Pereiti prie turinio
KIZNĖ LEGAL – advokatų kontora Kaune
KONSULTACIJA
2025 m. kovo 15 d. · atnaujinta 2026 m. lapkričio 11 d. · Evelina Kiznė, advokatė

Kiek reikia atidirbti išeinant iš darbo savo noru: 20 dienų ir išimtys

kiek reikia atidirbti išeinant iš darbo
Turinys

Kiek reikia atidirbti išeinant iš darbo savo noru? Įprastai 20 kalendorinių dienų: tiek turi praeiti nuo rašytinio pareiškimo įteikimo darbdaviui iki darbo sutarties pabaigos. Šį terminą sutrumpinti galima, jei sutinka darbdavys. Įstatymas numato keturias svarbias priežastis, pavyzdžiui, kai du mėnesius iš eilės sumokamas ne visas atlyginimas. Esant vienai iš jų, užtenka įspėti prieš 5 darbo dienas. Išbandymo laikotarpiu priežasties nereikia, o įspėti užtenka prieš 3 darbo dienas. Abiem šalims sutinkant, sutartį galima nutraukti ir tą pačią dieną šalių susitarimu.

Kiek reikia atidirbti: įspėjimo terminai pagal išėjimo pagrindą

Tai, kiek dienų teks dirbti po pareiškimo, lemia ne darbdavio tvarka, o pagrindas, kuriuo nutraukiama darbo sutartis. Darbo kodeksas numato keturis būdus, kuriais sutartį gali užbaigti pats darbuotojas arba jis kartu su darbdaviu:

PagrindasKiek reikia atidirbtiIšeitinė išmokaPareiškimo atšaukimas
Savo noru (DK 55 str.)Ne mažiau kaip 20 kalendorinių dienų; trumpiau tik darbdaviui sutikusNepriklausoPer 3 darbo dienas, vėliau tik darbdaviui sutikus
Dėl svarbių priežasčių (DK 56 str.)Ne mažiau kaip 5 darbo dienos2 vidutiniai darbo užmokesčiai, o dirbus trumpiau nei metus 1Atskiros taisyklės įstatymas nenustato
Išbandymo laikotarpiu (DK 36 str.)3 darbo dienosNenumatytaNe vėliau kaip kitą darbo dieną
Šalių susitarimu (DK 54 str.)Tiek, kiek sutariama, kad ir nė vienos dienosTokia, dėl kurios susitariamaAtskiros taisyklės nėra; sutartis baigiasi susitarime nurodytomis sąlygomis

Bendroji 20 dienų taisyklė taikoma ir neterminuotai, ir terminuotai darbo sutarčiai. Skaičiuojamos kalendorinės dienos, todėl į terminą patenka savaitgaliai ir šventės. Terminas pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po pareiškimo įteikimo. Jei paskutinė termino diena yra poilsio ar šventės diena, terminas baigiasi artimiausią po jos einančią darbo dieną. Pavyzdžiui, įteikus pareiškimą 2026 m. lapkričio 4 d., dvidešimtoji diena yra lapkričio 24 d. Tai yra trumpiausias terminas: darbuotojas gali įspėti ir anksčiau, pavyzdžiui, prieš mėnesį.

Pasibaigus terminui darbuotojo pareiškimas pats pabaigia darbo sutartį, o darbdavys privalo ją įforminti ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną. Jei prašyme per klaidą nurodyta per ankstyva data, sutartis vis tiek baigiasi tik suėjus įstatymo terminui, nebent darbdavys sutinka su trumpesniu.

Kai darbo sutartį nutraukia darbdavys, taikomi kiti pagrindai. Jie apžvelgiami straipsnyje apie atleidimą iš darbo.

Ar galima išeiti iš darbo anksčiau arba iš karto?

Taip, yra trys teisėti keliai. Pirmasis yra darbdavio sutikimas trumpinti įspėjimo terminą ar jo visai netaikyti. Įstatymas tokią galimybę numato aiškiai. Prašyme verta parašyti pageidaujamą datą ir paprašyti darbdavio raštu patvirtinti, kad jis sutinka. Darbdavys turi teisę nesutikti, tada lieka 20 dienų.

