Budėjimo laikas darbe yra viena iš tų darbo laiko rūšių, kuriose klaidos kartojasi ypač dažnai. Budėjimas sutapatinamas su viršvalandžiais, o 20 procentų priemoka mokama ten, kur jos mokėti nereikia, arba nemokama ten, kur reikia. Abiem atvejais darbdavys turi problemą: arba permoka, arba pažeidimą.
Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. taisyklės keičiasi. Kitaip skaičiuojama budėjimo namie trukmė ir priemoka, o abiem pasyviojo budėjimo formoms keičiasi ir sąlygos, kam budėti galima skirti. Toliau atskirai nurodyta, kas galioja šiandien ir kas pasikeis. Visą pakeitimų paketą apžvelgėme straipsnyje Darbo kodekso pakeitimai 2026.
Budėjimas – tai ne tas pats, kas viršvalandžiai
Viršvalandžiai yra laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas jam nustatytą darbo dienos ar apskaitinio laikotarpio darbo laiko trukmę. Budėjimas yra kita kategorija: darbuotojas turi būti pasirengęs atlikti savo funkcijas, bet visą budėjimo laiką aktyviai nedirba.
Darbo kodekso 118 straipsnis skiria tris situacijas. Jų ribos ir apmokėjimas skiriasi, todėl jų sutapatinti negalima.
Aktyvusis budėjimas
Darbuotojas savo darbo funkciją atlieka budėdamas. Visas šis laikas yra darbo laikas ir apmokamas kaip įprastas darbo laikas.
Pasyvusis budėjimas darbdavio nurodytoje vietoje
Darbuotojas privalo būti darbdavio nurodytoje vietoje ir pasirengęs prireikus atlikti savo funkcijas. Toks budėjimas taip pat yra darbo laikas. Darbuotojui privalo būti suteikta galimybė pailsėti ir pavalgyti darbo vietoje.
Pasyvusis budėjimas namie
Darbuotojas įprastiniu poilsio laiku yra ne darbovietėje, bet pasirengęs atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę. Šis laikas darbo laiku nelaikomas – išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką. Dėl tokio budėjimo turi būti susitarta darbo sutartyje.
Tik už šią budėjimo rūšį Darbo kodeksas nustato 20 procentų priemoką.
Kiek gali trukti budėjimo laikas darbe?
Ribos nustatytos kiekvienai budėjimo rūšiai atskirai. Vienos bendros ribos visam budėjimui Darbo kodeksas nenustato.
| Budėjimo rūšis | Maksimali trukmė | 20 procentų priemoka |
|---|---|---|
| Aktyvusis budėjimas | Pamaina iki 24 val. Darbo laiko normos negalima viršyti per maksimalų trijų mėnesių apskaitinį laikotarpį. | Nemokama |
| Pasyvusis budėjimas darbdavio nurodytoje vietoje | Pamaina iki 24 val. Darbo laiko normos negalima viršyti per maksimalų dviejų mėnesių apskaitinį laikotarpį. | Nemokama |
| Pasyvusis budėjimas namie | Iki 2026 m. spalio 31 d. – viena nepertraukiama savaitė per keturias savaites. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. – 168 valandos per keturias savaites. | Mokama |
Aktyviojo budėjimo ir pasyviojo budėjimo darbdavio nurodytoje vietoje atveju taikomos suminės darbo laiko apskaitos taisyklės. Abiem atvejais turi būti sudarytos sąlygos pavalgyti ir pailsėti.
Budėti namie negalima skirti tą dieną, kurią darbuotojas nepertraukiamai dirbo ne mažiau kaip vienuolika valandų iš eilės. Ši riba galioja ir šiandien, ir po lapkričio 1 d.
Nuo lapkričio 1 d. bendra budėjimo namie trukmė nesikeičia, nes 168 valandos atitinka visą savaitę. Keičiasi kitas dalykas: valandos nebeturės būti nepertraukiamos. Budėjimą namie bus galima išdėstyti atskiromis valandomis kelias dienas.
