Atsiskaitymas su darbuotoju: per kiek laiko darbdavys turi sumokėti ir kas keičiasi nuo lapkričio 1 d.

Turinys
Atsiskaitymas su darbuotoju turi įvykti ne vėliau kaip paskutinę darbo santykių dieną. Kai nutraukimas pradėtas iki 2026 m. spalio 31 d., šalys gali susitarti dėl ne ilgesnio kaip dešimties darbo dienų termino, tačiau dalis iki vieno vidutinio darbo užmokesčio sumokama paskutinę dieną, jei atleidimo metu nesutarta kitaip. Kai nutraukimas pradėtas nuo 2026 m. lapkričio 1 d., atleidimo metu galima sutarti dėl dviejų skirtingų terminų: dalį iki vieno vidutinio darbo užmokesčio sumokėti per dešimt darbo dienų, o didesnę dalį per tris mėnesius nuo atleidimo dienos. Jei darbdavys ne dėl darbuotojo kaltės pavėluoja atsiskaityti, jis moka netesybas. Kai terminas praleistas po 2026 m. birželio 6 d., jos nebėra ribojamos šešiais mėnesiais.
Per kiek laiko darbdavys turi atsiskaityti su darbuotoju?
Bendra taisyklė nesikeičia: visos su darbo santykiais susijusios išmokos sumokamos nutraukiant darbo sutartį, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos. Keičiasi tai, dėl ko ir kaip šalys gali susitarti kitaip.
Kol darbo santykiai tęsiasi, darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o darbuotojo prašymu kartą per mėnesį. Už kalendorinį mėnesį atsiskaitoma ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip.
Iki 2026 m. spalio 31 d. galiojusi tvarka
Šalys gali susitarti, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Tačiau darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. galiojanti tvarka
Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalis išskiria atsiskaitymą į dvi dalis. Abiem atvejais susitarimas galimas tik atleidimo metu, todėl iš anksto darbo sutartyje įrašyta sąlyga šios galimybės nesuteikia.
| Atsiskaitymo dalis | Kada sumokėti, jei nesusitarta | Ką galima sutarti atleidimo metu |
|---|---|---|
| Dalis, neviršijanti vieno vidutinio darbo užmokesčio | Ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną | Atsiskaityti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo atleidimo dienos |
| Dalis, viršijanti vieną vidutinį darbo užmokestį | Ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos | Išmokėti kitu šalių sutartu laiku, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atleidimo dienos |
Darbdaviui tai reiškia daugiau lankstumo, kai galutinis atsiskaitymas didelis, pavyzdžiui, kai kartu mokama išeitinė išmoka ir kompensacija už kelių metų nepanaudotas atostogas. Vis dėlto susitarimas turi būti aiškus: kokia suma, iki kurios datos ir ar ji mokama dalimis. Be susitarimo galioja bendra taisyklė, ir visa suma turi būti sumokėta iki paskutinės darbo dienos.
Kuri tvarka taikoma, jei atleidimas pradėtas spalį?
Pakeitimų įstatymo pereinamoji nuostata numato, kad darbo sutarties nutraukimui, pradėtam iki 2026 m. spalio 31 d., atsiskaitant taikoma iki tol galiojusi taisyklė. Tai galioja net tada, kai paskutinė darbo diena yra lapkritį ar vėliau.
Įstatymas neapibrėžia, kuris veiksmas laikomas nutraukimo pradžia. Todėl darbdaviui verta turėti datuotą dokumentą, kuriuo procedūra pradėta: darbuotojo prašymą, pasiūlymą nutraukti sutartį ar įspėjimą. Jei abejojama, saugiau laikytis griežtesnės, iki spalio 31 d. galiojusios tvarkos.
Ką sudaro galutinis atsiskaitymas su darbuotoju?
Galutinis atsiskaitymas su darbuotoju apima visas su darbo santykiais susijusias išmokas, kurių darbdavys dar nesumokėjo. Dažniausiai tai yra:
- darbo užmokestis už faktiškai dirbtą laiką iki darbo santykių pabaigos, įskaitant priedus ir priemokas;
- kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas;
- išeitinė išmoka, jei ji priklauso pagal atleidimo pagrindą;
- kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, pavyzdžiui, neišmokėti dienpinigiai ar apmokėjimas už viršvalandžius.
