Budėjimo laikas darbe: apmokėjimas, ribos ir dažniausios klaidos

Budėjimo laikas darbe yra darbo laikas, kai darbuotojas budi darbovietėje ar kitoje darbdavio nurodytoje vietoje. Budėjimas namie darbo laiku nelaikomas, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką, tačiau už jį mokama ne mažesnė kaip 20 procentų priemoka. Praktikoje šios dvi taisyklės dažnai sumaišomos: budėjimas tapatinamas su viršvalandžiais, o priemoka mokama ten, kur jos nereikia, arba nemokama ten, kur ji privaloma.

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. budėjimo namie trukmė ir priemoka skaičiuojamos valandomis, o ne savaitėmis. Be to, darbuotojams su negalia nebetaikoma sąlyga dėl sveikatos priežiūros įstaigos išvados, tačiau jų sutikimas pasyviai budėti tebėra būtinas. Toliau atskirai nurodyta, kas taikoma iki 2026 m. spalio 31 d. ir kas nuo lapkričio 1 d. Visą pakeitimų paketą apžvelgėme straipsnyje Darbo kodekso pakeitimai 2026.

Kuo budėjimas skiriasi nuo viršvalandžių?

Viršvalandžiai yra laikas, kai darbuotojas faktiškai dirba viršydamas jam nustatytą darbo dienos ar apskaitinio laikotarpio darbo laiko trukmę. Budėjimas yra kita kategorija: darbuotojas turi būti pasirengęs atlikti savo funkcijas, bet visą budėjimo laiką aktyviai nedirba. Kada viršijus normą atsiranda viršvalandžiai ir kaip jie apmokami, aiškiname straipsnyje apie viršvalandinį darbą.

Darbo kodekso 118 straipsnis skiria tris budėjimo rūšis. Jų ribos ir apmokėjimas skiriasi, todėl jų negalima tapatinti.

• Aktyvusis budėjimas. Darbuotojas savo darbo funkciją atlieka budėdamas. Visas šis laikas yra darbo laikas ir apmokamas kaip įprastas darbo laikas.
• Pasyvusis budėjimas darbdavio nurodytoje vietoje. Darbuotojas privalo būti darbdavio nurodytoje vietoje ir būti pasirengęs prireikus atlikti savo funkcijas. Toks budėjimas taip pat yra darbo laikas, o darbuotojui privalo būti suteikta galimybė pailsėti ir pavalgyti darbo vietoje.
• Pasyvusis budėjimas namie. Darbuotojas įprastiniu poilsio laiku yra ne darbovietėje, bet pasirengęs atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę. Šis laikas darbo laiku nelaikomas, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką. Dėl tokio budėjimo turi būti susitarta darbo sutartyje.

Tik už budėjimą namie Darbo kodeksas nustato 20 procentų priemoką, o kitos dvi rūšys apmokamos kaip įprastas darbo laikas.

Kiek gali trukti budėjimo laikas darbe?

Kiekvienai budėjimo rūšiai Darbo kodeksas nustato savo specialias ribas. Aktyvusis budėjimas ir pasyvusis budėjimas darbdavio nurodytoje vietoje yra darbo laikas, todėl jiems taikomos ir bendrosios maksimaliojo darbo laiko taisyklės, kiek specialiosios ribos nenustato kitaip.

Budėjimo rūšis	Maksimali trukmė	20 procentų priemoka
Aktyvusis budėjimas	Pamaina iki 24 val. Darbo laiko normos negalima viršyti per maksimalų trijų mėnesių apskaitinį laikotarpį.	Nemokama
Pasyvusis budėjimas darbdavio nurodytoje vietoje	Pamaina iki 24 val. Darbo laiko normos negalima viršyti per maksimalų dviejų mėnesių apskaitinį laikotarpį.	Nemokama
Pasyvusis budėjimas namie	Iki 2026 m. spalio 31 d. – nepertraukiamas vienos savaitės laikotarpis per keturias savaites. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. – 168 valandos per keturias savaites.	Mokama

Aktyviojo budėjimo ir pasyviojo budėjimo darbdavio nurodytoje vietoje atveju taikomos suminės darbo laiko apskaitos taisyklės, o abiem atvejais darbuotojui turi būti sudarytos sąlygos pavalgyti ir pailsėti. Suminės apskaitos grafikams taikoma 52 valandų per septynias dienas riba budėjimui netaikoma, tačiau apskaitinio laikotarpio darbo laiko normos viršyti negalima. Jei apskaitinio laikotarpio pabaigoje norma vis dėlto viršyta, už viršytą laiką mokama kaip už viršvalandinį darbą. Darbuotojo prašymu viršytas laikas, padaugintas iš 1,5, gali būti pridėtas prie kasmetinių atostogų.

