, kad nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti ir kad skundą dėl diskriminacijos pateikęs ar byloje dalyvaujantis darbuotojas būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių;
6. imtis tinkamų priemonių, kad asmenims su negalia būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros ar mokytis, jeigu tai neproporcingai neapsunkina darbdavio.

Kilus ginčui, darbuotojui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą apie diskriminaciją, įrodyti, kad jos nebuvo, turi darbdavys. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, privalo priimti ir paskelbti lygių galimybių politikos įgyvendinimo priemones.

Apsauga nuo smurto ir priekabiavimo

Darbdavys privalo sukurti darbo aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų priešiškų, žeminančių, įžeidžiančių ir panašių veiksmų. Jis imasi priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai bei aktyviai padeda nukentėjusiems. Įstatymas išskiria tris privalomas priemones: įvertinęs pavojus, taikyti jų šalinimo ar kontrolės priemones, nustatyti pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką ir su ja supažindinti darbuotojus, taip pat organizuoti darbuotojų mokymus. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius daugiau kaip penkiasdešimt, po informavimo ir konsultavimo procedūrų privalo patvirtinti, paskelbti ir įgyvendinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką. Politika atnaujinama atsižvelgiant į gautus pranešimus ir nustatytus atvejus. Ji taip pat atnaujinama pasikeitus pavojams ar atsiradus naujų ir pareikalavus Valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektoriui. Kokia atsakomybė tenka nepaisant šių pareigų, aptarėme straipsnyje apie mobingą darbe ir darbdavio atsakomybę.

Informavimas ir konsultavimas su darbuotojų atstovais

Informaciją darbo tarybai darbdavys teikia laiku, raštu ir nemokamai ir atsako už jos teisingumą. Darbdavys, įdarbinantis vidutiniškai dvidešimt ir daugiau darbuotojų, darbo tarybos reikalavimu teikia jai informaciją kartą per metus. Ne vėliau kaip iki balandžio 1 d. jis pateikia duomenis apie veiklą, ekonominę padėtį ir darbo santykių būklę. Su darbo taryba jis privalo ir konsultuotis. Kai darbo tarybos (ar jos funkcijas atliekančio darbuotojų patikėtinio) nėra, informacija teikiama darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai.

Atskira pareiga kyla prieš sprendimą dėl reorganizavimo, restruktūrizavimo, verslo ar jo dalies perdavimo. Ji taikoma ir kitiems sprendimams, galintiems esmingai paveikti darbo organizavimą ar darbuotojų teisinę padėtį. Darbdavys raštu informuoja darbo tarybą ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas iki konsultacijų pradžios. Konsultacijos trunka ne trumpiau kaip penkias darbo dienas, nebent darbo taryba sutinka su kitokiu terminu. Jeigu darbo tarybos ar patikėtinio nėra, informaciją darbdavys teikia darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai. Taip pat jis gali ją teikti darbuotojams tiesiogiai arba visuotiniame darbuotojų susirinkime.

Kas keičiasi darbdaviams 2026–2027 metais?

Darbo kodekso pakeitimai, susiję su darbdavio pareigomis, įsigalioja trimis etapais:

• Nuo 2026 m. birželio 7 d. darbo apmokėjimo sistema privaloma visiems darbdaviams, kuriems jos nenustato kolektyvinė sutartis; ją reikia patvirtinti arba peržiūrėti iki 2026 m. gruodžio 31 d.
• Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. keičiasi pageidaujamo darbo laiko režimo taisyklė (aprašyta aukščiau), atsiskaitymo atleidžiant terminai ir delspinigių už vėluojantį darbo užmokestį skaičiavimas.
• Nuo 2027 m. sausio 1 d. darbuotojas turės teisę raštu gauti iš darbdavio duomenis apie savo darbo užmokesčio rodiklius ir savo pareigybių grupės darbuotojų vidutinį darbo užmokestį pagal lytį. Darbdaviai privalės kasmet informuoti darbuotojus apie šią teisę ir duomenų teikimo tvarką. Pačius duomenis jie pradės teikti tada, kai juos apskaičiuos ir pateiks Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Nuo tos pačios dienos darbdaviai kas mėnesį privalės teikti šiai valdybai duomenis apie darbuotojų darbo užmokestį, darbo laiką ir darbo apmokėjimo sistemoje nurodytą pareigybės grupę. Šie duomenys neteikiami apie pareigūnus, statutinius valstybės tarnautojus ir asmenis, kurių duomenys sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį. Jie neteikiami ir apie laikinojo darbo sutartimis dirbančius darbuotojus, kurių rodiklius darbdavys apskaičiuoja ir teikia pats.

Kaip keičiasi atsiskaitymas atleidžiant ir delspinigiai?

Atsiskaitant su atleidžiamu darbuotoju, iki 2026 m. spalio 31 d. visos išmokos sumokamos ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria atsiskaityti ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Išmokų dalis, neviršijanti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, sumokama darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu susitarta kitaip. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. šalys atleidimo metu galės susitarti išmokėti vėliau tik tą dalį, kuri viršija vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, ir ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atleidimo dienos. Dalis iki vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio turės būti sumokėta darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu susitarta atsiskaityti per dešimt darbo dienų. Jeigu darbo sutarties nutraukimas pradėtas iki 2026 m. spalio 31 d., atsiskaitoma pagal senąją taisyklę.

