Atleidimas iš darbo: pagrindai pagal Darbo kodeksą ir kada atleidimas neteisėtas

Atleidimas iš darbo yra teisėtas tik tada, kai darbdavys turi Darbo kodekse nurodytą pagrindą ir laikosi tam pagrindui nustatytos tvarkos. Priklausomai nuo pagrindo, tai reiškia laiku pateiktą rašytinį įspėjimą, darbuotojo paaiškinimo pareikalavimą, terminų laikymąsi ir saugomų darbuotojų apsaugos paisymą. Jei pagrindo nėra ar jis neįrodytas arba pažeista tvarka, atleidimas gali būti pripažintas neteisėtu. Tada darbdavys moka vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, o kartais ir kompensaciją bei žalą.

Kiekvienas atleidimo iš darbo pagrindas turi savo įspėjimo terminą ir išeitinės išmokos taisyklę, o darbdaviai ginčus dažniausiai pralaimi dėl kelių pasikartojančių procedūros klaidų. Dalis šių taisyklių keičiasi nuo 2026 m. lapkričio 1 d.

Kada atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu?

Darbo kodekso 218 straipsnis išskiria du atvejus: darbuotojas atleistas be teisėto pagrindo arba pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Pirmuoju atveju darbdavys neturėjo priežasties, kurią pripažįsta įstatymas, arba jos neįrodė. Antruoju atveju priežastis galėjo būti, tačiau darbdavys neįspėjo, neįteikė sprendimo, nepareikalavo paaiškinimo ar praleido terminą.

Ginče įrodinėti tenka darbdaviui. Darbo kodeksas aiškiai nustato, kad atleidimo bylose atleidimo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys. Todėl vien tai, kad sprendimas pasirašytas ir įteiktas, dar neįrodo, kad atleidimas teisėtas: darbdavys turi parodyti ir priežastį, ir tai, kad laikėsi visų žingsnių.

Kas priklauso neteisėtai atleistam darbuotojui?

Pripažinęs atleidimą neteisėtu, darbo ginčą nagrinėjantis organas grąžina darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, taip pat turtinę ir neturtinę žalą. Darbuotojas į darbą grąžinamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo.

Jei darbuotojo grąžinti negalima dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių, jei jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti arba jei negrąžinti prašo darbdavys, priteisiama dar ir kompensacija: vienas vidutinis darbo užmokestis už kiekvienus dvejus darbo metus, bet ne daugiau kaip šeši. Negrąžinti gali prašyti bet kuris darbdavys, o darbdaviui, vidutiniškai įdarbinančiam iki dešimties darbuotojų, šis būdas jo prašymu taikomas privalomai. Tokiais atvejais darbo sutartis laikoma nutraukta sprendimo įsiteisėjimo dieną. Išsamiai šias sumas ir veiksmus aptariame straipsnyje apie neteisėtą atleidimą iš darbo ir priklausančią kompensaciją, o darbdavio rizikos skaičiavimą su pavyzdžiu rasite tekste apie neteisėto atleidimo pasekmes darbdaviui.

Ar darbdavio atsakomybė dėl neteisėto atleidimo gali būti apdrausta?

Gali, bet tik savanoriškai ir tik tiek, kiek numato konkreti draudimo sutartis. Rinkoje tokia apsauga siūloma, pavyzdžiui, kaip papildomai pasirenkama vadovų ir vadovaujančių asmenų civilinės atsakomybės draudimo dalis, taikoma reikalavimams dėl darbo santykių pažeidimų.

Prieš pasikliaujant polisu verta perskaityti draudimo taisykles. Viename viešai skelbiamame draudimo produkto informaciniame dokumente nurodyta, kad pagal šią apsaugą nuostoliu nelaikomos iš darbuotojo darbo užmokesčio neteisėtai išskaitytos sumos, atlyginimas ar kitos įstatymų nustatytos išmokos darbuotojui. Tai reiškia, kad dalis sumų, kurias darbdavys moka pralaimėjęs ginčą, gali likti jo paties našta, o draudimas dengtų tik tai, kas aiškiai įrašyta sutartyje. Draudimas taip pat nepakeičia ginčo baigties: teismas atleidimo teisėtumą vertina taip pat, nesvarbu, ar darbdavys apsidraudęs.

Per kiek laiko reikia ginčyti atleidimą?

