Viename teismo ginče nagrinėta tipiška situacija: inspektoriai statybvietėje rado kelis asmenis, dirbusius be darbo sutarčių, ir įmonės vadovui buvo skirta kelių tūkstančių eurų bauda. Vadovas aiškino, kad žmonės „tik padėjo“, o sutartys būtų pasirašytos vėliau, tačiau pačios atsakomybės išvengti nepavyko: teismas baudą tik sumažino, atsižvelgęs į tai, kad vadovas prisipažino ir buvo baustas pirmą kartą. Tokių istorijų daugėja, nes nelegalus darbas statybose jau kelerius metus yra pagrindinis inspekcijos taikinys.
Kodėl nelegalus darbas statybose sulaukia daugiausia dėmesio
VDI 2026 m. kovo mėn. skelbtais duomenimis, 2025 metais statybų sektoriuje atlikta 64 proc. visų nelegalaus darbo patikrinimų, tai yra 5 096 patikrinimai, ir būtent statybose dirbo 58 proc. visų nustatytų nelegaliai dirbusių asmenų. Priežastys suprantamos: trumpalaikiai objektai, ilgos subrangos grandinės, didelė darbuotojų kaita ir auganti užsieniečių dalis. VDI dar 2025 m. vasario mėn. pranešime atkreipė dėmesį, kad užsieniečių, įdarbintų pažeidžiant nustatytą tvarką, nuo 2021 m. padaugėjo beveik penkis kartus. Auga ir finansinis mastas: 2025 metais ūkio subjektams paskirtų baudų suma pasiekė 3,1 mln. eurų, beveik dvigubai daugiau nei metais anksčiau. Statybų įmonei tai reiškia paprastą išvadą: tikimybė sulaukti inspektorių čia didesnė nei bet kuriame kitame sektoriuje. Kaip elgtis atvykus inspektoriams, aptariame straipsnyje apie VDI patikrinimą įmonėje.
Atsako ne tik darbdavys: statytojo ir rangovo rizika
Statybose atsakomybės ratas platesnis nei įprasta. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnį bauda skiriama ne tik darbdaviui ir jo vadovui, kai nesudaryta darbo sutartis ar nepranešta Sodrai, bet ir statytojui (užsakovui) bei jo vienam įgaliotam rangovui.
Kada užsakovas pats tampa darbdaviu
Užsakovo atsakomybė kyla iš savarankiško pažeidimo. Pagal Užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu statybose laikomi darbai, kuriuos atlieka asmenys be galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, kai jį privalu turėti. Kai kodas negali būti suformuojamas, pakanka kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų. Trečiosios šalies piliečiai į šią dalį neįeina. Už tokį pažeidimą (ANK 95 str. 3–4 d.) statytojui fiziniam asmeniui numatyta bauda nuo 500 iki 1 100 eurų, o pakartotinai nuo 1 100 iki 2 550 eurų. Aukštesnė bauda, nuo 1 500 iki 5 000 eurų, o pakartotinai 5 000–6 000 eurų, gresia dviem subjektams. Pirmasis – statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas, jei tai fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine komercine veikla. Antrasis – tokio statytojo ar rangovo, jei tai juridinis asmuo, vadovas.
Trečiosios šalies piliečiams statybose taikoma 56¹ straipsnio 3 dalis. Tada statytojas (užsakovas) darbdaviu nelaikomas. Bet jam mutatis mutandis taikomos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 6–8 dalys. Tai pareiga raštu pareikalauti dokumentų ir neleisti dirbti jų negavus. Taip pat 3–12 MMA bauda už kiekvieną asmenį ir subsidiari atsakomybė už darbdavio pinigines pareigas.
Praktiškai tai reiškia, kad užsakovui nepakanka įsitikinti, jog subrangovo žmonės turi darbo sutartis. Jis privalo užtikrinti, kad kiekvienas objekte dirbantis asmuo turėtų galiojantį kodą. Nusiplauti rankų argumentu, jog tuos žmones į objektą atsivedė subrangovas, nepavyks.
