Prašymas išeiti iš darbo: kaip parašyti, kiek atidirbti ir kaip atšaukti

Turinys
Prašymas išeiti iš darbo yra rašytinis darbuotojo pareiškimas nutraukti darbo sutartį. Jį įteikus, darbo sutartis baigiasi po 20 kalendorinių dienų įspėjimo termino, nebent darbdavys sutinka šį terminą sutrumpinti arba jo netaikyti. Jei išeinama dėl įstatyme nurodytų svarbių priežasčių, darbdavį pakanka įspėti prieš 5 darbo dienas, o darbdavys privalo sumokėti išeitinę išmoką. Išbandymo laikotarpiu užtenka įspėti prieš 3 darbo dienas. Prašymą išeiti be svarbių priežasčių, apsigalvojus, galima atšaukti per tris darbo dienas, jei sutartis dar nenutraukta. Ką įrašyti į prašymą, kaip jį pateikti ir kaip su darbuotoju atsiskaitoma?
Prašymas išeiti iš darbo: kaip jį parašyti?
Darbo kodeksas reikalauja vieno: pareiškimas turi būti rašytinis. Konkrečios formos įstatymas nenustato, todėl tinka ir ranka rašytas lapas, ir įmonės blankas, ir elektroninis laiškas. Žodžiu pasakytas noras išeiti darbo sutarties nepabaigia.
Teismai, remdamiesi teismų praktika, nurodo, kad pareiškime turi būti prašymo surašymo data ir pageidaujama darbo santykių nutraukimo data. Pagal jas tikrinama, ar laikytasi įspėjimo termino. Verta nurodyti ir pagrindą: Darbo kodekso 55 straipsnį, kai išeinama be svarbių priežasčių. Kai išeinama dėl svarbių priežasčių, prašyme reikia nurodyti 56 straipsnį ir konkrečią priežastį. Teismai laikosi pozicijos, kad tokiu atveju priežastis prašyme privalo būti nurodyta. Darbuotojo valią patvirtina jo parašas.
Prašymo išeiti iš darbo pavyzdžiai
Pirmasis pavyzdys tinka, kai išeinama be svarbių priežasčių. Antrasis tinka, kai išeinama dėl svarbios priežasties. Šiuo atveju darbuotojas, dirbdamas pas tą patį darbdavį pagal neterminuotą darbo sutartį, sukako socialinio draudimo senatvės pensijos amžių. Laukelius laužtiniuose skliaustuose pakeiskite savo duomenimis.
1 pavyzdys · be svarbių priežasčių (DK 55 str.)
[Vardas, pavardė]
[Pareigos]
UAB „[Įmonės pavadinimas]“
direktoriui [vardas, pavardė]
PRAŠYMAS DĖL DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMO
2026-12-02
[Miestas]
Prašau nutraukti mano darbo sutartį pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį. Paskutine darbo diena prašau laikyti 2026 m. gruodžio 22 d.
[Parašas] [Vardas, pavardė]
Šiame pavyzdyje prašymas surašomas ir darbdaviui įteikiamas tą pačią dieną, 2026 m. gruodžio 2 d. Todėl 20 kalendorinių dienų terminas skaičiuojamas nuo gruodžio 3 d. ir baigiasi gruodžio 22 d. Vėlesnę paskutinę darbo dieną galima nurodyti visada, o ankstesnę tik tada, kai darbdavys sutinka terminą trumpinti ar jo netaikyti.
2 pavyzdys · dėl svarbios priežasties (DK 56 str.)
[Vardas, pavardė]
[Pareigos]
UAB „[Įmonės pavadinimas]“
direktoriui [vardas, pavardė]
PRAŠYMAS DĖL DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMO
2026-12-02
[Miestas]
Prašau nutraukti mano darbo sutartį pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Pas šį darbdavį pagal neterminuotą darbo sutartį dirbu nuo [data]. 2026 m. lapkričio 20 d., dirbdamas (dirbdama) pas šį darbdavį, sukakau socialinio draudimo senatvės pensijos amžių. Paskutine darbo diena prašau laikyti 2026 m. gruodžio 9 d.