Dėl neteisėto atleidimo į darbo ginčų komisiją reikia kreiptis per vieną mėnesį nuo tada, kai darbuotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Tas pats vieno mėnesio terminas taikomas neteisėtam nušalinimui ir kolektyvinės sutarties pažeidimui, o kitiems darbo ginčams dėl teisės taikomas trijų mėnesių terminas. Šie terminai nesikeičia nei nuo 2026 m. lapkričio 1 d., nei nuo 2027 m. sausio 1 d.

Praleistą terminą gali atnaujinti tik pati komisija, jei pripažįsta praleidimo priežastis svarbiomis, todėl prašyme jas reikia nurodyti. Jei komisija termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo jos sprendimo galima kreiptis į teismą. Kaip parengti prašymą, rašome straipsnyje apie kreipimąsi į darbo ginčų komisiją. Juridinio asmens vadovo ginčai dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo nagrinėjami ne komisijoje, o iš karto teisme.

Atleidimo iš darbo pagrindai pagal Darbo kodeksą

Kiekvienam pagrindui įstatymas nustato savas įspėjimo ir išeitinės išmokos taisykles, o kai kuriais atvejais įspėjimo ar išeitinės išmokos visai nėra. Klaida dažnai prasideda jau tada, kai darbdavys pasirenka netinkamą straipsnį, todėl pirmiausia verta pasitikrinti, kuris pagrindas atitinka tikrąją priežastį.

Pagrindas	Įspėjimas	Išeitinė išmoka
Šalių susitarimas (DK 54 str.)	nenustatytas, sąlygos sutariamos	neprivaloma, pagal susitarimą
Darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (DK 55 str.)	darbuotojas įspėja prieš 20 kalendorinių dienų	nemokama
Darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (DK 56 str.)	darbuotojas įspėja prieš 5 darbo dienas	2 VDU (dirbus trumpiau nei metus 1 VDU)
Darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57 str.)	1 mėnuo (dirbus trumpiau nei metus 2 savaitės), saugomiems darbuotojams 2 ar 3 kartus ilgiau	2 VDU (dirbus trumpiau nei metus 0,5 VDU), o dirbusiems daugiau nei 5 metus ir ilgalaikio darbo išmoka
Dėl darbuotojo kaltės (DK 58 str.)	be įspėjimo	nemokama
Darbdavio valia (DK 59 str.)	3 darbo dienos	ne mažiau kaip 6 VDU
Nesant šalių valios (DK 60 str.)	be įspėjimo	nuo 0 iki 2 VDU pagal konkretų atvejį
Darbdavio bankrotas (DK 62 str.)	įspėjama per 3 darbo dienas (grupei per 7), atleidžiama 15-ą darbo dieną	2 VDU (dirbus trumpiau nei metus 0,5 VDU), o dirbusiems daugiau nei 5 metus ir ilgalaikio darbo išmoka
Terminuotos sutarties pabaiga (DK 69 str.)	5 darbo dienos, jei dirbta ilgiau nei metus, 10, jei ilgiau nei trejus	1 VDU, jei dirbta ilgiau nei dvejus metus
Išbandymo metu (DK 36 str.)	3 darbo dienos	nemokama
Vadovo atšaukimas (DK 104 str.)	Darbo kodekse nenustatytas	1 VDU, jei dirbta ilgiau nei dvejus metus ir atšaukimo nelėmė kalti veiksmai

Šalių susitarimu (DK 54 straipsnis)

Bet kuri šalis gali raštu pasiūlyti nutraukti sutartį ir nurodyti sąlygas: pabaigos datą, kompensacijos dydį, nepanaudotų atostogų suteikimo ir atsiskaitymo tvarką. Kita šalis sutikimą išreiškia raštu. Jei per penkias darbo dienas atsakymo nėra, laikoma, kad pasiūlymas atmestas. Išeitinė išmoka šiuo pagrindu neprivaloma, jos dydis yra derybų klausimas, apie kurį plačiau rašome straipsnyje apie Darbo kodekso 54 straipsnį.

Ginče dažniausiai vertinama, ar susitarimas atspindi tikrąją abiejų šalių valią. Jei darbuotojas teigia, kad pasirašė spaudžiamas, šią aplinkybę jam reikės pagrįsti įrodymais, pavyzdžiui, susirašinėjimu ar liudytojų parodymais.

