Viršvalandžių apmokėjimas ir ribos: ką numato Darbo kodeksas

Turinys
Viršvalandžių apmokėjimas pagal Darbo kodeksą yra ne mažesnis kaip 1,5 karto darbuotojo darbo užmokesčio. Už viršvalandžius naktį ar poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, o švenčių dieną ar švenčių naktį ne mažiau kaip 2,5 karto. Tai minimalūs dydžiai, todėl darbo ar kolektyvinėje sutartyje galima susitarti dėl didesnio apmokėjimo. Išimtis taikoma tik įmonės vadovui ir įstatyme nurodytiems vadovaujantiems darbuotojams, apie kuriuos rašoma toliau.
Viršvalandžiai yra laikas, kai darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. Jei darbuotojas pagal grafiką dirba 8 valandas, devintoji valanda jau yra viršvalandis. Dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, viršvalandžiai susidaro viršijus pamainos trukmę pagal darbo grafiką arba viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko normą. Darbdavys juos gali nurodyti dirbti tik su rašytiniu darbuotojo sutikimu, išskyrus tris įstatyme išvardytus atvejus. Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms darbuotojoms ir darbuotojams su negalia sutikimas reikalingas visada.
Kaip skaičiuojamas viršvalandžių apmokėjimas?
Viršvalandžių apmokėjimo dydžius nustato Darbo kodekso 144 straipsnis. Jie priklauso nuo to, kada viršvalandžiai dirbami:
| Kada dirbami viršvalandžiai | Mokama ne mažiau kaip | Pavyzdys, kai valandinis atlygis 10 € |
|---|---|---|
| Įprastą darbo dieną | 1,5 karto darbo užmokesčio | 15 € už valandą |
| Naktį (nuo 22 iki 6 val.) arba poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką | 2 kartus darbo užmokesčio | 20 € už valandą |
| Švenčių dieną ir (arba) švenčių naktį | 2,5 karto darbo užmokesčio | 25 € už valandą |
Šių dydžių nereikia painioti su apmokėjimu už darbą, kuris nėra viršvalandinis. Už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal grafiką, ir už darbą švenčių dieną mokama ne mažiau kaip dvigubai, o už darbą naktį ne mažiau kaip pusantro darbo užmokesčio. Taigi švenčių dieną dirbant pagal grafiką mokama bent dvigubai, o jei tą dieną dirbama viršvalandžių, už tas valandas mokama ne mažiau kaip 2,5 karto.
Poilsio laikas vietoj apmokėjimo
Darbuotojo prašymu viršvalandinio darbo laikas, padaugintas iš atitinkamo dydžio, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų. Pavyzdžiui, už 4 viršvalandžių valandas poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal grafiką, darbuotojas gauna ne pinigus, o 8 valandas (4 × 2) prie atostogų.
Tai daroma tik darbuotojo prašymu, darbdavys pats to nuspręsti negali. Kad vėliau nekiltų ginčo, kurios valandos apmokėtos pinigais, o kurios pridėtos prie atostogų, prašymą verta pateikti ir įforminti raštu.
Kaip apmokami viršvalandžiai suminės apskaitos atveju, švenčių išvakarėse ir vadovams?
Dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, viršytos normos apmokėjimas nustatomas apskaitinio laikotarpio pabaigoje. Jei darbuotojas išdirbo daugiau valandų nei bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma, už viršytą normą mokama kaip už viršvalandinį darbą. Darbuotojo prašymu viršytas laikas, padaugintas iš 1,5, gali būti pridėtas prie kasmetinių atostogų. Be to, grafikai sudaromi taip, kad per septynias dienas nebūtų viršyta 52 valandų riba, kuri netaikoma papildomam darbui ir budėjimui.
