Vakaras, statybų objekte dar dirba technika, užsakovas spaudžia dėl terminų, todėl brigada lieka dar porą valandų. Kitą rytą žiniaraštyje visiems įrašyta po aštuonias valandas, nes „taip paprasčiau“, o už vakarą žadama atsiskaityti grynaisiais arba laisvu laiku. Tokie neapskaityti viršvalandžiai pagal Užimtumo įstatymą yra nedeklaruotas darbas. Įmonė privalo sutvarkyti apskaitą, sumokėti darbuotojui ne mažiau kaip 1 MMA ir gauna 1–3 MMA baudą (pakartotinai 3–5 MMA). Vadovui ar kitam atsakingam asmeniui atskirai gresia 300–1 450 € administracinė bauda (pakartotinai 1 400–3 000 €).
Kada neapskaityti viršvalandžiai tampa nedeklaruotu darbu?
Viršvalandžiai yra laikas, kai darbuotojas faktiškai dirba ilgiau, nei jam nustatyta darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio trukmė. Darbo kodeksas reikalauja į darbo laiko apskaitą įtraukti visus faktiškai dirbtus viršvalandžius, darbą švenčių dieną, darbą poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką, darbą naktį ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo.
Užimtumo įstatymo 58 straipsnis nedeklaruotu darbu laiko atlygintiną darbą darbdavio naudai, kai netvarkoma darbo laiko apskaita arba apskaitos dokumentuose nepažymėti:
- darbuotojo dirbti viršvalandžiai;
- darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką;
- darbo laikas naktį.
Svarbiausia šios normos detalė yra terminas. Darbdavys privalo šį laiką įtraukti į apskaitą iki darbo dienos darbovietėje pabaigos. Jeigu tą dieną viršvalandžiai nepažymėti, pažeidimas jau padarytas, ir įrašas savaitės ar mėnesio gale jo nepanaikina. Pažeidimo nepanaikina ir tai, kad už vakarą darbuotojui sumokėta grynaisiais ar suteikta laisva diena.
Bendrosios darbo laiko apskaitos galima netvarkyti tik tų darbuotojų, kurių darbo dienos (pamainos) trukmė ir darbo dienų per savaitę skaičius nekinta. Ši išimtis neatleidžia nuo pareigos pažymėti jų viršvalandžius, darbą švenčių dieną, darbą poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką, darbą naktį ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo. Papildomas darbas į nedeklaruoto darbo sąrašą nepatenka, tačiau jo nepažymėjimas užtraukia administracinę baudą (apie ją toliau). Kada viršvalandžius apskritai galima skirti ir kaip jie apmokami, rašome straipsnyje apie viršvalandžių ribas ir apmokėjimą.
Kokios baudos gresia įmonei ir vadovui?
Už tą patį nepažymėtą vakarą atsakomybė kyla pagal du skirtingus įstatymus ir dviem skirtingiems subjektams. Užimtumo įstatymo sankcijos taikomos darbdaviui, o Administracinių nusižengimų kodekso bauda skiriama fiziniam asmeniui. Abiem atvejais bylą tiria Valstybinė darbo inspekcija, o viena sankcija kitos nepakeičia.
Ką privalo įmonė pagal Užimtumo įstatymą?
Nustačius nedeklaruotą darbą, darbdaviui kyla trys pasekmės:
- atkurti iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, tai yra sutvarkyti apskaitą pagal faktiškai dirbtą laiką;
- sumokėti darbuotojui, kurio darbas liko nepažymėtas, ne mažesnį kaip 1 MMA dydžio atlyginimą;
- sumokėti 1–3 MMA baudą, o jeigu įmonė už tą patį pažeidimą jau bausta per pastaruosius 2 metus, 3–5 MMA baudą.
2026 m. minimalioji mėnesinė alga yra 1 153 €. Bauda įmonei tada sudaro 1 153–3 459 €, o pakartotinai 3 459–5 765 €. Nuo 2027 m. sausio 1 d. MMA bus 1 245 €, todėl ribos padidės iki 1 245–3 735 € ir 3 735–6 225 €. Nesumokėto darbo užmokesčio darbuotojas gali reikalauti ir pats, kreipdamasis Darbo kodekse nustatyta darbo ginčų dėl teisės tvarka.
Kas atsako pagal Administracinių nusižengimų kodeksą?
Administracinių nusižengimų kodekso 100 straipsnis numato 300–1 450 € baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Ji skiriama už tris pažeidimus. Pirma, už darbo laiko nežymėjimą žiniaraštyje, kai darbuotojo darbo dienos trukmė ar darbo dienų per savaitę skaičius kinta. Antra, už privalomai apskaitomo laiko (viršvalandžių, darbo švenčių dieną, darbo poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką, naktį ir dėl papildomo darbo) nežymėjimą. Trečia, už žinomai neteisingų duomenų įrašymą į žiniaraštį. Už pakartotinį nusižengimą bauda siekia 1 400–3 000 €. Pakartotiniu laikomas tas pats nusižengimas, padarytas per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo arba laikotarpiu nuo ankstesnio nutarimo įsiteisėjimo iki vienų metų nuo nuobaudos įvykdymo.
Atsakingas asmuo nebūtinai yra direktorius. Vienoje naujoje byloje teismas pažymėjo, kad atsakyti gali ir regiono vadovė, kurios pareiginiuose nuostatuose įrašyta pareiga kontroliuoti apskaitą ir tvirtinti žiniaraščius. Todėl teismas vertina, kam pagal vidaus dokumentus ši funkcija iš tikrųjų pavesta ir ar asmuo su ja pasirašytinai supažindintas. Brigadininkas ar objekto vadovas, kuris „dėl paprastumo“ įrašo po aštuonias valandas, rizikuoja ir pats.