Kiek kainuoja įmonei, o ne tik vadovui
Verta prisiminti, kad ANK 95 straipsnyje numatytos baudos skiriamos tik fiziniams asmenims. Pagal Užimtumo įstatymą darbdaviui papildomai skiriama nuo 3 iki 12 MMA, tai yra nuo 3 459 iki 13 836 eurų, bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Jei per pastaruosius dvejus metus už tą patį pažeidimą jau buvo bausta, bauda didesnė. Tada ji yra nuo 6 iki 24 MMA, tai yra nuo 6 918 iki 27 672 eurų. Statybose tas darbdavys gali būti ir pats statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas. Kartu privalu sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui ne mažesnį kaip 3 MMA atlyginimą.
Užsakovui svarbiausia štai kas: pagal Užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 2 dalį statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas, padaręs šį pažeidimą, pats laikomas nelegaliai dirbusio asmens darbdaviu. Todėl ir 3–12 MMA bauda, ir 3 MMA atlyginimo pareiga taikomos jam, o ne vien tiesioginiam darbdaviui. Didžiausia rizika nėra administracinė bauda vadovui, kuri siekia iki 5 000 eurų, o pakartotinai 5 000–6 000 eurų. Didžiausia rizika ta, kad prie jos prisideda bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Be to, darbdaviui, padariusiam Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, pagal to paties straipsnio 5 dalį gali būti apribotas dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose. Taip pat iki penkerių metų atimta teisė gauti valstybės pagalbą. Ir nurodyta grąžinti dalį ar visas per 12 mėnesių iki nelegalaus darbo nustatymo gautas subsidijas. Statybų įmonei tai neretai skaudžiau nei pati bauda. Statytojui, laikomam darbdaviu pagal 56¹ straipsnio 2 dalį, šios pasekmės iš įstatymo teksto tiesiogiai nekyla. Statybose 56 straipsnio 5 dalis taikoma trečiosios šalies piliečių atvejais. Būtent juos 56¹ straipsnio 3 dalis nukreipia į visas 56 straipsnio 2–13 dalis.
Skaidriai dirbančio asmens kodas ir užsieniečiai
Kai statybvietėje nelegaliai dirba trečiosios šalies pilietis, administracinė bauda yra tokia pati kaip ir už paprastą nelegalų darbą. Darbdaviui fiziniam asmeniui tai nuo 2 000 iki 5 000 eurų, juridinio asmens vadovui – nuo 1 500 iki 5 000 eurų. Pakartotinai abiem atvejais 5 000–6 000 eurų.
Griežtesnės pasekmės kyla ne iš administracinės baudos, o iš Užimtumo įstatymo. Darbdavys papildomai turi apmokėti trečiosios šalies piliečio grąžinimo ir jam priklausančių sumų pervedimo į jo šalį išlaidas.
Ką privalo tikrinti rangovas ir užsakovas
Rangovas, statytojas (užsakovas) ir priimančioji Lietuvos įmonė turi raštu pareikalauti: 1) įdarbinimo dokumentų; 2) galiojančio skaidriai dirbančio asmens kodo arba jį pakeičiančių dokumentų; 3) teisę būti, gyventi ar dirbti Lietuvoje patvirtinančių dokumentų. Jų negavus, dirbti leisti negalima. Pareigos neįvykdžius skiriama atskira nuo 3 iki 12 MMA bauda už kiekvieną asmenį. Jie taip pat atsako subsidiariai už dvi darbdavio pareigas: sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui ne mažesnį kaip 3 MMA atlyginimą ir apmokėti grąžinimo bei sumų pervedimo išlaidas. Už pačiam darbdaviui skirtą baudą subsidiarios atsakomybės nėra.
Pačią informavimo pareigą, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną, turi subrangovas arba trečiosios šalies pilietį atsiuntusi užsienio įmonė. Pareigų įvykdymas nuo subsidiarios atsakomybės atleidžia tik tuos, kurie apie nelegalų įdarbinimą nežinojo.
Svarbu ir tai, kas pagal Užimtumo įstatymą laikoma nelegaliu trečiosios šalies piliečio darbu. Tai ne tik darbas be teisės būti, gyventi ar dirbti Lietuvoje, bet ir darbas be galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, kai toks kodas privalomas.