Švenčių dienų išvakarėse darbo diena sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus. Jei dėl darbo organizavimo ypatumų ar nepertraukiamos veiklos dienos sutrumpinti negalima, už tą valandą mokama kaip už viršvalandinį darbą. Ši taisyklė galioja ir nuo 2026 m. lapkričio 1 d. Nuo tos dienos normoje aiškiai įrašyta, kad sutrumpinus dieną darbo užmokestis paliekamas. Darbuotojams, kurių darbo užmokestis priklauso nuo darbo normų, už sutrumpintą valandą mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Įmonių vadovams taikomos atskiros taisyklės. Juridinio asmens vienasmenio valdymo organo viršvalandinio darbo apskaita tvarkoma, tačiau už tą darbą nemokama, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Įstatyme nurodytiems juridinio asmens vadovaujantiems darbuotojams už viršvalandžius mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, nebent darbo sutartyje susitarta kitaip. Tokių darbuotojų negali būti daugiau kaip 20 procentų darbdavio darbuotojų vidutinio skaičiaus. Todėl vadovui viršvalandžių kompensavimą verta aptarti dar sudarant darbo sutartį.
Kada galima skirti viršvalandžius ir kiek jų gali būti?
Darbo kodekso 119 straipsnis leidžia darbdaviui nurodyti dirbti viršvalandžius tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Be sutikimo tai galima tik trimis išimtiniais atvejais:
- dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai ar siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams, avarijoms ar gaivalinėms nelaimėms arba likviduoti jų skubiai šalintinas pasekmes;
- būtina užbaigti darbą ar pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą arba sugestų medžiagos, produktai ar įrenginiai;
- tai numatyta kolektyvinėje sutartyje.
Net ir tada, kai sutikimas yra, viršvalandžių trukmė ribojama:
- per septynias paeiliui einančias kalendorines dienas ne daugiau kaip 8 valandos viršvalandžių, o jei darbuotojas raštu sutinka, iki 12 valandų;
- per metus ne daugiau kaip 180 valandų, nebent kolektyvinėje sutartyje susitarta dėl ilgesnės trukmės;
- vidutinis darbo laikas kartu su viršvalandžiais (be papildomo darbo) per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali viršyti 48 valandų, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį;
- darbo laikas kartu su viršvalandžiais ir papildomu darbu negali viršyti 12 valandų per darbo dieną (pamainą), neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį;
- negalima dirbti daugiau kaip šešias dienas per septynias paeiliui einančias dienas.
Šios maksimaliojo darbo laiko ribos taikomos, jeigu Darbo kodeksas nenustato kitaip. Pavyzdžiui, budėjimo pamaina gali trukti iki 24 valandų. Kai kurioms grupėms taikomi griežtesni reikalavimai: naktį dirbančio darbuotojo darbo laikas vidutiniškai negali viršyti 8 valandų per pamainą per trijų mėnesių apskaitinį laikotarpį, jei aukštesnio nei darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse nesusitarta kitaip. Paauglių darbo laikas negali viršyti 8 valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę kartu su pamokomis, vaikams, dirbantiems lengvus darbus, taikomos dar trumpesnės ribos, o nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms darbuotojoms taikomi Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ypatumai.
Poilsio laikas ir skirtumas nuo budėjimo bei papildomo darbo
Dirbant viršvalandžius negalima pažeisti ir minimaliojo poilsio laiko. Tarp darbo dienų (pamainų) turi likti ne mažiau kaip 11 valandų nepertraukiamojo poilsio, o per septynias paeiliui einančias dienas ne mažiau kaip 35 valandos. Jei pamaina trunka ilgiau nei 12, bet ne ilgiau nei 24 valandas, poilsis iki kitos pamainos turi būti ne trumpesnis kaip 24 valandos. Kokios pertraukos privalomos per darbo dieną, aiškinama straipsnyje apie privalomas pertraukas darbe.
Viršvalandžių nereikia painioti su budėjimu ir papildomu darbu. Budėjimas yra atskira darbo laiko kategorija su savo ribomis ir apmokėjimu, kuri išsamiai aptarta straipsnyje apie budėjimo laiką darbe. Papildomas darbas yra šalių susitarimu atliekama kita, darbo sutartyje anksčiau nesulygta darbo funkcija, kuriai nustatomas atskiras darbo užmokestis ar priemoka. Toks susitarimas pasibaigia nutrūkus pagrindinei darbo sutarčiai, nebent šalys susitaria kitaip. Viršvalandžiai yra tos pačios darbo funkcijos atlikimas viršijant nustatytą darbo laiko trukmę.
