Nelegalus darbas yra darbas, kurį žmogus dirba pavaldus darbdaviui, jo naudai ir už atlygį, nors darbdavys nesudarė su juo rašytinės darbo sutarties arba laiku nepranešė „Sodrai“ apie jo priėmimą. Nelegalus darbas yra ir tada, kai dirba trečiosios šalies pilietis, neturintis teisės būti, gyventi ar dirbti Lietuvoje arba kitų įstatymo reikalaujamų dokumentų. Vis dėlto ne kiekvienas apmokamas darbas be darbo sutarties yra nelegalus. Jei žmogus savarankiškai atlieka iš anksto apibrėžtą užduotį, tarp šalių gali susiklostyti paslaugų santykiai, ir tada atsakomybė už nelegalų darbą nekyla.
Tipinė situacija: organizatorius kelioms renginio dienoms pasikviečia patyrusią vedėją, susitaria dėl dienos įkainio, o sutartį pasirašo tik po renginio. Inspektorius tokį atvejį gali įvertinti kaip nelegalų darbą, o teismas kaip paslaugas. Lemia ne sutarties pavadinimas, o tai, kaip šalys iš tikrųjų susitarė ir dirbo.
Kas yra nelegalus darbas pagal Užimtumo įstatymą?
Užimtumo įstatymo 56 straipsnis nelegaliu darbu laiko fizinio asmens darbo funkcijas, kurias jis atlieka pavaldžiai darbdaviui, jo naudai ir už atlygį, kai yra bent viena iš šių aplinkybių:
- darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša „Sodrai“ apie darbuotojo priėmimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, o apie juridinio asmens vienasmenio valdymo organo (pavyzdžiui, direktoriaus) priėmimą mažiausiai prieš vieną darbo valandą;
- dirba trečiosios šalies pilietis, kuris neturi teisės likti Lietuvoje, būti ar gyventi ir (arba) dirbti čia, arba neturi galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, kai jį privalu turėti (kai kodo suformuoti negalima, neturi jame užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų), taip pat kai toks pilietis dirba esant pirmojo punkto aplinkybėms.
Vadinasi, darbas be sutarties tampa nelegalus jau pirmą darbo dieną. Pažeidimas yra ir tada, kai sutartis pasirašyta, bet žmogus pradėjo dirbti darbdaviui laiku nepranešus apie jo priėmimą. Ką darbdavys privalo atlikti iki pirmos darbo dienos, išsamiai aprašome straipsnyje apie priėmimą į darbą.
Dėl trečiųjų šalių piliečių įstatymas numato išlygą. Darbdavys nelaikomas pažeidusiu antrojo punkto dėl piliečio, neturinčio teisės likti, būti, gyventi ar dirbti Lietuvoje, jeigu įdarbindamas ir visą jo darbo laikotarpį saugo tokią teisę patvirtinančių dokumentų kopijas ir pareikalavus pateikia jas Migracijos departamentui ar nelegalaus darbo kontrolę vykdančiai institucijai (Valstybinei darbo inspekcijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ar policijai). Išlyga netaikoma, jeigu darbdavys žinojo, kad dokumentai suklastoti.
Teismų praktikoje nelegaliam darbui konstatuoti turi būti nustatyti trys dalykai: asmuo realiai pradėjo dirbti, šalių santykiai turi darbo sutarties požymių ir nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Jeigu darbo sutarties požymių nėra, nėra ir nelegalaus darbo, net jei jokios sutarties niekas nepasirašė.
Kur riba tarp darbo sutarties ir paslaugų sutarties?
Riba eina per du esminius požymius: darbo funkciją ir pavaldumą. Darbo kodekso 32 straipsnis darbo sutartį apibrėžia kaip susitarimą, pagal kurį darbuotojas, būdamas pavaldus darbdaviui, jo naudai atlieka darbo funkciją, o darbdavys už tai moka darbo užmokestį. Pavaldumas reiškia, kad darbdavys turi teisę kontroliuoti visą darbo procesą ar jo dalį arba jam vadovauti, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietės tvarkai. Atliekant darbo funkciją kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui.
Darbo funkcija yra tęstinio pobūdžio veikla, nesiejama su konkrečiu rezultatu. Paslaugų, rangos ar pavedimo sutartimi įsipareigojama atlikti iš anksto apibrėžtą užduotį, o šalių pavaldumo tokiose sutartyse nėra. Teismai vertina ne sutarties pavadinimą ir ne tai, kaip santykius vadina pačios šalys, o dėl ko jos iš tikrųjų susitarė ir kaip susitarimą vykdė.
Svarbu ir tai, ko teismai nelaiko lemiamu. Paslaugų teikėjui taip pat gali būti duodami tam tikri nurodymai, nustatoma veiklos vieta ir laikas, suteikiamos priemonės ar dengiamos išlaidos. Vien tokios aplinkybės darbo santykių nesukuria, nes juos galima konstatuoti tik nustačius visus esminius darbo santykių požymius.