Pereinamoji nuostata esamoms darbo sutartims
Iki 2026 m. spalio 31 d. šalių susitarimu darbo sutartyje įtvirtintos nuostatos dėl pasyviojo budėjimo namie trukmės galioja iki susitarimo pabaigos, jeigu šalys nusprendžia šių nuostatų nekeisti. Vadinasi, lapkričio 1 d. esamų darbo sutarčių dėl trukmės perrašyti neprivaloma.
Ši išimtis taikoma tik trukmei. Priemokos skaičiavimui ji netaikoma, todėl valandinė priemoka nuo lapkričio 1 d. veikia be išimčių.
20 procentų priemoka: kada mokama ir kaip skaičiuojama?
Priemoka mokama tik už pasyvųjį budėjimą namie. Už aktyvųjį budėjimą ir už pasyvųjį budėjimą darbdavio nurodytoje vietoje atskira budėjimo priemoka nemokama. Visas tas laikas yra darbo laikas ir apmokamas kaip darbo laikas.
Priemokos bazė: savaitė šiandien, valanda nuo lapkričio 1 d.
Iki 2026 m. spalio 31 d. už kiekvieną budėjimo namie savaitę mokama priemoka, ne mažesnė kaip 20 procentų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.
Pavyzdys: jei vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 2 000 eurų, minimali priemoka už vieną budėjimo namie savaitę yra 400 eurų.
Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. priemoka skaičiuojama nebe savaitėmis, o valandomis. Už kiekvieną budėjimo namie valandą mokama ne mažiau kaip 20 procentų valandinio darbo užmokesčio.
Pavyzdys: jei valandinis darbo užmokestis yra 12 eurų, minimali priemoka už budėjimo valandą yra 2,40 euro. Už 40 budėjimo valandų tai sudaro 96 eurus.
Pokytis nėra vien techninis. Šiandien priemoka mokama už budėjimo savaitę ir nuo faktinių valandų nepriklauso. Nuo lapkričio 1 d. ji priklausys nuo valandų. Ištisos budėjimo savaitės atveju rezultatas beveik nesikeičia, o fragmentiško budėjimo atveju priemoka bus gerokai mažesnė.
Darbdaviui tai reiškia du dalykus. Pirma, budėjimo namie valandas reikės apskaityti taip pat kruopščiai kaip darbo laiką. Antra, budėjimą bus galima skirti tik tiek, kiek realiai reikia, ir tiek pat apmokėti.
Kaip apmokamas iškvietimas
Budėjimo namie metu faktiškai atlikti veiksmai apmokami kaip dirbtas darbo laikas. Taip apmokama už ne daugiau kaip 60 valandų per savaitę. Tai atskiras apmokėjimo pagrindas: priemoka mokama už pasirengimo laiką, o už iškvietimo metu dirbtas valandas mokamas darbo užmokestis.
Naktis, poilsio ir švenčių dienos
Šie tarifai taikomi tik tam laikui, kuris yra darbo laikas: budėjimui darbovietėje ir iškvietimo metu faktiškai dirbtoms valandoms. Pačiam pasirengimo laikui budint namie jie netaikomi, nes tas laikas darbo laiku nelaikomas.
Nakties laikas yra nuo 22 iki 6 valandos. Už tuo laiku dirbtas valandas mokama ne mažiau kaip pusantro darbo užmokesčio. Už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai. Tiek pat mokama ir už darbą švenčių dieną.
Praktiškai tai reiškia, kad iki 24 valandų trunkanti budėjimo darbovietėje pamaina beveik visada apima nakties valandas.
Viršvalandiniam darbui Darbo kodeksas nustato atskirus dydžius. Kai laikotarpiai sutampa, taikomas kodekse nurodytas to atvejo dydis, o ne kelių priemokų suma.