Kam viršvalandžius skirti galima tik su sutikimu?
Nėščias, neseniai pagimdžiusias ar krūtimi maitinančias darbuotojas skirti viršvalandiniams darbams be jų sutikimo draudžiama. Šią garantiją nustato Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, todėl jų atveju sutikimas reikalingas visada. Darbuotojai su negalia taip pat gali būti skiriami dirbti viršvalandžius tik su jų sutikimu. Manytina, kad dėl šios specialios taisyklės trys aukščiau išvardyti išimtiniai atvejai šiai grupei netaikomi.
Darbo kodekso redakcijoje, galiojančioje iki 2026 m. spalio 31 d., darbuotojams su negalia nustatyta ir antra sąlyga: viršvalandžius jiems skirti galima, jeigu to nedraudžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. Darbo kodekse šios sąlygos nebelieka, todėl lemia tik darbuotojo sutikimas. Reikalavimas gauti sutikimą lieka nepakitęs.
Pakeitimai nuo 2026 m. lapkričio 1 d.
Darbo kodekso pakeitimais, taikomais nuo 2026 m. lapkričio 1 d. (įstatymas Nr. XV-1058), šiai temai aktualios dvi pakeistos nuostatos: darbuotojams su negalia nebetaikoma sveikatos priežiūros įstaigos išvados sąlyga, o švenčių išvakarių sutrumpintos valandos taisyklėje aiškiai įrašyta, kad darbo užmokestis paliekamas. Abi nuostatos aptartos aukščiau.
Kitos viršvalandžių taisyklės nepakeistos. Lieka tie patys apmokėjimo dydžiai (1,5, 2 ir 2,5 karto), tos pačios viršvalandžių ribos (8 arba 12 valandų per septynias paeiliui einančias dienas ir 180 valandų per metus), tos pačios maksimaliojo darbo laiko ribos ir tos pačios trys išimtys be sutikimo. Šių normų nekeičia ir 2027 m. sausio 1 d. Darbo kodekso redakcija. Visi kiti pakeitimai apžvelgti straipsnyje apie Darbo kodekso pakeitimus 2026 m.
Kaip įrodyti viršvalandžius ir ką daryti, jei jie neapmokėti?
Ginčą dėl viršvalandžių dažnai lemia ne apmokėjimo dydis, o įrodymai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viršvalandiniu pripažįstamas darbas turi tris požymius. Jis dirbamas viršijant nustatytą darbo laiko trukmę, dirbamas darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia ir iš esmės galimas tik išimtiniais įstatymo atvejais arba esant darbuotojo rašytiniam sutikimui. Vien tai, kad darbuotojas darbe būna ilgiau, savaime viršvalandžių nesukuria, jei darbdavys to nenurodė, nežinojo ir neleido.
Įrodinėjimo pareiga čia daugiausia tenka darbuotojui. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad iš darbdavio negalima reikalauti įrodyti, jog jis nedavė nurodymo dirbti viršvalandžius, nes tokio fakto jis objektyviai įrodyti negali. Viename ginče vairuotojas reikalavo apmokėti viršvalandžius. Vienas teismas dalį jų priteisė, tačiau aukštesnės instancijos teismas nustatė, kad darbdavys apie juos sužinojo tik po fakto, nors darbuotojas turėjo galimybę kasdien pranešti apie ilgiau dirbtas valandas ir to nedarė. Kasacinis teismas atmetė darbuotojo argumentus, kad šie įrodymai įvertinti netinkamai.
Iš to kyla praktiniai patarimai darbuotojui:
- nurodymą dirbti ilgiau gauti ar patvirtinti raštu, bent el. laišku ar darbo sistemos žinute;
- tą pačią dieną informuoti tiesioginį vadovą, kiek valandų dirbta virš grafiko;
- saugoti el. laiškus, prisijungimų prie darbo sistemų duomenis, tachografo ar įeigos kontrolės įrašus, pamainų perdavimo žurnalus;
- palyginti gautą darbo užmokesčio lapelį su savo užrašytomis valandomis kiekvieną mėnesį, o ne po metų.