Kasmetinių atostogų pakeisti pinigais negalima, išskyrus darbo santykių pasibaigimą. Teisė į kompensaciją prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės atostogas, pabaigos, nebent darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti. VDI aiškina, kad teisė į visos trukmės atostogas įgyjama pasibaigus darbo metams, todėl terminą skaičiuoja nuo kalendorinių metų, kuriais tie darbo metai baigėsi, pabaigos. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. aukštesnio negu darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje šį terminą galima sutrumpinti iki dvejų metų. Tokioje sutartyje taip pat galima numatyti piniginę kompensaciją už atostogų dalį, viršijančią dvejų darbo metų atostogų trukmę, todėl tada atostogos pinigais keičiamos ir darbo santykiams nepasibaigus. Kaip suskaičiuoti likutį ir kompensaciją, aiškinama straipsnyje apie nepanaudotas atostogas išeinant iš darbo.
Išeitinės išmokos dydis priklauso nuo atleidimo pagrindo ir darbo santykių trukmės, todėl jį verta pasitikrinti išeitinės išmokos skaičiuokle. Darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu pateikia darbuotojui informaciją apie apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas bei dirbto laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandžius. Tokia suvestinė už paskutinį mėnesį padeda abiem šalims patikrinti, ar galutinė suma apskaičiuota teisingai.
Kodėl galutinė suma gali būti mažesnė, nei tikėjotės?
Darbdavys gali daryti išskaitas tik įstatyme nurodytais atvejais. Išeinant iš darbo dažniausiai pasitaiko vienas jų: darbuotojas pasinaudojo daugiau atostogų, nei buvo įgijęs. Jei jis išeina savo noru be svarbių priežasčių arba yra atleidžiamas dėl savo kaltės, darbdavys gali išskaičiuoti atostoginius už tas „avansu“ panaudotas dienas. Išeinant kitais pagrindais, pavyzdžiui, šalių susitarimu ar dėl darbdavio sprendimo be darbuotojo kaltės, šiuo pagrindu atostoginių išskaičiuoti negalima. Nurodymą padaryti išskaitą darbdavys turi duoti ne vėliau kaip per mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar galėjo sužinoti apie jos pagrindą.
Todėl verta paprašyti paskutinio atsiskaitymo lapelio ir patikrinkite, ar jame yra visos eilutės. Darbuotojo reikalavimu darbdavys taip pat privalo išduoti pažymą apie darbą įmonėje, kurioje nurodomos pareigos, darbo trukmė ir darbo užmokesčio dydis.
Netesybos pagal Darbo kodeksą: kada ir kaip jos apskaičiuojamos?
Jei darbo santykiai pasibaigė, o darbdavys ne dėl darbuotojo kaltės uždelsė atsiskaityti, jis privalo mokėti netesybas. Įstatymas netesybas sieja ne su darbdavio kalte, o su tuo, kad darbuotojas dėl vėlavimo nekaltas. Netesybos skaičiuojamos taip:
- jei uždelsta suma lygi vienam vidutiniam darbo užmokesčiui arba didesnė, netesybos lygios vidutiniam mėnesio darbo užmokesčiui, padaugintam iš uždelstų mėnesių skaičiaus;
- jei uždelsta suma mažesnė už vieną vidutinį darbo užmokestį, netesybos lygios uždelstai sumai, padaugintai iš uždelstų mėnesių skaičiaus;
- jei vėluojama trumpiau nei mėnesį, netesybos lygios vidutinio darbo užmokesčio sumai, apskaičiuotai proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.
Įstatymas nenurodo, ar trumpesnį nei mėnuo laikotarpį matuoti darbo, ar kalendorinėmis dienomis. Žemiau esanti skaičiuoklė proporciją skaičiuoja pagal darbo dienas.
Šešių mėnesių riba: kada ji dar taikoma?
Iki 2026 m. birželio 6 d. netesybos negalėjo viršyti šešių mėnesių sumos, kad ir kiek darbdavys delsė. Nuo 2026 m. birželio 7 d. ši riba panaikinta, ir netesybos skaičiuojamos už visą uždelstą laikotarpį.