Antrasis kelias yra šalių susitarimas. Bet kuri šalis raštu pasiūlo nutraukti sutartį ir nurodo sąlygas. Paprastai tai darbo santykių pabaigos diena, kompensacijos dydis, nepanaudotų atostogų tvarka ir atsiskaitymas. Jei kita šalis per 5 darbo dienas neatsako, pasiūlymas laikomas atmestu. Kaip derėtis dėl tokio susitarimo, aiškinama straipsnyje apie darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu.

Kada užtenka įspėti prieš 5 darbo dienas?

Trečiasis kelias yra svarbios priežastys. Įspėti prieš 5 darbo dienas ir gauti išeitinę išmoką galima tik esant vienai iš keturių įstatyme išvardytų aplinkybių:

  1. prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba sudaro daugiau kaip 45 dienas per paskutinius 12 mėnesių;
  2. du mėnesius iš eilės ir ilgiau nemokamas visas darbuotojui priklausantis darbo užmokestis arba darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo darbuotojų saugos ir sveikatos pareigų;
  3. darbuotojas negali tinkamai dirbti dėl ligos ar negalios arba todėl, kad slaugo ar prižiūri šeimos narį (vaiką, tėvą, motiną, įtėvius, rūpintojus, sutuoktinį) ar kartu gyvenantį asmenį, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis;
  4. pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas sukako senatvės pensijos amžių dirbdamas pas tą darbdavį.

Kitos priežastys, net ir labai svarbios jums asmeniškai, šio pagrindo nesuteikia. Kai vėluoja atlyginimas, pirmiausia tiksliai suskaičiuokite mėnesius: pagrindas atsiranda tik tada, kai du mėnesius iš eilės ar ilgiau sumokamas ne visas priklausantis atlyginimas. Plačiau apie tai rašoma straipsnyje apie darbo sutarties nutraukimą dėl svarbių priežasčių.

Kiek reikia atidirbti išbandymo laikotarpiu?

Išbandymo laikotarpiu darbuotojas gali iki jo pabaigos raštu įspėti darbdavį prieš 3 darbo dienas. Šį įspėjimą galima atšaukti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pateikimo. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. su darbuotoju, kurio alga ne mažesnė nei du šalies vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčiai, galima sulygti iki šešių mėnesių išbandymą (terminuotai sutarčiai, trumpesnei nei 12 mėnesių, proporcingai trumpesnį). 3 darbo dienų taisyklė nesikeičia, todėl toks darbuotojas ja gali naudotis ilgiau. Išbandymas, nustatytas iki 2026 m. spalio 31 d., baigiasi pagal iki tol galiojusias taisykles. Kaip skaičiuojamas pats išbandymas, aprašyta straipsnyje apie bandomąjį laikotarpį.

Prašymas išeiti iš darbo savo noru ir atsiskaitymas

Darbo kodeksas reikalauja rašytinio pareiškimo, o ginčai dažniausiai kyla ne dėl turinio, bet dėl to, kada jis įteiktas. Todėl rinkitės būdą, kuris palieka datos įrodymą:

  • įteikite asmeniškai ir paprašykite darbdavio pasirašyti ant kopijos su gavimo data;
  • išsiųskite iš darbo el. pašto adreso, kuriuo įprastai bendraujate su darbdaviu;
  • išsiųskite registruotu paštu.

Prašymui užtenka kelių sakinių:

Prašau nutraukti mano darbo sutartį mano iniciatyva pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį. Paskutinė mano darbo diena: 2026 m. lapkričio 24 d. Prašau išmokėti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir išduoti pažymą apie mano darbo funkciją, darbo pradžią ir pabaigą bei gautą darbo užmokestį.

Jei norite išeiti anksčiau, vietoj datos parašykite: „Prašau sutikti sutrumpinti įspėjimo terminą ir darbo sutartį nutraukti 2026 m. lapkričio 10 d.“ Persigalvoti galima per tris darbo dienas nuo pareiškimo padavimo, jei sutartis dar nenutraukta. Vėliau atšaukti pareiškimą galima tik darbdaviui sutinkant. Pažymą apie darbą darbdavys privalo išduoti per dešimt dienų nuo prašymo.

Ką gausite paskutinę darbo dieną?