Ką teismas nusprendė renginio vedėjų byloje?
Viename ginče, kuris pasiekė aukščiausią teismo instanciją, sporto federacija per tarptautines varžybas penkioms dienoms pasitelkė dvi patyrusias vedėjas. Jos per mikrofoną skelbė, kurie sportininkai išeina į treniruotę ir kurie ją baigia. Darbo sutarčių nebuvo, atlygis sutartas už dieną, o paslaugų sutartis su viena vedėja pasirašyta tik po renginio. Inspekcija federacijos vadovą nubaudė už nelegalų darbą. Vienas teismas šią baudą panaikino, tačiau aukštesnės instancijos teismas ją paliko.
Aukščiausios instancijos teismas, atnaujinęs bylą, su tuo nesutiko. Jis pažymėjo, kad dar derybose šalys tarėsi dėl paslaugų, o ne dėl darbo. Vedėjos veikė savarankiškai, pačios pasiskirstė pamainomis, ir niekas jų veiklos nekontroliavo. Jos atliko iš anksto apibrėžtą užduotį, o ne darbo funkciją. Dienos įkainis darbo santykių neįrodo, nes paslaugų sutarties šalys gali laisvai susitarti ir dėl atlygio mokėjimo būdo. Nenustačius darbo sutarties požymių, teisena dėl nelegalaus darbo nutraukta.
Kokie ženklai rodo darbo santykius, o ne paslaugas?
| Darbo santykių ženklai | Paslaugų santykių ženklai |
|---|---|
| Nuolatinė, tęstinė funkcija: kasininko, sandėlininko, statybininko darbas | Konkreti, iš anksto apibrėžta užduotis tam tikram laikui |
| Įmonė nurodo, kaip, kada ir kur dirbti, ir kontroliuoja procesą | Žmogus pats sprendžia, kaip atlikti užduotį |
| Žmogus paklūsta darbovietės tvarkai, grafikui ir konkrečiam vadovui | Žmogus pats organizuoja savo veiklą |
| Šalys tarėsi dėl pareigų ar etato | Šalys nuo derybų pradžios tarėsi dėl paslaugų |
| Paslaugų sutartis vis pratęsiama, o žmogus metų metus atlieka tą pačią veiklą | Sutartis baigiasi, kai užduotis atlikta |
Nė vienas ženklas atskirai nelemia, nes teismas vertina jų visumą. Tačiau jeigu žmogus kasdien atvyksta į jūsų objektą, gauna nurodymų iš jūsų vadovo, dirba pagal jūsų grafiką ir tai tęsiasi mėnesius, paslaugų sutarties pavadinimas nuo nelegalaus darbo neapsaugos. Prieš pasirašant paslaugų sutartį verta patikrinti kelis dalykus:
- sutartyje aprašytas konkretus rezultatas ar užduotis ir jos terminas, o ne pareigos;
- paslaugų teikėjas neįtrauktas į darbuotojų grafiką, pamainų lentelę ar pavaldumo schemą;
- derybose ir susirašinėjime aiškiai tariamasi dėl paslaugų, nes teismas vertina ir ikisutartinius santykius;
- jei žmogus nuolat dirbs pagal jūsų nurodymus, su juo sudaroma darbo sutartis ir „Sodrai“ pranešama prieš darbo pradžią.
Kokia atsakomybė gresia už nelegalų darbą?
Už nelegalų darbą atsako ir darbdavys, ir jo vadovas, nes sankcijas jiems numato skirtingi įstatymai. Nustačius nelegalų darbą, Užimtumo įstatymas darbdaviui nustato šias pasekmes:
- pranešti „Sodrai“ apie nelegaliai dirbusio asmens priėmimą į darbą, nurodant faktinę darbo pradžią;
- sumokėti jam sulygtą atlyginimą už faktiškai dirbtą laikotarpį, ne mažesnį kaip 3 minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžiai pagal nelegalaus darbo nustatymo dieną galiojančią MMA;
- jei dirbo trečiosios šalies pilietis, dar pranešti apie darbo sutarties pasibaigimą ir apmokėti sumų pervedimo į šalį, į kurią jis grįžo ar buvo grąžintas, išlaidas bei jo grąžinimo išlaidas;
- bauda nuo 3 iki 12 MMA už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, o darbdaviui, jau baustam už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, nuo 6 iki 24 MMA.
MMA 2026 m. yra 1 153 eurai, o 2027 m. bus 1 245 eurai. Todėl baudos sumos eurais yra tokios:
| Sankcija už kiekvieną asmenį | Pagal 2026 m. MMA (1 153 €) | Pagal 2027 m. MMA (1 245 €) |
|---|---|---|
| Bauda darbdaviui (3–12 MMA) | 3 459–13 836 € | 3 735–14 940 € |
| Pakartotinai per 2 metus (6–24 MMA) | 6 918–27 672 € | 7 470–29 880 € |
| Mažiausias atlyginimas nelegaliai dirbusiam (3 MMA) | 3 459 € | 3 735 € |
Kaip sumažinti baudą ir kas dar atsako?