Lemia data, kada darbdavys praleido atsiskaitymo terminą. Jei terminas praleistas iki 2026 m. birželio 6 d., netesybos skaičiuojamos pagal ankstesnę redakciją, taikant šešių mėnesių ribą. Vėliau praleistiems terminams riba netaikoma. Kada ir kodėl teismai netesybas mažina, rašoma straipsnyje apie netesybas už uždelstą atsiskaitymą.
Kada netesybos mažinamos: byla dėl užsienio banko sąskaitos
Netesybos nemokamos, kai vėluojama dėl darbuotojo kaltės, o kai prie vėlavimo prisidėjo abi šalys, teismai jas gali sumažinti. Viename darbo ginče užsienietis vairuotojas dirbo mažiau nei mėnesį, o išėjus darbdavys jam nesumokėjo apie 1 200 eurų. Darbdavys teigė, kad darbuotojas nenurodė tinkamos banko sąskaitos. Darbuotojas buvo pateikęs užsienio banko sąskaitos numerį, tačiau ne IBAN formatu ir nenurodęs, kurioje šalyje veikia bankas. Darbdavys reikalavo atsidaryti sąskaitą Lietuvos banke.
Teismas pripažino, kad kalti abu. Darbuotojas pateikė teisingus, bet nepilnus duomenis. Darbdavys nepaaiškino, ko trūksta, neprašė nurodyti banko šalies ir pirmą kartą pervesti pinigus bandė tik praėjus keliems mėnesiams. Reikalavimą atsidaryti sąskaitą Lietuvoje teismas laikė nepagrįstu: jo vertinimu, pagal Mokėjimų įstatymą teisę kreiptis dėl pagrindinės mokėjimo sąskaitos atidarymo turi tik teisėtai gyvenantys asmenys, o šis darbuotojas leidimo gyventi Lietuvoje neturėjo. Pagal tuo metu galiojusią šešių mėnesių ribą netesybos sudarė apie 7 160 eurų, ir teismas jas sumažino perpus. Aukštesnės instancijos teismas sprendimą paliko nepakeistą ir pabrėžė, kad duomenis mokėjimams darbdavys turi išsiaiškinti iš anksto, dar prieš darbuotojui pradedant dirbti.
Išvada darbuotojui paprasta: banko duomenis pateikite pilnus ir raštu, o gavę darbdavio prašymą juos patikslinti, atsakykite iš karto. Darbdaviui verta dar sudarant darbo sutartį paprašyti pilno IBAN formato sąskaitos numerio ir banko šalies, o kilus kliūčiai konkrečiai įvardyti, ko trūksta, nes neaiškus prašymas jo kaltės nepanaikina.
Skaičiavimo pavyzdžiai
Visuose pavyzdžiuose atsiskaitymo terminas praleistas po 2026 m. birželio 6 d.
- Vidutinis darbo užmokestis 1 500 €, skola didesnė už jį, vėluojama 3 mėnesius: 1 500 € × 3 = 4 500 €.
- Vidutinis darbo užmokestis 1 800 €, skola 1 200 €, vėluojama 4 mėnesius: 1 200 € × 4 = 4 800 €.
- Vidutinis darbo užmokestis 2 000 €, skola 2 000 €, vėluojama 7 mėnesius: 2 000 € × 7 = 14 000 €. Jei terminas būtų praleistas iki 2026 m. birželio 6 d., netesybos būtų ribojamos 12 000 €.
- Vidutinis darbo užmokestis 1 600 €, vėluojama pusę mėnesio: 1 600 € × 0,5 = 800 €.
Netesybų skaičiuoklė
Ši skaičiuoklė padeda apskaičiuoti darbdavio mokėtinas netesybas, kai uždelsiama atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Skaičiavimas atliekamas pagal pradelstus mėnesius ir darbo dienas.
Svarbu: Nuo 2026 m. birželio 7 d. šešių mėnesių riba panaikinta, todėl netesybos skaičiuojamos už visą uždelstą laikotarpį.
Delspinigiai, kol dirbama: kas keičiasi nuo lapkričio 1 d.?
Kol darbuotojas dar dirba, o darbdavys dėl savo kaltės pavėluotai išmoka darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, kartu mokami delspinigiai. Jų dydį kasmet iki vasario 1 d. tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras pagal praėjusių metų vartotojų kainų indeksą. 2026 m. patvirtintas dydis yra 0,1 procento. Darbdaviui iškėlus bankroto bylą ar pradėjus bankroto procedūrą ne teismo tvarka, delspinigių skaičiavimas nutraukiamas.
Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įstatyme aiškiai įrašyta, kad delspinigiai skaičiuojami nuo uždelstos sumokėti sumos dienos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Keičiasi ir formulė: ministras dydį nustatys pagal vartotojų kainų indeksą, padaugintą iš 5. Naujo dydžio ministras kol kas nepatvirtino, o 2026 m. sausį patvirtintas 0,1 procento dydis nepanaikintas, todėl prieš skaičiuodami pasitikrinkite, ar naujas įsakymas jau paskelbtas. Sumoms, kurios turėjo būti išmokėtos iki 2026 m. spalio 31 d., delspinigiai skaičiuojami pagal iki tol galiojusias taisykles.
Tos pačios taisyklės taikomos ir tada, kai darbdavys netinkamai vykdė pareigą už tokį patį ar vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį. Darbo santykiams tęsiantis, mokami delspinigiai, o jiems pasibaigus, netesybos. Be to, darbo ginčą nagrinėjantis organas tokiu atveju priteisia kompensaciją. Ji apima visišką nesumokėto darbo užmokesčio ar mokėjimų natūra atgavimą, turtinės ir neturtinės žalos (įskaitant žalą dėl diskriminacijos) atlyginimą ir kompensaciją už dėl pažeidimo prarastas su darbu susijusias galimybes.
Ką daryti darbdaviui, kad atsiskaitymas su darbuotoju nevirstų ginču?
Daugumos ginčų dėl galutinio atsiskaitymo galima išvengti keliais paprastais veiksmais. Dažna klaida yra atsiskaitymą atidėti „iki kito algų mokėjimo“ be jokio susitarimo arba pamiršti kompensaciją už per kelerius metus sukauptas atostogas.
- Iš anksto apskaičiuokite vidutinį darbo užmokestį, atostogų likutį ir išeitinę išmoką, jei ji priklauso.
- Jei visos sumos iki paskutinės dienos sumokėti nespėsite, susitarkite su darbuotoju atleidimo metu ir raštu: kokia suma, iki kada ir ar ji mokama dalimis.
- Patikrinkite, kuri tvarka taikoma: nutraukimui, pradėtam iki 2026 m. spalio 31 d., galioja dešimties darbo dienų riba.
- Išsaugokite mokėjimo įrodymus ir darbuotojui pateiktą informaciją apie apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas.
Kas vyksta, jei darbdavys neatsiskaito su atleistu darbuotoju?
Jei terminas jau praleistas, sumokėkite skolą kuo greičiau, nes kiekvienas uždelstas mėnuo didina netesybas. Darbuotojas į darbo ginčų komisiją dėl neišmokėtų sumų ir netesybų gali kreiptis per tris mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Praleistą terminą komisija gali atnaujinti, jei jo praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kaip vyksta nagrinėjimas, aprašyta straipsnyje apie kreipimąsi į darbo ginčų komisiją. Ką daryti darbuotojui, kai darbdavys neatsiskaito, aprašyta toliau šiame straipsnyje.
Paprastą atsiskaitymą darbdavys gali atlikti pats. Kai suma didelė, kai darbuotojas ginčija priskaičiuotą kompensaciją ar kai reikia parengti susitarimą dėl atidėto atsiskaitymo pagal naująją tvarką, verta pasitarti su darbo teisės advokatais dar prieš paskutinę darbo dieną.
Dažniausi klausimai apie atsiskaitymą su darbuotoju
Kada mokama išeitinė išmoka?
Išeitinė išmoka yra su darbo santykiais susijusi išmoka, todėl jai taikomi tie patys terminai kaip visam galutiniam atsiskaitymui. Jei nesutarta kitaip, ji sumokama ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. pradėtiems nutraukimams galutinio atsiskaitymo dalį, viršijančią vieną vidutinį darbo užmokestį, atleidimo metu galima sutarti išmokėti per tris mėnesius.
Ar atsiskaitymas išeinant savo noru vyksta kitaip?