Kodo reikalavimas taikomas ne tik užsieniečiams. Pagal Užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalį nelegaliai dirbančiu laikomas ir bet kuris kitas fizinis asmuo, statybose dirbantis be galiojančio kodo, kai jį privalu turėti. Išimtis yra trečiosios šalies piliečiai, kuriems taikoma to paties straipsnio 3 dalis. Kita vertus, darbdavys turi apsaugą. Jis nelaikomas pažeidusiu reikalavimą dėl teisės būti, gyventi ar dirbti Lietuvoje, jeigu saugo tai patvirtinančių dokumentų kopijas. Saugoti reikia nuo įdarbinimo ir visą darbo laikotarpį, o pateikti – Migracijos departamentui ar kontrolę vykdančiai institucijai (VDI, VMI, FNTT ar policijai) pareikalavus. Ši apsauga netaikoma, jeigu darbdavys žinojo, kad dokumentai suklastoti, ir ji negelbsti, kai pažeidimas susijęs su kodo neturėjimu. Kitaip tariant, leidimų vien nepakanka. Darbas statybvietėje be galiojančio kodo ar be jį pakeičiančių dokumentų inspektoriui reikš pažeidimą, todėl kodų galiojimą būtina tikrinti nuolat, o ne vieną kartą įdarbinant. Ši taisyklė ypač aktuali ilgesniuose projektuose, kuriuose leidimų ar kodų galiojimas baigiasi darbams dar nepasibaigus. Įdarbinant užsieniečius verta įvertinti ir kalbos klausimą, kai darbuotojas nemoka lietuvių kalbos.
Išvada rangovams ir užsakovams
Nelegalus darbas statybose kelia riziką visai sutarčių grandinei, todėl ir apsauga turi būti sisteminė. Rangovui verta įsitikinti trimis dalykais dėl visų objekte esančių žmonių, įskaitant subrangovų darbuotojus. Jie turi turėti darbo sutartis, būti deklaruoti ir turėti galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą. Užsieniečiai papildomai turi turėti teisę būti ar gyventi ir dirbti Lietuvoje.
Užsakovui naudinga sutartyse su rangovais numatyti pareigą užtikrinti skaidrų įdarbinimą bei atsakomybę už pažeidimus ir periodiškai tikrinti, kas faktiškai dirba objekte.
Jei pažeidimas jau nustatytas, pirmiausia verta suskubti. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 13 dalis leidžia baudą susimažinti. Tam iki nutarimo priėmimo dienos juridinis asmuo turi įvykdyti visas pareigas: pranešti Sodrai faktinę darbo pradžią ir sumokėti ne mažesnį kaip 3 MMA atlyginimą. Trečiosios šalies piliečio atveju dar reikia pranešti apie darbo sutarties pasibaigimą ir apmokėti grąžinimo bei sumų pervedimo išlaidas. Tada bauda skiriama ne intervale, o fiksuota: 3 MMA už kiekvieną asmenį, o jau baustam per pastaruosius dvejus metus – 6 MMA. Šio sumažinimo sąlyga yra būtent darbdavio pareigų įvykdymas, todėl rangovo baudai už dokumentų nepareikalavimą jis neturėtų būti taikomas, nors tiesiogiai to įstatymas nepasako. Įvykdytos pareigos baudą sumažina labiau nei bet kokie skundo argumentai. Atskirai verta žinoti Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 12 dalį. Juridiniam asmeniui neskiriama nei darbdavio bauda, nei rangovo bauda už dokumentų nepareikalavimą, jeigu ta pati veika užtraukia jam atsakomybę pagal Baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnį.
Taip pat verta prisiminti teismų praktiką: vertindami baudas, teismai atsižvelgia į prisipažinimą, pažeidimo trukmę, nustatytų asmenų skaičių ir ankstesnį baustumą, todėl motyvuotas skundas kartais leidžia baudą sumažinti. Prevencijai padeda ir paprasta vidinė tvarka. Joks žmogus nepradeda darbų objekte, kol atsakingas asmuo nepatikrino jo sutarties, deklaravimo ir dokumentų, o subrangovų pateikiami darbuotojų sąrašai reguliariai lyginami su faktine padėtimi statybvietėje.