Kaip VDI nustato neapskaitytą darbą ir ką rodo teismų praktika?
Statybos išlieka pagrindiniu inspektorių taikiniu. VDI duomenimis, 2025 m. 64 % nelegalaus darbo patikrinimų atlikta statybų sektoriuje. Tais metais nustatyti 108 nedeklaruoto darbo atvejai, iš jų 44 % krovinių kelių transporto sektoriuje. Neapskaitytam laikui įrodyti inspektoriai naudoja ne tik darbuotojų paaiškinimus. Vienoje restorano byloje VDI sugretino žiniaraščius su kasos aparatų uždarymo laiku ir pagal tai inkriminavo nepažymėtą darbą naktį.
Darbdaviai bylose kartais teigia, kad darbuotojai liko dirbti savo iniciatyva arba kad darbas vyko ne įmonės kontroliuojamoje vietoje. Peržiūrėtose bylose tokie argumentai nepasiteisino, nes darbdavys atsako už savo darbuotojų darbą, atliktą jo naudai. Kad bauda gali būti sumažinta, įmonė turi įrodyti dokumentais: vien teiginys, kad bauda privers bankrutuoti, be finansinių dokumentų nieko nekeičia.
Kaip nustatomas baudos dydis ir ar ją galima sumažinti?
Bauda įmonei skaičiuojama nuo sankcijos vidurkio. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės ją mažina nuo vidurkio minimumo link, sunkinančios didina maksimumo link. Kai yra abiejų, vertinamas jų kiekis ir reikšmingumas. Lengvinančios aplinkybės yra šešios: įmonė užkirto kelią žalingoms pasekmėms, nutraukė pažeidimą iki tyrimo pradžios, pripažino pažeidimą, padėjo pareigūnams jį tirti, geranoriškai atlygino žalą arba jos finansinė padėtis labai sunki. Sunkinančios aplinkybės yra trys: įmonė trukdė tyrimui, slėpė pažeidimą arba jį tęsė nepaisydama inspektoriaus įpareigojimo.
Teismas turi teisę skirti ir mažesnę nei minimali baudą, jeigu ji akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga pažeidimui. Vis dėlto peržiūrėtose 2025–2026 m. administracinių teismų bylose minimalios ar artimos minimaliai baudos paliktos nepakeistos. Teismai nurodė, kad lengvinančias aplinkybes inspekcija jau įvertino skirdama baudą. Realiausia baudą sumažinti dar tyrimo metu: laiku pripažinti pažeidimą, sutvarkyti apskaitą ir sumokėti darbuotojams.
Kur ir per kiek laiko skųsti?
- Administracinė bauda asmeniui skundžiama apylinkės teismui per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo. Skundas paduodamas per nutarimą priėmusią instituciją.
- Bauda įmonei skundžiama administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo nutarimo įteikimo.
- Inspektoriaus nurodymo skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui nėra prasmės. Vienoje byloje teismas išaiškino, kad jis neturi kompetencijos peržiūrėti nurodymo, kuriuo konstatuoti Užimtumo įstatymo pažeidimai. Patikrinimo išvadas galima ginčyti skundžiant VDI nutarimą dėl baudos.
Užimtumo įstatyme numatytą baudą galima skirti ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo, o trunkamojo pažeidimo atveju per 2 metus nuo jo paaiškėjimo. Baudos mokėjimo terminą ir išdėstymą, daugiau teismų praktikos ir tai, kuo nedeklaruotas darbas skiriasi nuo nelegalaus, aiškiname straipsnyje apie nedeklaruotą darbą ir atsakomybę už jį. Statybų specifiką aptariame tekste apie nelegalų darbą statybose.
Ką daryti, kad neapskaityti viršvalandžiai neatsirastų?
Pirma, viršvalandžiai turi būti fiksuojami tą pačią dieną. Vidaus tvarkoje verta aiškiai nustatyti, kas ir kaip pažymi užsitęsusį darbą, ypač objektuose, kuriuose vadovas būna ne visą laiką. Elektroninė apskaitos sistema, kurioje valandas įveda pats darbuotojas ar objekto vadovas, pašalina įprotį „užpildyti vėliau“.
Antra, apskaitos pareigą reikia įrašyti į konkrečių asmenų pareiginius nuostatus ir su jais supažindinti pasirašytinai. Teismai būtent pagal šiuos dokumentus sprendžia, kas atsako. Brigadininkams verta tiesiai pasakyti, kad „aštuonių valandų“ įrašas gali kurti asmeninę atsakomybę ir jiems patiems. Parengti darbo laiko apskaitos tvarką ir pareiginius nuostatus padedame, kai įmonė nori šią riziką sutvarkyti iš esmės.
Trečia, jeigu ilgesnis darbas reikalingas nuolat, jį verta planuoti, apskaityti ir apmokėti. Sąžiningas apmokėjimas beveik visada mažesnis už baudų ir privalomos išmokos sumą. Pastebėjus klaidą, apskaitą ištaisykite nedelsdami ir sumokėkite darbuotojams. Pavėluotas įrašas pažeidimo nepanaikina, tačiau iki tyrimo pradžios nutrauktas pažeidimas yra lengvinanti aplinkybė. Kaip elgtis atvykus inspektoriui, aprašome straipsnyje apie VDI patikrinimą įmonėje.
Išvada paprasta: neapskaityti viršvalandžiai įmonei atneša didesnių išlaidų nei sąžiningai apskaitytas darbas. Užtenka vieno nepažymėto vakaro, kad atsirastų bauda įmonei, išmoka darbuotojui ir asmeninė bauda atsakingam asmeniui. Laiku padarytas įrašas žiniaraštyje šias rizikas pašalina.