Skirti budėti namie negalima tą dieną, kurią darbuotojas nepertraukiamai dirbo ne mažiau kaip vienuolika valandų iš eilės. Ši riba taikoma ir iki 2026 m. spalio 31 d., ir nuo lapkričio 1 d.

Nuo lapkričio 1 d. didžiausia budėjimo namie trukmė iš esmės nesikeičia, nes 168 valandos atitinka visą savaitę. Keičiasi skaičiavimo būdas: naujoje redakcijoje nebeliko reikalavimo, kad budėjimo laikotarpis būtų nepertraukiamas, o riba skaičiuojama valandomis. Todėl nuo lapkričio 1 d. norma nebereikalauja, kad budėjimas namie būtų vienas ištisas laikotarpis, o svarbu neviršyti 168 valandų per keturias savaites.

Pereinamoji nuostata esamoms darbo sutartims

Iki 2026 m. spalio 31 d. šalių susitarimu darbo sutartyje įtvirtintos nuostatos dėl pasyviojo budėjimo namie trukmės galioja iki susitarimo pabaigos, jeigu šalys nusprendžia šių nuostatų nekeisti. Vadinasi, lapkričio 1 d. esamų darbo sutarčių dėl trukmės perrašyti neprivaloma.

Pereinamojoje nuostatoje kalbama tik apie trukmę, todėl įstatyminis priemokos minimumas nuo lapkričio 1 d. visiems skaičiuojamas valandomis. Tačiau jei darbo sutartyje šalys susitarė dėl didesnės ar savaitinės priemokos, darbdavys vienašališkai jos sumažinti iki valandinio minimumo negali: darbo sutarties sąlygas jis gali keisti tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu.

Kam pasyviojo budėjimo skirti negalima?

Pasyviai budėti darbdavio nurodytoje vietoje ir namie negalima skirti asmenų iki aštuoniolikos metų. Šis draudimas absoliutus, jo nepanaikina ir darbuotojo sutikimas.

Tik su sutikimu pasyviai budėti gali būti skiriamos nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos. Ta pati taisyklė taikoma auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų, asmenį su negalia slaugantiems ir negalią turintiems darbuotojams.

Darbuotojams su negalia iki 2026 m. spalio 31 d. taikoma papildoma sąlyga: pasyviai budėti juos galima skirti, „jeigu to jiems nedraudžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada“. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. šios sąlygos normoje nebelieka, o reikalavimas gauti darbuotojo sutikimą išlieka.

Kaip apmokamas budėjimas: 20 procentų priemoka ir iškvietimai

Priemoka mokama tik už pasyvųjį budėjimą namie. Už aktyvųjį budėjimą ir už pasyvųjį budėjimą darbdavio nurodytoje vietoje atskira budėjimo priemoka nemokama, nes visas tas laikas yra darbo laikas ir apmokamas kaip darbo laikas.

Už budėjimą namie mokami du skirtingi dalykai: priemoka už patį pasirengimo laiką ir darbo užmokestis už iškvietimo metu faktiškai dirbtas valandas. Abu reikia apskaičiuoti atskirai.

Priemokos bazė: savaitė iki spalio 31 d., valanda nuo lapkričio 1 d.

Iki 2026 m. spalio 31 d. taikoma taisyklė: už kiekvieną budėjimo namie savaitę mokama priemoka, ne mažesnė kaip 20 procentų vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį. Pavyzdžiui, jei vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 2 000 eurų, minimali priemoka už vieną budėjimo namie savaitę yra 400 eurų.

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. priemoka skaičiuojama nebe savaitėmis, o valandomis: už kiekvieną budėjimo namie valandą mokama ne mažiau kaip 20 procentų valandinio darbo užmokesčio. Pavyzdžiui, jei valandinis darbo užmokestis yra 12 eurų, minimali priemoka už budėjimo valandą yra 2,40 euro, o už 40 budėjimo valandų priemoka sudaro 96 eurus.

Pokytis nėra vien techninis. Pagal iki spalio 31 d. taikomą taisyklę priemoka mokama už budėjimo savaitę ir nuo faktinių valandų nepriklauso, o nuo lapkričio 1 d. ji priklauso nuo valandų. Ištisos budėjimo savaitės atveju suma panaši, o fragmentiško budėjimo atveju minimali priemoka gerokai mažesnė.

Darbdaviui tai reiškia du dalykus. Pirma, budėjimo namie valandas reikia apskaityti taip pat kruopščiai kaip darbo laiką. Antra, kiekviena paskirta budėjimo valanda kainuoja, todėl verta planuoti tik tiek budėjimo, kiek jo realiai reikia.

Kaip apmokamas iškvietimas

Darbo kodeksas nustato, kad už budėjimo namie metu faktiškai atliktus veiksmus mokama kaip už faktiškai dirbtą darbo laiką, tačiau neviršijantį 60 valandų per savaitę.