Darbuotojo iniciatyva (DK 55 ir 56 straipsniai)

Be svarbių priežasčių darbuotojas sutartį nutraukia rašytiniu pareiškimu, įspėjęs darbdavį prieš 20 kalendorinių dienų, nebent darbdavys sutinka terminą trumpinti. Pareiškimą galima atšaukti per tris darbo dienas nuo jo padavimo, vėliau tik su darbdavio sutikimu.

Dėl svarbių priežasčių užtenka įspėti prieš penkias darbo dienas. Darbo kodeksas tokių priežasčių nurodo keturias:

• prastova ne dėl darbuotojo kaltės ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba daugiau kaip 45 dienos per paskutinius 12 mėnesių;
• du mėnesius iš eilės ir ilgiau nemokamas visas darbo užmokestis arba ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdomos darbuotojų saugos ir sveikatos pareigos;
• darbuotojas negali tinkamai dirbti dėl ligos ar negalios arba dėl to, kad slaugo šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį, kuriam nustatytas individualios pagalbos poreikis;
• pagal neterminuotą sutartį dirbantis darbuotojas sukako senatvės pensijos amžių dirbdamas pas tą darbdavį.

Tada darbdavys moka dviejų vidutinių darbo užmokesčių išeitinę išmoką, o jei santykiai truko trumpiau nei metus, vieno.

Darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57 straipsnis)

Šis pagrindas taikomas penkiais atvejais: darbo funkcija tampa perteklinė; darbuotojas nepasiekia rezultatų pagal rezultatų gerinimo planą; atsisako dirbti pakeistomis sąlygomis; nesutinka su darbo santykių tęstinumu perduodant verslą; darbdavys pasibaigia. Perteklinumas turi būti realus. Be to, nuo įspėjimo iki likus penkioms darbo dienoms iki įspėjimo termino pabaigos darbovietėje neturi būti laisvos vietos, į kurią darbuotojas sutiktų būti perkeltas.

Jei perteklinę funkciją atlieka keli darbuotojai, o atleidžiama tik dalis, atrankos kriterijus darbdavys derina su darbo taryba (jos nesant, su profesine sąjunga), o atranką atlieka komisija, į kurią įtraukiamas bent vienas darbo tarybos narys. Pirmenybę likti dirbti turi šešios darbuotojų grupės:

• toje darbovietėje susižaloję ar susirgę profesine liga;
• auginantys tris ir daugiau vaikų iki 14 metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų ar vaiką su negalia iki 18 metų arba vieni prižiūrintys šeimos narius, kurių dalyvumo lygis mažesnis nei 55 procentai;
• turintys ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamą stažą pas tą darbdavį, išskyrus sukakusius senatvės pensijos amžių jame dirbant;
• tie, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip treji metai;
• tie, kuriems tokią teisę suteikia kolektyvinė sutartis;
• išrinkti į darbdavio lygmeniu veikiančių darbuotojų atstovų valdymo organus.

Pirmosioms penkioms grupėms pirmenybė taikoma, jei jų kvalifikacija ne žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų.

Įspėjimo terminas atleidžiant pagal DK 57 straipsnį

Bendras įspėjimo terminas yra vienas mėnuo, o jei santykiai truko trumpiau nei metus, dvi savaitės. Jis dvigubinamas, kai iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip penkeri metai. Trigubinamas jis nėščiai darbuotojai, darbuotojui su negalia, auginančiam vaiką iki 14 metų ar vaiką su negalia iki 18 metų, pateikusiam išrašą dėl sunkios ligos ir tam, kuriam iki pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai. Išeitinė išmoka sudaro du vidutinius darbo užmokesčius, o jei santykiai truko trumpiau nei metus, pusę vieno. Papildomai įstatymo nustatyta tvarka mokama ilgalaikio darbo išmoka.

Dėl rezultatų darbuotoją atleisti galima tik tada, kai jam raštu nurodyti trūkumai ir kartu sudarytas ne trumpesnis kaip dviejų mėnesių rezultatų gerinimo planas, o jo vykdymo rezultatai nepatenkinami. Atsisakymas dirbti pakeistomis sąlygomis tampa pagrindu tik tada, kai pakeitimą lemia reikšmingos ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastys.