[Parašas] [Vardas, pavardė]
Čia penkių darbo dienų terminas skaičiuojamas nuo gruodžio 3 d. Savaitgalis (gruodžio 5 ir 6 d.) neįskaičiuojamas, todėl terminas baigiasi gruodžio 9 d. Jei priežastis kita, nurodomas atitinkamas Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies punktas. Šalia trumpai aprašoma, kas įvyko, pavyzdžiui, kiek mėnesių iš eilės nemokamas visas darbo užmokestis. Visas svarbias priežastis išvardijame toliau, todėl prieš rašydami prašymą patikrinkite, ar jūsų atvejis patenka į šį sąrašą.
Ar prašymą galima pateikti el. paštu?
Taip. Darbo kodeksas raštu pateiktu laiko ir dokumentą, perduotą el. paštu, mobiliuoju įrenginiu ar kita įprastai naudojama technologija. Sąlyga ta, kad galima nustatyti dokumento turinį, pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, o gavėjas turi protingą galimybę jį išsaugoti ir atsispausdinti. Jei kuri nors šalis pagrįstai suabejoja, kad šios sąlygos buvo, jų buvimą įrodyti turi darbdavys.
Praktiškai prašymą verta siųsti į darbdavio įprastai naudojamą el. pašto adresą ir išsaugoti išsiųstą laišką. Popierinį prašymą geriausia įteikti asmeniškai ir paprašyti gavimo žymos ant savo egzemplioriaus. Įspėjimo terminas skaičiuojamas nuo prašymo įteikimo darbdaviui, todėl siunčiant paštu terminas prasideda vėliau.
Kiek reikia atidirbti pateikus prašymą išeiti iš darbo?
Išeinant be svarbių priežasčių, įspėjimo terminas yra 20 kalendorinių dienų. Jis vienodas ir neterminuotai, ir terminuotai darbo sutarčiai. Išimtis yra išbandymo laikotarpis: iki jo pabaigos darbuotojas gali raštu įspėti darbdavį prieš tris darbo dienas. Terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po prašymo įteikimo darbdaviui.
Pavyzdžiui, darbuotojas prašymą įteikia 2026 m. gruodžio 2 d. (trečiadienį). Terminas skaičiuojamas nuo gruodžio 3 d., o dvidešimtoji diena yra gruodžio 22 d. (antradienis). Ši diena ir bus paskutinė darbo diena, nebent prašyme nurodyta vėlesnė data.
Darbdavys gali sutikti terminą sutrumpinti arba jo visai netaikyti. Tai jo teisė, o ne pareiga, todėl be darbdavio sutikimo darbuotojas dirba visą terminą. Sutikimą verta gauti raštu. Kokios išimtys galioja ir kaip skaičiuoti terminą sudėtingesniais atvejais, aiškiname straipsnyje apie tai, kiek reikia atidirbti išeinant iš darbo savo noru.
Liga ar atostogos įspėjimo laikotarpiu darbo santykių pabaigos nenukelia. Darbo kodekso taisyklė, perkelianti pabaigos dieną į nedarbingumo ar atostogų pabaigą, netaikoma, kai sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva. Pasibaigus terminui sutartis baigiasi pati, o darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti jos pasibaigimą.
Kada pakanka įspėti prieš 5 darbo dienas?
Darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį rašytiniu pareiškimu, įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu yra bent viena iš šių priežasčių:
- prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba sudaro daugiau kaip 45 dienas per paskutinius dvylika mėnesių;
- darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis arba darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos;
- darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar negalios arba dėl to, kad slaugo ar prižiūri šeimos narį (vaiką, tėvą, motiną, sutuoktinį, taip pat įtėvius ar rūpintojus) ar kartu gyvenantį asmenį, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis;
- pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas sukako socialinio draudimo senatvės pensijos amžių dirbdamas pas tą darbdavį.
Šiuo pagrindu darbdavys privalo išmokėti dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką. Daugiau rašome apie darbo sutarties nutraukimą dėl svarbių priežasčių, kai vėluoja atlyginimas, ir apie išeitinę išmoką sulaukus senatvės pensijos amžiaus.