Darbdavys privalo atsiskaityti ne vėliau kaip darbo santykių pabaigos dieną: sumokėti darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Iki 2026 m. spalio 31 d. šalys galėjo susitarti atsiskaityti per dešimt darbo dienų. Vis dėlto dalis iki vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio mokama paskutinę dieną, nebent atleidimo metu sutarta kitaip.

Nuo lapkričio 1 d. dalis iki vieno vidutinio darbo užmokesčio mokama paskutinę dieną. Jei atleidimo metu taip susitarta, ją galima sumokėti per dešimt darbo dienų nuo atleidimo dienos. Dalį, viršijančią vieną vidutinį darbo užmokestį, šalys atleidimo metu gali susitarti išmokėti vėliau, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atleidimo dienos. Jei darbo sutarties nutraukimas pradėtas iki 2026 m. spalio 31 d., atsiskaitoma pagal senąją tvarką. Manytina, kad išeinant savo noru darbo sutarties nutraukimas pradedamas įteikus pareiškimą. Daugiau apie tai rasite straipsnyje apie atlyginimo išmokėjimą išeinant iš darbo.

Jei darbdavys ne dėl darbuotojo kaltės vėluoja atsiskaityti, jis turi mokėti netesybas. Jos lygios vidutiniam mėnesio darbo užmokesčiui už kiekvieną uždelstą mėnesį. Jei skola mažesnė už vieną vidutinį darbo užmokestį, mokama uždelsta suma už kiekvieną mėnesį. Trumpesniam nei mėnesio vėlavimui netesybos skaičiuojamos proporcingai. Kaip teismai šias sumas vertina, rašoma straipsnyje apie netesybas už uždelstą atsiskaitymą.

Išėjimas iš darbo savo noru: dažniausi klausimai

Ar darbdavys gali nesutikti, kad išeinu?

Ne. Išėjimui savo noru darbdavio leidimo nereikia: suėjus 20 dienų terminui darbuotojo pareiškimas pats pabaigia darbo sutartį, o darbdavys privalo ją įforminti. Darbdavys gali nesutikti tik su tuo, kad terminas būtų trumpesnis. Ką daryti, kai darbdavys atsisako priimti pareiškimą ar spaudžia jį parašyti, rašoma straipsnyje kai darbdavys verčia išeiti iš darbo.

Ar išeinant savo noru priklauso išeitinė išmoka?

Išeinant savo noru be svarbių priežasčių, išeitinė išmoka įstatyme nenumatyta. Ją gauti galima išeinant dėl svarbių priežasčių (du vidutiniai darbo užmokesčiai, o kai dirbta trumpiau nei metus, vienas) arba susitarus dėl kompensacijos šalių susitarime. Kompensacija už nepanaudotas atostogas mokama ir išeinant savo noru. Ji nemokama tik už atostogas, dėl kurių teisė jau prarasta. Taip nutinka praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais įgyta teisė į visos trukmės atostogas, pabaigos, jei darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. aukštesnio nei darbdavio lygmens kolektyvinė sutartis šį terminą gali sutrumpinti iki dvejų metų.

Ar galima išeiti atostogų per įspėjimo terminą?

Galima, jei darbdavys atostogas suteikia, pavyzdžiui, pagal darbovietėje patvirtintą atostogų eilę. Be to, darbuotojo prašymą darbdavys privalo tenkinti šiais keturiais atvejais:

  • nėščiai darbuotojai prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų;
  • darbuotojui vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų;
  • besimokančiam darbuotojui, derinant atostogas prie egzaminų, įskaitų, baigiamojo darbo rengimo, laboratorinių darbų ar konsultacijų;
  • slaugančiam sergantį šeimos narį ar asmenį su negalia, sergančiam chroniška liga, kurios paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, kai yra sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacija, taip pat darbuotojui, kurio prašymą pagrindžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę.

Įspėjimo terminas atostogų metu toliau bėga. Jei atostogos tęsiasi iki paskutinės dienos, darbo santykiai vis tiek baigiasi tą dieną.

Kas bus, jei įspėjimo metu susirgsiu?