Dėl darbuotojo kaltės (DK 58 straipsnis)

Darbdavys gali nutraukti sutartį be įspėjimo ir be išeitinės išmokos už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba už antrą tokį patį pažeidimą per paskutinius 12 mėnesių. Įstatymas pateikia nebaigtinį šiurkščių pažeidimų sąrašą: neatvykimas visą dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties, neblaivumas ar apsvaigimas darbe, atsisakymas privalomai tikrintis sveikatą, smurtas, priekabiavimas, diskriminacija ar garbės ir orumo pažeidimas, tyčia padaryta turtinė žala, nusikaltimo požymių turinti veika ir kiti šiurkštūs pažeidimai.

Prieš priimdamas sprendimą darbdavys privalo pareikalauti rašytinio paaiškinimo ir įvertinti pažeidimo sunkumą, padarinius, aplinkybes, kaltę, priežastinį ryšį, ankstesnį elgesį ir darbo rezultatus, nes atleidimas turi būti proporcinga priemonė. Už antrą tokį patį pažeidimą atleisti galima tik tada, kai pirmasis buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę pasiaiškinti ir per mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo buvo įspėtas apie galimą atleidimą. Sprendimas priimamas per mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo padarymo, o paaiškėjus per auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą, iki dvejų metų. Procedūros žingsnius aprašome straipsnyje apie atleidimą už darbo pareigų pažeidimą.

Darbdavio valia (DK 59 straipsnis)

Darbdavys gali nutraukti sutartį savo valia, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažiau kaip šešių vidutinių darbo užmokesčių išeitinę išmoką. Iki 2026 m. spalio 31 d. įstatymas leidžia tai daryti dėl priežasčių, nenurodytų 57 straipsnio 1 dalyje, o nuo lapkričio 1 d. reikalauja pagrįstos priežasties. Šia teise negali naudotis valstybės ar savivaldybės institucijos ir įstaigos, išlaikomos iš biudžeto, valstybės socialinių fondų ar kitų valstybės fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos ir Lietuvos bankas (nuo lapkričio 1 d. sąrašas performuluojamas, žr. toliau). Šiuo pagrindu negalima atleisti dėl pranešimo apie pažeidimus, dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kreipimosi į institucijas, naudojimosi Darbo kodekso teisėmis ir dėl diskriminacinių motyvų.

Išsamiau apie šį pagrindą ir jo taikymo ribas rašome straipsnyje apie DK 59 straipsnį.

Be šalių valios (DK 60 straipsnis)

Be šalių valios (DK 60 straipsnis) sutartis nutraukiama be įspėjimo septyniais atvejais:

• įsiteisėjus nuosprendžiui, dėl kurio darbuotojas negali dirbti;
• atėmus specialią teisę dirbti tam tikrą darbą ar eiti pareigas;
• to reikalaujant darbuotojo iki 16 metų tėvams, atstovui, gydytojui ar mokyklai;
• pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kai tinkamo darbo nėra ar darbuotojas nesutinka būti perkeltas;
• grąžinus į darbą darbuotoją, į kurio vietą buvo priimtas atleidžiamasis;
• nelegalaus darbo kontrolės pareigūno reikalavimu nustačius užsieniečio nelegalų darbą;
• kai sutartis prieštarauja įstatymams, prieštaravimo pašalinti negalima, o darbuotojas nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą laisvą darbo vietą toje darbovietėje.

Darbdavys tai turi padaryti per penkias darbo dienas nuo dokumento gavimo ar sužinojimo. Dėl sveikatos mokama dviejų vidutinių darbo užmokesčių išeitinė (trumpiau nei metus dirbusiam vieno), grąžinus ankstesnį darbuotoją ar dėl prieštaravimo įstatymams vieno (trumpiau nei metus dirbusiam pusės).

Bankrotas, terminuota sutartis, išbandymas ir vadovo atšaukimas

Darbdavio bankroto atveju (DK 62 straipsnis) darbuotojai raštu įspėjami per tris darbo dienas, o grupės atleidimo atveju per septynias, ir sutartys nutraukiamos penkioliktą darbo dieną nuo įspėjimo įteikimo. Atleidimo apribojimai ir įspėjimo termino nukėlimas dėl ligos ar atostogų čia netaikomi. Išeitinė išmoka sudaro du vidutinius darbo užmokesčius, trumpiau nei metus dirbusiems pusę vieno.