Tai atskiras apmokėjimo pagrindas, kuris priemokos nepakeičia. Priemoka mokama už pasirengimo laiką, o už iškvietimo metu dirbtas valandas mokamas darbo užmokestis.

Naktis, poilsio ir švenčių dienos

Padidinti tarifai taikomi tik tam laikui, kuris yra darbo laikas: aktyviajam budėjimui, pasyviajam budėjimui darbdavio nurodytoje vietoje ir iškvietimo metu faktiškai dirbtoms valandoms. Pačiam pasirengimo laikui budint namie jie netaikomi, nes tas laikas darbo laiku nelaikomas.

Nakties laikas yra nuo 22 iki 6 valandos, o už tuo laiku dirbtas valandas mokama ne mažiau kaip pusantro darbo užmokesčio. Už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, tiek pat ir už darbą švenčių dieną. Visą parą trunkanti aktyviojo ar pasyviojo budėjimo darbdavio nurodytoje vietoje pamaina visada apima ir nakties valandas.

Viršvalandiniam darbui Darbo kodeksas nustato atskirus dydžius. Už jį mokama ne mažiau kaip pusantro darbo užmokesčio. Už viršvalandžius naktį ar grafike nenustatytą poilsio dieną mokama ne mažiau kaip dvigubai, o švenčių dieną ne mažiau kaip du su puse karto.

Įstatyme nurodyti 20 procentų už budėjimą namie yra tik minimumas, todėl darbo ar kolektyvinėje sutartyje galima nustatyti didesnę priemoką.

Keturios dažniausios darbdavių klaidos

Tikrindama darbo ir poilsio laiką, Valstybinė darbo inspekcija pirmiausia žiūri į dokumentus: darbo laiko žiniaraščius, budėjimo grafikus ir darbo sutartis. Kaip pasiruošti tokiam patikrinimui, rašome straipsnyje apie VDI patikrinimą įmonėje, o kitus dažnus pažeidimus aptarėme tekste apie darbo ir poilsio laiko pažeidimus. Budėjimo srityje dažniausiai pasikartoja keturios klaidos.

Pirma klaida: budėjimo valandos neapskaitomos arba apskaitomos neteisingai. Aktyvusis budėjimas ir pasyvusis budėjimas darbdavio nurodytoje vietoje yra darbo laikas, todėl turi būti žiniaraštyje. Budėjimas namie darbo laiku nelaikomas, tačiau jo valandas fiksuoti vis tiek reikia, nes pagal jas nuo lapkričio 1 d. skaičiuojama priemoka.

Antra klaida: 20 procentų priemoka mokama už bet kokį budėjimą. Ji mokama tik už pasyvųjį budėjimą namie, o už aktyvųjį budėjimą ir budėjimą darbdavio nurodytoje vietoje mokamas darbo užmokestis už visą tą laiką.

Trečia klaida: dėl budėjimo namie nesusitarta darbo sutartyje. Žodinis susitarimas ar vien darbdavio įsakymas šio reikalavimo neatitinka.

Ketvirta klaida: budėjimas namie skiriamas tą pačią dieną, kurią darbuotojas jau nepertraukiamai dirbo vienuolika valandų iš eilės. Tai savarankiškas pažeidimas, net jei visų kitų ribų laikomasi.

Pasikeitus priemokos skaičiavimui, budėjimo nuostatas darbo sutartyse ir darbo apmokėjimo sistemoje verta peržiūrėti. Tai viena iš sričių, kurioje padeda mūsų darbo teisės advokatai.

Ką daryti, jei budėjimas apmokėtas netinkamai?

Darbuotojui, kuriam budėjimo laikas darbe apmokėtas netinkamai, svarbiausi yra terminai. Į darbo ginčų komisiją dėl neišmokėtų sumų reikia kreiptis per tris mėnesius nuo dienos, kurią darbuotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais terminas trumpesnis, vienas mėnuo. Dėl neišmokėtų sumų darbuotojas apie pažeidimą paprastai sužino tą dieną, kurią už tą mėnesį turėjo būti išmokėtas darbo užmokestis.

Praleistą terminą komisija gali atnaujinti, jei pripažįsta praleidimo priežastis svarbiomis. Jei komisija termino neatnaujina arba šalis nesutinka su jos sprendimu, per vieną mėnesį nuo komisijos sprendimo priėmimo dienos galima pareikšti ieškinį teisme. Praleistą ir šį terminą teismas gali atnaujinti, jei pripažįsta praleidimo priežastis svarbiomis.

Darbo kodekse taip pat nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas. Jis nepailgina trijų mėnesių termino kreiptis į komisiją, todėl delsti nereikėtų: dėl seniau turėjusių būti išmokėtų sumų komisija vertins, ar yra svarbių priežasčių praleistą terminą atnaujinti.

Jei pažeidimai sisteminiai, papildomai galima kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją dėl patikrinimo.