Darbdavio apskaita ir terminai neapmokėtiems viršvalandžiams
Darbdaviui viršvalandžių apskaita yra pagrindinė apsauga ginče. Viršvalandžių nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje arba žinomai neteisingų duomenų įrašymas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 300 iki 1 450 eurų, o pakartotinai nuo 1 400 iki 3 000 eurų. Už kitus darbo įstatymų pažeidimus, įskaitant neapmokėtus viršvalandžius, gali būti taikoma atskira administracinė atsakomybė. Darbo ir poilsio laiko apskaitą tikrina Valstybinė darbo inspekcija, todėl verta žinoti, kaip pasirengti VDI patikrinimui įmonėje.
Jei viršvalandžių apmokėjimas neatliktas ar apskaičiuotas per mažas, darbuotojas į darbo ginčų komisiją turi kreiptis per tris mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Praleistą terminą komisija gali atnaujinti, jei pripažįsta praleidimo priežastis svarbiomis. Kai ginčas apima kelių mėnesių ar metų valandas, o darbdavio apskaita jų neatspindi, bylos baigtis priklauso nuo to, kaip surinkti ir pateikti įrodymai. Tokiose situacijose, taip pat rengiant darbo laiko apskaitos ir viršvalandžių tvarką įmonei, padeda darbo teisės advokatai.
Dažniausi klausimai apie viršvalandžius
Praktikoje daugiausia neaiškumų kyla dėl darbo savaitgalį, teisės atsisakyti viršvalandžių ir darbo sutarčių, kuriose apmokėjimas nustatytas mažesnis nei įstatyme. Toliau trumpai atsakoma į kiekvieną iš jų.
Kiek mokama už viršvalandžius savaitgalį?
Tai priklauso nuo darbo grafiko, o ne nuo savaitės dienos. Jei šeštadienis ar sekmadienis darbuotojui yra poilsio diena, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, už viršvalandžius tą dieną mokama ne mažiau kaip dvigubai.
Jei savaitgalio diena įrašyta į grafiką kaip darbo diena, pavyzdžiui, dirbant pamainomis, už viršvalandžius tą dieną mokama ne mažiau kaip 1,5 karto, o naktį ne mažiau kaip dvigubai. Jei savaitgalio diena sutampa su švente, taikomas 2,5 karto dydis.
Ar darbuotojas gali atsisakyti dirbti viršvalandžius?
Taip, išskyrus tris įstatyme išvardytus atvejus, nes be rašytinio darbuotojo sutikimo darbdavys viršvalandžių nurodyti negali. Pirmasis atvejis apima visuomenei būtinus nenumatytus darbus, nelaimių, pavojų ir avarijų prevenciją bei jų skubiai šalintinų pasekmių likvidavimą. Antrasis apima darbo užbaigimą ar gedimo šalinimą, kai kitaip didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą ar sugestų medžiagos, produktai ar įrenginiai. Trečiasis yra kolektyvinėje sutartyje numatyti atvejai.
Nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių darbuotojų ir darbuotojų su negalia atveju sutikimas reikalingas visada. Net ir davęs sutikimą, darbuotojas negali dirbti daugiau, nei leidžia viršvalandžių ir maksimaliojo darbo laiko ribos.
Ar viršvalandžių apmokėjimas gali būti mažesnis, jei taip parašyta darbo sutartyje?
Ne. Darbo kodekse nustatyti dydžiai yra minimalūs: mokama ne mažiau kaip pusantro, dvigubai ar du su puse karto darbo užmokesčio. Sutartyje galima susitarti tik dėl didesnio apmokėjimo.
Išimtis taikoma tik įmonės vadovui ir įstatyme nurodytiems vadovaujantiems darbuotojams. Jei darbo sutartyje nesusitarta kitaip, vienasmeniam valdymo organui už viršvalandžius nemokama, o vadovaujantiems darbuotojams mokama kaip už įprastą darbo laiką.
Aptarkime jūsų situaciją
Darbo teisės konsultacija nuotoliu: su teisininku 99,99 €, su advokatu 124,99 €.
Susijusi paslauga: Neišmokėtas darbo užmokestis