Terminuota sutartis (DK 69 straipsnis) pasibaigia suėjus terminui, bet tampa neterminuota, jei darbas faktiškai tęsiasi ilgiau kaip vieną darbdavio administracijos darbo dieną. Kai santykiai tęsiasi ilgiau kaip metus, darbdavys įspėja prieš penkias darbo dienas, kai ilgiau kaip trejus metus, prieš dešimt. Už pavėluotą įspėjimą mokamas darbo užmokestis už kiekvieną praleistą dieną, bet ne daugiau kaip už penkias ar dešimt dienų. Jei santykiai truko ilgiau kaip dvejus metus, mokama vieno vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka.

Išbandymo metu (DK 36 straipsnis) darbdavys, pripažinęs rezultatus nepatenkinamais, gali nutraukti sutartį iki išbandymo pabaigos, raštu įspėjęs prieš tris darbo dienas ir nemokėdamas išeitinės išmokos. Išbandymas negali viršyti trijų mėnesių (pagal trumpesnę nei šešių mėnesių terminuotą sutartį – proporcingai trumpesnis), o nuo 2026 m. lapkričio 1 d. darbuotojui, kurio sutartyje nustatytas mėnesinis užmokestis ne mažesnis nei du šalies ūkio vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčiai, galima sulygti iki šešių mėnesių (pagal trumpesnę nei dvylikos mėnesių terminuotą sutartį – proporcingai trumpesnį). Juridinio asmens vadovo (DK 104 straipsnis) darbo sutartis papildomai pasibaigia jį atšaukus įstatymuose ar steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Jei santykiai truko ilgiau kaip dvejus metus, vadovui mokama vieno vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai.

Kokios klaidos daro atleidimą iš darbo neteisėtu?

Net turint pagrindą, ginčą galima pralaimėti dėl formos, terminų ar įrodymų. Toliau aptariame vietas, kurias verta pasitikrinti prieš įteikiant dokumentus.

Įspėjimas ir sprendimas be būtinų duomenų (DK 64 ir 65 straipsniai)

Kai įstatymas reikalauja įspėti, įspėjimas pateikiamas raštu ir jame nurodoma priežastis, įstatymo norma ir darbo santykių pasibaigimo diena. Sprendimas nutraukti sutartį taip pat išreiškiamas raštu, nurodant pagrindą, normą ir pasibaigimo dieną. Abu dokumentai perduodami nedelsiant, o ginčo atveju įteikimą įrodo darbdavys, todėl verta pasirūpinti parašu ar kitu patikimu įteikimo įrodymu.

Jei įspėjimo termino pabaigoje darbuotojas laikinai nedarbingas ar atostogauja, termino pabaiga nukeliama. Darbo santykių pasibaigimo diena taip pat nukeliama, jei tą dieną darbuotojas serga ar atostogauja, išskyrus keturis atvejus: šalių susitarimą, darbuotojo iniciatyvą, terminuotos sutarties termino pabaigą ir darbdavio pasibaigimą. Slaugantiems sunkia liga sergantį vaiką iki 16 metų pabaiga atidedama dar dviem mėnesiams. Plačiau šias situacijas aptariame straipsnyje apie atleidimą nedarbingumo metu. Įspėjimo laikotarpiu darbuotojo prašymu jam suteikiama ne mažiau kaip 10 procentų darbo laiko naujo darbo paieškoms, paliekant užmokestį. Jei Darbo kodeksas nustato terminą sprendimui priimti, o darbdavys jį praleidžia, laikoma, kad sutartis nenutraukta.

Kam atleidimas ribojamas (DK 61 straipsnis)

Su nėščia darbuotoja iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai sutartis gali būti nutraukta tik šešiais pagrindais: šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant šalių valios, pasibaigus terminuotai sutarčiai ir pasibaigus darbdaviui. Kitu pagrindu nuo sužinojimo apie nėštumą (jį patvirtina darbdaviui pateikta gydytojo pažyma) darbdavys negali net įspėti apie atleidimą. Jei šiuo laikotarpiu darbuotojai suteikiamos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos, sutartį galima nutraukti tik joms pasibaigus. Šie ir toliau aptarti apribojimai netaikomi atleidžiant dėl darbdavio bankroto.