Jei darbdavys mano, kad svarbių priežasčių nėra, jis negali savo nuožiūra įforminti atleidimo kaip išėjimo be svarbių priežasčių. Viename darbo ginče darbuotojas prašė atleisti jį dėl svarbių priežasčių, o darbdavys tą pačią dieną jį atleido kaip išeinantį be jų. Teismas tokį atleidimą pripažino neteisėtu, nes pagrindą pasirinko ne darbuotojas, o darbdavys.
Ar galima atšaukti prašymą išeiti iš darbo?
Galima. Pareiškimą išeiti be svarbių priežasčių darbuotojas turi teisę atšaukti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis jau nutraukta. Vėliau atšaukti galima tik su darbdavio sutikimu. Pareiškimui dėl svarbių priežasčių atskiros atšaukimo taisyklės Darbo kodeksas nenustato, todėl jį atsiimti saugiausia susitarus su darbdaviu raštu. Išbandymo metu pateiktą įspėjimą galima atšaukti ne vėliau kaip kitą darbo dieną. Atšaukimą verta pateikti tokiu pačiu būdu kaip ir prašymą, raštu.
Jei darbdavys sutinka netaikyti įspėjimo termino ir sutartį nutraukia tą pačią dieną, atšaukimo teisė nebeveikia, nes sutartis jau nutraukta. Todėl pasiūlymą išeiti tą pačią dieną verta gerai apgalvoti, o ne pasirašyti iš karto.
Kada prašymas išeiti iš darbo nelaikomas tikra darbuotojo valia?
Teismai pabrėžia, kad prašymas turi atitikti tikrąją darbuotojo valią. Jis negali būti darbdavio inicijuotas, pateiktas dėl psichologinio poveikio ar kitos neleistinos įtakos. Kad valios nebuvo, įrodyti turi darbuotojas, kuris tuo remiasi. Pats faktas, kad prašymo tekstą parengė personalo darbuotojas, atleidimo neteisėtu nepadaro, jei prašyme išreikšta tikroji darbuotojo valia.
Naujausiose teismų bylose matyti abi pusės. Vienoje byloje ilgametei darbuotojai buvo pasiūlyta rinktis prastovą arba prašymą, ji užpildė iš anksto parengtą blanką ir per kelias valandas buvo atleista. Teismas tai įvertino kaip spaudimą ir atleidimą pripažino neteisėtu. Kitose bylose teismai rėmėsi darbuotojo elgesiu: jis pats grąžino darbo priemones, derėjosi dėl išmokų ar išvyko. Tokiais atvejais teismai sprendė, kad darbuotojas nebeketino tęsti darbo santykių, ir išmokų už priverstinę pravaikštą nepriteisė.
Teismai taip pat yra nurodę, kad darbuotojas, pasirašęs prašymą be datos ar tuščią blanką, pats prisiima riziką, kad data ar tekstas bus įrašyti be jo. Todėl prašymą reikia pasirašyti tik visiškai užpildytą. Ką daryti, kai išeiti raginama ar spaudžiama, aiškiname straipsnyje darbdavys verčia išeiti iš darbo.
Kaip atsiskaitoma ir kokius dokumentus išduoda darbdavys?
Darbdavys darbo sutarties pasibaigimą įformina rašytiniu sprendimu. Jame nurodomas nutraukimo pagrindas, įstatymo norma ir darbo santykių pasibaigimo diena, o sprendimas darbuotojui perduodamas nedelsiant. Apie pasibaigimą daromas įrašas darbo sutartyje. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną darbdavys apie tai praneša Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai. Darbuotojo prašymu darbdavys per dešimt dienų išduoda pažymą apie vykdytą darbo funkciją, jos pradžią ir pabaigą bei gautą darbo užmokestį.
Iki kada darbdavys turi atsiskaityti?