Darbo sutartis vis tiek pasibaigs suėjus įspėjimo terminui, tai yra jūsų nurodytą ar su darbdaviu sutartą dieną. Pabaigos diena nukeliama iki nedarbingumo ar atostogų pabaigos, pavyzdžiui, kai atleidžia darbdavys, bet ne tada, kai išeinate patys. Kai sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva, šalių susitarimu, suėjus terminuotos sutarties terminui ar pasibaigus darbdaviui, pabaigos diena nenukeliama.

Kokios pasekmės, jei neatidirbsiu 20 dienų?

Įspėjimo metu darbo sutartis galioja, todėl į darbą reikia eiti kaip įprasta. Neatvykimą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties darbdavys gali laikyti šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Tada jis gali nutraukti sutartį ne jūsų iniciatyva, o dėl jūsų kaltės. Todėl ankstesnę datą geriau suderinti su darbdaviu raštu.

Ar darbo sutartyje gali būti nustatytas ilgesnis įspėjimo terminas?

Daugumai darbuotojų ilgesnio termino sutartyje sulygti negalima: galioja įstatymo 20 dienų terminas. Sutarties sąlyga, gerinanti darbuotojo padėtį, leidžiama visada, o ilgesnis įspėjimas ją blogina. Nuo imperatyvių Darbo kodekso taisyklių nukrypti leidžiama tik sutartyse, kuriose nustatyta alga ne mažesnė nei du šalies vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčiai, ir tik pasiekus šalių interesų pusiausvyrą. Iki 2026 m. spalio 31 d. ir tokiose sutartyse nuo sutarties pasibaigimo taisyklių nukrypti nebuvo galima. Nuo lapkričio 1 d. šis apribojimas išbrauktas, todėl aukštą algą gaunantis darbuotojas ir darbdavys gali sulygti ir ilgesnį įspėjimo terminą.

Kiek reikia atidirbti pensininkui?

Svarbi priežastis yra tada, kai darbuotojas dirba pagal neterminuotą darbo sutartį ir senatvės pensijos amžių sukako dirbdamas pas tą patį darbdavį. Toks darbuotojas gali įspėti prieš 5 darbo dienas ir gauti išeitinę išmoką. Jei kuri nors iš šių sąlygų netenkinama, taikoma bendroji 20 kalendorinių dienų taisyklė. Daugiau apie tai rašoma straipsnyje apie išeitinę išmoką sulaukus senatvės pensijos amžiaus.

Kai aišku, kiek reikia atidirbti, ir išėjimas paprastas, prašymą parašysite patys pagal pateiktą pavyzdį. Pagalba verta tada, kai darbdavys vėluoja mokėti ir svarstote svarbias priežastis, kai ginčijamasi dėl išeitinės ar atsiskaitymo arba kai jaučiate spaudimą rašyti pareiškimą. Tokiais atvejais situaciją galite aptarti su darbo teisės advokatais dar prieš įteikdami prašymą.

Konsultuojama nuotoliu visoje Lietuvoje arba gyvai advokatų kontoroje Kaune.

Aptarkime jūsų situaciją

Darbo teisės konsultacija nuotoliu: su teisininku 99,99 €, su advokatu 124,99 €.

REZERVUOTI KONSULTACIJĄ

Susijusi paslauga: Darbuotojo atleidimas

Nemokama atmintinė · PDF

Trys nemokamos darbo teisės atmintinės

Darbuotojams ir darbdaviams: atleidimo terminai ir išeitinės, privalomi įmonės vidaus dokumentai ir ką daryti gavus pasiūlymą išeiti šalių susitarimu. Užsisakykite šviečiamąjį darbo teisės naujienlaiškį ir pasirinkite atmintinę. Plačiau apie atmintines

Kurią atmintinę atsiųsti?
Kas jūs esate?

Taip pat skaitykite

VISI STRAIPSNIAI
Prašymas išeiti iš darbo: kaip parašyti, kiek atidirbti ir kaip atšaukti2026 m. lapkričio 16 d.Prašymas išeiti iš darbo: kaip parašyti, kiek atidirbti ir kaip atšauktiTerminuota darbo sutartis2026 m. lapkričio 15 d.Terminuota darbo sutartis: kiek laiko ji gali trukti ir kada tampa neterminuota