Su darbuotoju, auginančiu vaiką iki trejų metų, sutarties negalima nutraukti dėl funkcijos perteklinumo, nepasiektų rezultatų ar atsisakymo dirbti pakeistomis sąlygomis. Esantiems nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose negalima taikyti atleidimo darbdavio valia. Pašauktų į privalomąją, savanorišką nenuolatinę karo ar alternatyviąją tarnybą negalima atleisti nei be jų kaltės, nei darbdavio valia.

Grupės atleidimas (DK 63 straipsnis)

Grupės atleidimas apima atleidimą dėl darbdavio bankroto ir atleidimą per 30 kalendorinių dienų darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, darbdavio valia ar darbdavio inicijuotu šalių susitarimu. Juo laikomas atvejis, kai numatoma atleisti 10 ir daugiau darbuotojų, kai jų dirba 20–99, ne mažiau kaip 10 procentų, kai dirba 100–299, arba 30 ir daugiau, kai dirba 300 ir daugiau. Skaičiuojant atleidžiamųjų skaičių, įskaitomi ne mažiau kaip penki darbuotojai, o sutartys, kurios baigiasi suėjus terminui, neįskaitomos. Kaip žingsnis po žingsnio vyksta informavimas, konsultacijos ir pranešimas Užimtumo tarnybai, rašome straipsnyje apie grupės darbuotojų atleidimą.

Prieš sprendimą darbdavys turi informuoti darbo tarybą (jos nesant, darbdavio lygmeniu veikiančią profesinę sąjungą) ir konsultuotis dėl padarinių sušvelninimo. Užimtumo tarnybai jis praneša raštu pasibaigus konsultacijoms, ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki santykių pabaigos ir ne vėliau kaip įspėdamas darbuotojus. Nepranešus Užimtumo tarnybai, darbo tarybai ar profesinei sąjungai arba nesikonsultavus, sutartis negali būti nutraukta. Bankroto atveju pareiga konsultuotis netaikoma, bet pranešti vis tiek reikia.

Ką rodo teismų praktika

Viename ginče darbuotojas buvo atleistas už antrą tokį patį pažeidimą, nes nepasiekė pardavimų rezultatų. Kasacinis teismas pažymėjo, kad darbo sutartyje pardavimų rezultatai nebuvo nustatyti kaip pareiga, o net ir sutarto rezultato nepasiekimas savaime neįrodo kaltės. Darbuotojas aktyviai dirbo, todėl atleidimas pripažintas neteisėtu. Nepatenkinamiems rezultatams Darbo kodeksas numato kitą kelią, t. y. rezultatų gerinimo planą.

Kitoje byloje darbdavys paprašė darbuotojo per kelias dienas pateikti duomenis apie sveikatos būklę, o šis laiku pateikė galiojantį medicininį pažymėjimą. Darbdavys vis tiek atleido jį už atsisakymą tikrintis sveikatą. Teismai sprendė, kad rašte nebuvo aiškaus reikalavimo pasitikrinti neeiline tvarka ir tokio tikrinimo priežasties, o kilus abejonėms darbdavys turėjo jas šalinti, užuot konstatavęs atsisakymą. Atleidimas pripažintas neteisėtu.

Vairuotojo byloje darbdavys atleido darbuotoją už tai, kad šis laiku nepratęsė profesinės kvalifikacijos. Kasacinis teismas nusprendė, kad nei įstatymas, nei darbo sutartis aiškiai nenustatė, jog darbuotojas privalo ją įgyti savo lėšomis ir poilsio laiku, o darbdavys pats atsisakė prisidėti prie mokymų. Todėl tai nebuvo pripažinta darbo pareigų pažeidimu, juo labiau šiurkščiu. Priešingai baigėsi ginčas, kuriame darbuotojas su įmonės mokėjimo kortele, kuria buvo draudžiama išsigryninti pinigus, ne darbo reikmėms išsiėmė 2 000 eurų ir grąžino juos tik po kelių reikalavimų. Teismas pripažino tai šiurkščiu pažeidimu, nes darbdavys turi pagrindą tokiu darbuotoju nebepasitikėti.

Teismai taip pat yra išaiškinę, kad „tokiu pačiu“ pažeidimu laikomi tos pačios srities ir panašaus pobūdžio pažeidimai, o vien nuoroda į tas pačias bendro pobūdžio pareigybės aprašo nuostatas to neįrodo. Antras pažeidimas turi būti padarytas po įspėjimo. Pažeidimo paaiškėjimo diena yra ta, kai darbdavys be pagrįstų abejonių žino pažeidimo faktą ir pažeidėją, o tyrimas, organizuojamas tik termino pradžiai nukelti, teismo vertinamas kaip neteisėtas veikimas. Net ir nustačius šiurkštų pažeidimą, darbdavys turi įvertinti, ar atleidimas proporcingas, atsižvelgdamas ir į tai, ar darbuotojas pripažįsta kaltę.