Įstatymas skatina klaidą ištaisyti greitai. Juridinis asmuo gali iki nutarimo priėmimo dienos įvykdyti visas pirmiau išvardytas pareigas: pranešti „Sodrai“, sumokėti atlyginimą, o trečiosios šalies piliečio atveju ir pranešti apie darbo sutarties pasibaigimą bei apmokėti nurodytas išlaidas. Tada jam skiriama 3 MMA bauda už kiekvieną asmenį, o jau baustam per pastaruosius 2 metus 6 MMA bauda. Juridiniam asmeniui bauda pagal Užimtumo įstatymą neskiriama, jeigu ta pati veika užtraukia jam baudžiamąją atsakomybę už Lietuvoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbą.
Rangovas ar įmonė, į kurią pagal paslaugų ar darbų sutartį atsiųstas dirbti trečiosios šalies pilietis, taip pat turi pareigų: gavę informaciją apie jo darbo pradžią, jie privalo raštu pareikalauti jo įdarbinimo ir kitų įstatyme nurodytų dokumentų, o jų negavę neturi teisės leisti jam pradėti dirbti. Šių pareigų nevykdantiems skiriama tokio pat dydžio bauda, be to, jie subsidiariai atsako už darbdavio piniginių įpareigojimų įvykdymą. Pareigas įvykdęs rangovas ar įmonė subsidiariai atsako tik tada, kai žinojo, kad darbdavys pilietį įdarbino nelegaliai. Darbdaviui taip pat gali būti apribota teisė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir taikomos kitos įstatyme numatytos pasekmės, kurias plačiau aptariame straipsnyje apie nelegalaus darbo baudas darbdaviui.
Kokios administracinės baudos gresia vadovui?
Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnis numato atskiras baudas asmenims. Darbdaviui fiziniam asmeniui gresia bauda nuo 2 000 iki 5 000 eurų, o juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui nuo 1 500 iki 5 000 eurų. Už pakartotinį pažeidimą skiriama bauda nuo 5 000 iki 6 000 eurų. Pagal jau paskelbtas būsimas kodekso redakcijas šie dydžiai nesikeičia nei nuo 2026 m. lapkričio 1 d., nei nuo 2027 m. sausio 1 d. Statybos darbams tas pats straipsnis numato atskiras dalis, įskaitant statytojo (užsakovo) atsakomybę; jas aiškiname straipsnyje apie nelegalų darbą statybose.
Dažniausi klausimai apie nelegalų darbą
Ar vienkartinis darbas už atlygį yra nelegalus darbas?
Ne visada. Jei žmogus savarankiškai atlieka konkrečią užduotį ir nepaklūsta jūsų darbo tvarkai, tai gali būti paslaugos. Jei jis net trumpai dirba jūsų nurodymu, pagal jūsų grafiką ir jūsų vadovo kontroliuojamas, tai rodo darbo santykius, o jiems reikia rašytinės darbo sutarties ir išankstinio pranešimo „Sodrai“.
Kuo nelegalus darbas skiriasi nuo nedeklaruoto?
Tai skirtingi pažeidimai su skirtingais požymiais ir pasekmėmis. Nelegalus darbas susijęs su neįformintais darbo santykiais, o nedeklaruotas darbas reglamentuojamas atskirai. Skirtumus išsamiai aptariame straipsnyje apie nedeklaruotą darbą ir atsakomybę už jį.
Ką daryti, jei inspektorius nustatė nelegalų darbą?
Pirmiausia verta įvertinti, ar santykiai tikrai turėjo darbo sutarties požymių. Jei jie atitinka paslaugas, reikia surinkti derybų susirašinėjimą, sutartį ir kitus įrodymus, nes kvalifikaciją galima ginčyti teisme. Jei darbo santykiai buvo, juridiniam asmeniui naudinga iki nutarimo pranešti „Sodrai“ ir sumokėti atlyginimą, o trečiosios šalies piliečio atveju dar pranešti apie darbo sutarties pasibaigimą ir apmokėti įstatyme nurodytas išlaidas. Tada skiriama mažiausia, 3 MMA bauda už asmenį (jau baustam per 2 metus 6 MMA). Kaip elgtis patikrinimo metu, rašome straipsnyje apie VDI patikrinimą įmonėje, o ginče padeda darbo teisės advokatai.
Ar neoficialiai dirbęs žmogus gali reikalauti atlyginimo?
Taip. Nelegalus darbas neatima teisės į užmokestį: nelegaliai dirbę asmenys gali reikalauti nesumokėto darbo užmokesčio Darbo kodekse nustatyta darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo tvarka. Todėl verta išsaugoti susirašinėjimą, grafikus, mokėjimų įrodymus ir liudytojų kontaktus.