Įstatyme nustatyti 20 procentų yra tik minimumas. Darbo ar kolektyvinėje sutartyje galima nustatyti didesnę priemoką.
Kam pasyviojo budėjimo skirti negalima
Pasyviai budėti – nei darbdavio nurodytoje vietoje, nei namie – negalima skirti asmenų iki aštuoniolikos metų. Šis ribojimas absoliutus: darbuotojo sutikimas jo nepanaikina.
Tik su sutikimu pasyviai budėti gali būti skiriamos nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos. Ta pati taisyklė taikoma auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų, asmenį su negalia slaugantiems ir negalią turintiems darbuotojams.
Darbuotojams su negalia šiandien taikoma ir papildoma sąlyga: pasyviai budėti juos galima skirti, „jeigu to jiems nedraudžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada“. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. šios sąlygos normoje nebelieka. Lieka tik sutikimo reikalavimas.
Ką tikrina Valstybinė darbo inspekcija
Darbo ir poilsio laikas yra viena iš tų sričių, kuriose pažeidimą galima nustatyti iš dokumentų, nekalbant nė su vienu darbuotoju. Pakanka darbo laiko žiniaraščių, budėjimo grafikų ir darbo sutarčių. Todėl budėjimo apskaitą inspekcija patikrina lengvai.
Keturios dažniausios darbdavių klaidos
Pirma klaida – budėjimo valandos neapskaitomos arba apskaitomos neteisingai. Aktyvusis budėjimas ir pasyvusis budėjimas darbdavio nurodytoje vietoje yra darbo laikas, todėl turi būti žiniaraštyje. Budėjimas namie darbo laiku nelaikomas, tačiau jo valandas fiksuoti vis tiek reikia: pagal jas nuo lapkričio 1 d. bus skaičiuojama priemoka.
Antra klaida – 20 procentų priemoka mokama už bet kokį budėjimą. Ji mokama tik už pasyvųjį budėjimą namie. Už budėjimą darbovietėje mokamas darbo užmokestis už visą tą laiką, o ne priemoka nuo jo.
Trečia klaida – dėl budėjimo namie nėra rašytinio susitarimo darbo sutartyje. Žodinis susitarimas šio reikalavimo neatitinka.
Ketvirta klaida – budėjimas namie skiriamas tą pačią dieną, kurią darbuotojas jau dirbo vienuolika valandų iš eilės. Tai savarankiškas pažeidimas, net jei visų kitų ribų laikomasi.
Ką daryti, jei darbdavys neapmoka tinkamai?
Iki šiol kalbėjome apie darbdavio pareigas. Darbuotojui, kuriam budėjimo laikas darbe apmokėtas netinkamai, svarbiausi yra terminai.
Į darbo ginčų komisiją reikia kreiptis per tris mėnesius. Terminas skaičiuojamas nuo dienos, kurią darbuotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Dėl neišmokėtų sumų tai paprastai diena, kurią už tą mėnesį turėjo būti išmokėtas darbo užmokestis.
Šis trijų mėnesių terminas yra procedūrinis. Praleidus jį ir komisijai jo neatnaujinus, ginčas komisijoje iš esmės nenagrinėjamas. Tačiau pati teisė neišnyksta: per vieną mėnesį nuo komisijos sprendimo priėmimo dienos galima pareikšti ieškinį teisme. Praleistą ir šį terminą teismas gali atnaujinti.
Teisme sumas galima prisiteisti už laikotarpį, atitinkantį bendrąjį trejų metų ieškinio senaties terminą.
Praktinė išvada: trejų metų senatis nereiškia, kad į darbo ginčų komisiją galima kreiptis bet kada per trejus metus. Kreiptis reikia per tris mėnesius, o trejų metų terminas apibrėžia, už kokį laikotarpį sumos gali būti priteistos.
Jei pažeidimai sisteminiai, papildomai galima kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją dėl patikrinimo.