Kas keičiasi nuo 2026 m. lapkričio 1 d. ir ką daryti dabar?

Lapkričio 1 d. įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai, keičiantys kelias atleidimo taisykles. Ankstesnė tvarka lieka taikoma pažeidimams, padarytiems iki spalio 31 d. Ji taip pat taikoma atleidimo darbdavio valia ir be šalių valios procedūroms, pradėtoms iki spalio 31 d.

• Terminai dėl pažeidimų: į mėnesio terminą įspėti apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą nebus įskaitomas laikas, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo ar atostogų. Panaši išlyga įrašoma ir į sprendimo nutraukti sutartį terminų nuostatą (vienas mėnuo nuo paaiškėjimo ir šeši mėnesiai nuo padarymo). Kaip ji bus taikoma kiekvienam iš šių terminų, parodys praktika, todėl saugiausia sprendimą priimti per mėnesį nuo paaiškėjimo, neskaičiuojant darbuotojo ligos ar atostogų laiko kaip papildomo.
• Atleidimas darbdavio valia: reikės pagrįstos priežasties. Pagrindu negalės naudotis biudžetinės įstaigos, valstybės ar savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos bankas. Įspėjimas prieš tris darbo dienas ir ne mažesnė kaip šešių vidutinių darbo užmokesčių išeitinė išmoka išlieka.
• Naujas pagrindas be šalių valios: darbuotojas neatitinka jam taikomų įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Šiuo pagrindu išeitinė išmoka nemokama, o atleidžiant dėl sutarties prieštaravimo įstatymams išeitinė nebus mokama, jei prieštaravimas atsirado dėl darbuotojo kaltės.
• Nušalinimas tyrimo metu: darbdavys ir toliau galės nušalinti darbuotoją iki 30 kalendorinių dienų, mokėdamas vidutinį darbo užmokestį, tačiau kolektyvinėje sutartyje bus galima susitarti kitaip dėl užmokesčio mokėjimo.
• Išbandymas: darbuotojams, kurių mėnesinis užmokestis ne mažesnis nei du šalies ūkio vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčiai, iki šešių mėnesių (pagal trumpesnę nei dvylikos mėnesių terminuotą sutartį – proporcingai trumpesnis). Iki spalio 31 d. nustatytas išbandymas baigiasi pagal senąsias taisykles.
• Atsiskaitymas atleidžiant: visos išmokos mokamos ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, tačiau šalys atleidimo metu galės susitarti, kad dalis, viršijanti vieną vidutinį darbo užmokestį, bus sumokėta kitu sutartu laiku, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius. Dalis iki vieno vidutinio darbo užmokesčio turės būti sumokėta ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent susitarta atsiskaityti per dešimt darbo dienų. Nutraukimui, pradėtam iki spalio 31 d., taikoma ankstesnė tvarka.

Kas nesikeičia

Neteisėto atleidimo pasekmės, terminas kreiptis į komisiją, įspėjimo ir sprendimo reikalavimai bei atleidimo apribojimai nesikeičia. Patikrinome ir nuo 2027 m. sausio 1 d. įsigaliosiančią Darbo kodekso redakciją: šiame straipsnyje aptartų atleidimo taisyklių ji nekeičia.

Kaip išvengti neteisėto atleidimo

Neteisėtas darbuotojo atleidimas iš darbo dažniausiai prasideda nuo netinkamai parinkto pagrindo arba nuo vieno praleisto žingsnio, kurį vėliau sunku ištaisyti. Paprastą atvejį, pavyzdžiui, šalių susitarimą ar terminuotos sutarties pabaigą, darbdavys dažnai sutvarko pats. Kai atleidžiama dėl kaltės, mažinamas etatas, darbuotojas turi apsaugą ar kyla ginčas, sprendimą verta aptarti iš anksto. Darbo teisės advokatai padeda įvertinti atleidimo riziką prieš pasirašant dokumentus ir atstovauja darbo ginčų komisijoje bei teisme.