Kai darbo užmokestis vėluoja dėl darbdavio kaltės, delspinigių dydį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras pagal vartotojų kainų indeksą. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. šis indeksas dauginamas iš 5, o delspinigiai skaičiuojami nuo uždelstos sumokėti sumos dienos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Sumoms, kurios turėjo būti išmokėtos iki 2026 m. spalio 31 d., taikomos iki tol galiojusios taisyklės. Abiem laikotarpiais, iškėlus darbdaviui bankroto bylą ar pradėjus bankroto procedūrą ne teismo tvarka, delspinigių skaičiavimas nutraukiamas. Visus pakeitimus apžvelgiame straipsnyje apie Darbo kodekso pakeitimus 2026 m.

Kas gresia, jei darbdavio pareigos nevykdomos?

Už pareigų nevykdymą Darbo kodeksas numato kelias pasekmes, kurių dauguma yra piniginės:

• vėluojant mokėti darbo užmokestį dar dirbančiam darbuotojui, kartu mokami delspinigiai;
• uždelsus atsiskaityti su atleistu darbuotoju ne dėl jo kaltės, mokamos netesybos: vidutinis mėnesio darbo užmokestis (arba mažesnė uždelsta suma), padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus (plačiau apie netesybas už uždelstą atsiskaitymą);
• darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį dėl svarbių priežasčių, jeigu jam du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas priklausantis darbo užmokestis arba darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo saugos ir sveikatos įsipareigojimų. Darbuotojas įspėja raštu prieš penkias darbo dienas, o darbdavys moka dviejų vidutinių darbo užmokesčių išeitinę išmoką (vieno, jei darbo santykiai truko trumpiau nei vienus metus);
• pažeidus sąžiningumo ar bendradarbiavimo pareigą, darbuotojas gali reikalauti atlyginti žalą;
• netinkamai vykdant vienodo užmokesčio pareigą, darbo santykiams tęsiantis taikomos delspinigių, o jiems pasibaigus netesybų taisyklės.

Darbdavio pareigos nėra vienkartinis darbas, nes jos keičiasi kartu su įstatymu, o 2026 m. pabaigoje ir 2027 m. pradžioje keičiasi ne viena jų. Iki metų pabaigos verta patvirtinti darbo apmokėjimo sistemą, peržiūrėti atsiskaitymo atleidžiant tvarką ir pasiruošti teikti duomenis apie darbo užmokestį. Taip darbdavys gerokai sumažina ginčų ir netikėtų išmokų riziką. Kai tvarkas rengti ar atnaujinti savo jėgomis nėra kam, jas parengiame per darbo dokumentų rengimo paslaugą.

Dažniausi klausimai apie darbdavio pareigas

Kiek laiko gali vėluoti atlyginimas?

Už darbo mėnesį darbdavys turi atsiskaityti ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo mėnesio pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. Vėluojant dėl darbdavio kaltės, kartu su darbo užmokesčiu mokami delspinigiai. Kai visas priklausantis darbo užmokestis nemokamas du mėnesius iš eilės ir daugiau, darbuotojas įgyja teisę nutraukti sutartį dėl svarbių priežasčių. Tada jis gauna ir išeitinę išmoką.

Ar darbdavio pareigos priklauso nuo darbuotojų skaičiaus?

Dauguma pareigų taikoma visiems darbdaviams nuo pirmojo darbuotojo. Kai kurios priklauso nuo darbuotojų skaičiaus. Daugeliu atvejų skaičiuojamas vidutinis darbuotojų skaičius, į kurį įskaičiuojami ilgiau kaip tris mėnesius dirbantys darbuotojai:

• daugiau kaip 20 darbuotojų: darbo tarybos, o jos nesant profesinės sąjungos reikalavimu bent kartą per metus teikti nuasmenintus vidutinio darbo užmokesčio duomenis pagal pareigybių grupes ir lytį. Tai taikoma grupėms, kuriose daugiau kaip du darbuotojai, ir neapima vadovaujamas pareigas einančių darbuotojų;
• 20 ir daugiau darbuotojų: darbo tarybos reikalavimu kasmetinis informavimas ir konsultavimas iki balandžio 1 d. (nesant darbo tarybos, informacija teikiama profesinei sąjungai);
• daugiau kaip 50 darbuotojų: lygių galimybių politikos įgyvendinimo priemonės ir smurto bei priekabiavimo prevencijos politika;
• mažiau nei 50 darbuotojų: darbo apmokėjimo sistemoje nebūtina nustatyti darbo užmokesčio didinimo kriterijų ir tvarkos.

Ar darbdavys privalo drausti civilinę atsakomybę dėl neteisėto atleidimo?

Darbo kodeksas privalomo tokio draudimo nenustato. Ar konkretus draudimo polisas apima neteisėto atleidimo pasekmes, lemia draudimo sutarties sąlygos, o ne darbo teisė. Pripažinus atleidimą neteisėtu, darbuotojas grąžinamas į darbą. Iš darbdavio priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką (ne ilgiau kaip už vienus metus). Taip pat priteisiama patirta turtinė ir neturtinė žala. Jei darbuotojas į darbą negrąžinamas, papildomai priteisiama kompensacija: vienas vidutinis darbo užmokestis už kiekvienus dvejus darbo santykių metus, bet ne daugiau kaip šeši.