Atsiskaitymo terminai priklauso nuo to, kada darbo sutarties nutraukimas pradėtas. Pakeitimų įstatymas nustato, kad nutraukimui, pradėtam iki 2026 m. spalio 31 d., taikoma iki tol galiojusi atsiskaitymo taisyklė.
| Kada pradėtas nutraukimas | Kada turi būti atsiskaityta |
|---|---|
| Iki 2026 m. spalio 31 d. | Visos išmokos ne vėliau kaip darbo santykių pabaigos dieną, nebent šalys susitaria atsiskaityti ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio neviršijanti dalis sumokama ne vėliau kaip pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu susitarta kitaip. |
| Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. | Visos išmokos ne vėliau kaip darbo santykių pabaigos dieną. Atleidimo metu šalys gali susitarti, kad vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį viršijanti dalis bus išmokėta kitu sutartu laiku, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atleidimo dienos. Neviršijanti dalis sumokama pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu susitarta atsiskaityti per dešimt darbo dienų nuo atleidimo. |
Kas įeina į galutinį atsiskaitymą?
Galutinė suma apima darbo užmokestį už dirbtą laiką, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Teisė į ją prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais įgyta teisė į visos trukmės atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. aukštesnio negu darbdavio lygmens kolektyvinė sutartis šį terminą gali sutrumpinti iki dvejų metų ir numatyti kompensaciją už atostogų dalį, viršijančią dvejų darbo metų atostogų trukmę. Plačiau apie tai, kas priklauso už nepanaudotas atostogas.
Jei darbdavys ne dėl darbuotojo kaltės uždelsia atsiskaityti, jis moka netesybas: darbuotojo mėnesio vidutinį darbo užmokestį, padaugintą iš uždelstų mėnesių skaičiaus. Kai uždelsta suma mažesnė už mėnesio vidutinį darbo užmokestį, dauginama uždelsta suma. Kai uždelsta trumpiau nei mėnesį, netesybos skaičiuojamos proporcingai uždelstam laikotarpiui. Terminus ir skaičiavimo pavyzdžius rasite straipsnyje apie atsiskaitymą su darbuotoju.
Paprastas prašymas išeiti iš darbo be svarbių priežasčių teisininko pagalbos paprastai nereikalauja. Sudėtingiau, kai darbdavys ginčija svarbias priežastis, kai darbuotojas jaučia spaudimą rašyti prašymą arba kai neatsiskaitoma laiku. Tokiais atvejais rezultatas priklauso nuo įrodymų ir argumentų, todėl verta pasitarti su darbo teisės advokatais dar prieš pasirašant dokumentus.
Dažniausi klausimai apie prašymą išeiti iš darbo
Ar darbdavys gali atsisakyti priimti prašymą išeiti iš darbo?
Ne. Teismai pažymi, kad vadovas privalo priimti tinkamai įformintą darbuotojo pareiškimą. Darbdavio sutikimo darbuotojui išeiti nereikia: pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui. Darbdavio sutikimas reikalingas tik tam, kad terminas būtų sutrumpintas ar netaikomas.
Ar išeinant savo noru priklauso išeitinė išmoka?
Išeinant be svarbių priežasčių, išeitinės išmokos Darbo kodeksas nenumato. Ji mokama tada, kai sutartis nutraukiama dėl vienos iš keturių svarbių priežasčių, išvardytų aukščiau: dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jei darbo santykiai truko trumpiau negu vienus metus, vieno.
Ar per įspėjimo laiką galima išeiti kasmetinių atostogų?
Galima, jei atostogos suteikiamos įprasta tvarka: pagal atostogų suteikimo eilę arba susitarus su darbdaviu. Kai kuriems darbuotojams darbdavys privalo tenkinti prašymą suteikti kasmetines atostogas:
- nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų;
- darbuotojams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų;
- besimokantiems nenutraukdami darbo, derinant atostogas prie egzaminų, įskaitų, baigiamojo darbo rengimo, laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko;
- slaugantiems sergančius šeimos narius ir asmenis su negalia;
- sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, kai yra sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacija;
- darbuotojams, kurių prašymą pagrindžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jų sveikatos būklę.
Atostogos darbo santykių pabaigos nenukelia, todėl sutartis baigiasi pasibaigus įspėjimo terminui. Už atostogų dienas, kurių nespėta panaudoti, sumokama kompensacija.
Aptarkime jūsų situaciją
Darbo teisės konsultacija nuotoliu: su teisininku 99,99 €, su advokatu 124,99 €.
Susijusi paslauga: Teisinė konsultacija