Ne, terminai tie patys, nesvarbu, kas nutraukia darbo sutartį. Skiriasi sudėtis: išeinant savo noru be svarbių priežasčių, išeitinės išmokos įstatymas nenumato. Ji priklauso, kai darbuotojas nutraukia sutartį dėl vienos iš Darbo kodekso nurodytų svarbių priežasčių: Išeitinė taip pat mokama, kai ji sutarta nutraukiant sutartį šalių susitarimu.
- prastova ne dėl jo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba sudaro daugiau kaip 45 dienas per paskutinius 12 mėnesių;
- du mėnesius iš eilės ir ilgiau nemokamas visas priklausantis darbo užmokestis arba darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo darbuotojų saugos ir sveikatos įsipareigojimų;
- darbuotojas negali tinkamai dirbti dėl ligos ar negalios arba dėl to, kad slaugo šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis;
- pagal neterminuotą sutartį dirbantis darbuotojas sukako senatvės pensijos amžių dirbdamas pas tą darbdavį.
Tokiu atveju mokama dviejų vidutinių darbo užmokesčių išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai truko trumpiau nei vienus metus, vieno. Plačiau apie tai rašoma straipsnyje apie darbo sutarties nutraukimą dėl svarbių priežasčių.
Ar galima susitarti dėl vėlesnio atsiskaitymo darbo sutartyje?
Kai nutraukimas pradėtas nuo 2026 m. lapkričio 1 d., ne: įstatymas leidžia susitarti tik atleidimo metu. Todėl atsiskaitymas su darbuotoju pagal iš anksto darbo sutartyje įrašytą atidėjimą nelaikomas sutartu, o pavėlavus gali tekti mokėti netesybas. Iki 2026 m. spalio 31 d. įstatymas nenurodė, kada buvo sudaromas dešimties darbo dienų susitarimas, tačiau dalį iki vieno vidutinio darbo užmokesčio atidėti galima tik susitarus atleidimo metu.
Ar darbdavys gali sumokėti kartu su visais darbuotojais, kitą mėnesį?
Ne, jei su jumis nesusitarta kitaip. Įprasta atlyginimo mokėjimo diena išeinančiam darbuotojui netaikoma: viskas turi būti sumokėta ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną. Vėliau mokėti galima tik šalių susitarimu ir tik per terminus, kurie priklauso nuo to, kada pradėtas darbo sutarties nutraukimas (abi tvarkos aprašytos straipsnio pradžioje).
Ar atostoginiai išmokami išeinant iš darbo?
Išeinant atostoginiai už nepanaudotas dienas sumokami kaip kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Jei norite pailsėti dar prieš išeidami, atostogų galite prašyti įprasta tvarka, o likusios nepanaudotos dienos bus kompensuotos pinigais.
Ar galiu reikalauti netesybų, jei darbdavys vėlavo tik kelias dienas?
Taip, jei vėluota ne dėl jūsų kaltės. Kai uždelsta trumpiau nei mėnesį, netesybos skaičiuojamos proporcingai uždelstam laikotarpiui. Konkrečią sumą galima apskaičiuoti pagal šio straipsnio skaičiavimo pavyzdžius arba netesybų skaičiuoklę.
Ką daryti, jei darbdavys sako, kad pinigų nėra?
Įstatymas leidžia netesybų nemokėti tik tada, kai vėluojama dėl darbuotojo kaltės (kai prisidėjo abi šalys, teismas jas gali sumažinti), todėl darbdavio finansiniai sunkumai savaime nei skolos, nei netesybų nepanaikina. Kreipkitės raštu, o jei atsakymo nėra, per tris mėnesius kreipkitės į darbo ginčų komisiją.
Kai atlyginimo išmokėjimas išeinant iš darbo vėluoja ar suma neaiški, dažnai pakanka vieno tiksliai suformuluoto rašytinio reikalavimo. Kai darbdavys ginčija sumas, kaltę ar netesybų dydį, verta pasitarti su darbo teisės advokatu: jis apskaičiuos reikalavimą ir atstovaus jums darbo ginčų komisijoje.
Konsultuojama nuotoliu visoje Lietuvoje arba gyvai advokatų kontoroje Kaune.
Aptarkime jūsų situaciją
Darbo teisės konsultacija nuotoliu: su teisininku 99,99 €, su advokatu 124,99 €.
Susijusi paslauga: Neišmokėtas darbo užmokestis

