Neteisėto atleidimo pasekmės darbdaviui: kiek kainuoja klaidos ir kaip įvertinti riziką

Turinys
Neteisėto atleidimo pasekmės darbdaviui yra konkrečios ir apskaičiuojamos. Jei darbo ginčų komisija ar teismas pripažįsta atleidimą neteisėtu, darbdavys sumoka darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą, bet ne daugiau kaip už vienus metus, ir atlygina patirtą turtinę bei neturtinę žalą. Jei darbuotojas į darbą negrąžinamas, priteisiama dar iki šešių vidutinių darbo užmokesčių kompensacija. Teisme prie viso to prisideda bylinėjimosi išlaidos.
Vienoje neseniai išnagrinėtoje byloje šios sumos kartu viršijo 45 000 eurų, nors darbdavys atleisdamas darbuotoją siekė sutaupyti. Šis tekstas skirtas darbdaviams: iš ko susideda tokia suma, kurios klaidos ją dažniausiai lemia ir kaip įvertinti riziką dar prieš įteikiant įspėjimą. Darbuotojo žingsniai ir terminai aprašyti straipsnyje apie neteisėtą atleidimą iš darbo ir kompensaciją.
Neteisėto atleidimo pasekmės darbdaviui pagal Darbo kodeksą
Pripažinęs atleidimą neteisėtu, darbo ginčą nagrinėjantis organas taiko vieną iš dviejų būdų: grąžina darbuotoją į buvusį darbą arba jo negrąžina ir priteisia papildomą kompensaciją. Abiem atvejais darbdavys moka:
- vidutinį darbo užmokestį (VDU) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus;
- patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
Grąžinamas darbuotojas turi būti grąžintas į darbą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo. Jei darbuotojas negrąžinamas, jam papildomai priteisiama kompensacija: vienas VDU už kiekvienus dvejus darbo santykių metus, bet ne daugiau kaip šeši VDU. Taip sprendžiama, kai grąžinti negalima dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių, kai darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti arba kai negrąžinti prašo darbdavys. Darbdavio, vidutiniškai įdarbinančio iki dešimties darbuotojų, prašymu šis būdas taikomas privalomai. Tada laikoma, kad darbo sutartis nutraukta sprendimo įsiteisėjimo dieną.
Teismai galutinę sumą dar koreguoja. Atleidžiant jau išmokėta išeitinė išmoka įskaitoma į šią kompensaciją, todėl ta pati garantija dukart nemokama. Kai atleidžiant išmokėta suma viršijo šią kompensaciją, teismas perviršį įskaitė į VDU už priverstinę pravaikštą, nes darbuotojui negali būti kompensuojama daugiau, nei nustato įstatymas. Grąžinus darbuotoją į darbą, gauta išeitinė įskaitoma į VDU už priverstinę pravaikštą. Neturtinė žala automatiškai nepriteisiama: vien atleidimo neteisėtumo tam nepakanka, teismas vertina pažeidimo aplinkybes, jo intensyvumą ir pasekmes darbuotojui.
Bylinėjimosi išlaidos priklauso nuo to, kur vyksta ginčas. Darbo ginčų komisijoje ginčai nagrinėjami nemokamai, o šalių patirtos išlaidos nepriteisiamos. Teisme laimėjusios šalies išlaidas paprastai atlygina pralaimėjusioji, o patenkinus ieškinį iš dalies jos paskirstomos proporcingai.
Pavyzdys: kiek kainuotų vienas atleidimas
Pavyzdžiui, darbuotojo mėnesio VDU yra 2 000 eurų, įmonėje jis dirbo aštuonerius metus ir buvo atleistas dėl perteklinės funkcijos, išmokėjus dviejų VDU išeitinę išmoką. Ginčas komisijoje ir dviejose teismo instancijose užtruko ilgiau nei metus, o darbdavys prašė darbuotojo negrąžinti.
| Dalis | Kaip skaičiuojama | Suma |
|---|---|---|
| VDU už priverstinę pravaikštą | ne daugiau kaip už 12 mėnesių | apie 24 000 € |
| Kompensacija negrąžinus į darbą | 4 VDU (8 metai ÷ 2), atėmus jau išmokėtą 2 VDU išeitinę | 4 000 € |
| Neturtinė žala | tik jei įrodoma | pagal teismo vertinimą |
| Bylinėjimosi išlaidos teisme | pralaimėjus, atlyginamos darbuotojo išlaidos | pagal faktines išlaidas |
| Iš viso be žalos ir išlaidų | apie 28 000 € |
Priverstinės pravaikštos sumą teismas skaičiuoja pagal dienos VDU ir darbo dienų skaičių, todėl ji gali šiek tiek skirtis nuo 12 mėnesinių VDU. Sumos nurodytos prieš mokesčius. Prie jų prisideda atleidžiant jau išmokėti 4 000 eurų ir savo atstovavimo išlaidos. Orientacinį išmokų dydį pagal stažą ir atleidimo pagrindą galima pasitikrinti atleidimo išmokų skaičiuoklėje.
Kokios darbdavio klaidos kainuoja daugiausia?
Bylose dėl neteisėto atleidimo darbdaviai dažniausiai pralaimi ne dėl to, kad atleisti nebuvo jokios priežasties, o dėl to, kaip ji buvo įforminta. Keturios klaidos kartojasi dažniausiai.
Pagrindas parenkamas pagal patogumą, o ne pagal faktus
Viena įstaiga nusprendė duomenų apsaugos pareigūno funkcijas pirkti iš advokatų kontoros, nes taip buvo pigiau, ir šias pareigas ėjusią darbuotoją atleido dėl perteklinės funkcijos. Teismas atleidimą pripažino neteisėtu dėl dviejų priežasčių. Pirma, funkcija niekur nedingo, darbdavys pakeitė tik jos atlikimo būdą, o siekis tą pačią veiklai reikalingą funkciją įsigyti pigiau nedaro jos pertekline. Antra, teismas tokį funkcijų perdavimą įvertino kaip verslo dalies perleidimą, o Darbo kodeksas draudžia dėl jo nutraukti darbo sutartį, todėl darbuotojos darbo santykiai turėjo pereiti paslaugų teikėjui.
Darbuotoja grąžinti į darbą neprašė, todėl teismas taikė kompensacijos būdą. Ji gavo apie 25 000 eurų VDU už metus priverstinės pravaikštos ir apie 8 400 eurų kompensacijos: šeši VDU, atėmus jau išmokėtą dviejų VDU išeitinę. Dar priteista 3 000 eurų neturtinės žalos ir apie 8 500 eurų bylinėjimosi išlaidų. Iš viso daugiau kaip 45 000 eurų, neskaičiuojant atleidžiant išmokėtos išeitinės ir pačios įstaigos atstovavimo išlaidų.
Atleidimas už pažeidimą be įrodymų ir praleidus terminus
Atleisdamas už šiurkštų pažeidimą arba antrą tokį patį pažeidimą per dvylika mėnesių, darbdavys turi įrodyti ne tik patį pažeidimą, bet ir darbuotojo kaltę. Prieš sprendimą jis privalo pareikalauti rašytinio paaiškinimo, nebent darbuotojas jo nepateikia per nustatytą protingą laikotarpį. Sprendimas priimamas įvertinus pažeidimo sunkumą ir padarinius, aplinkybes, kaltę, priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių, darbuotojo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo. Atleidimas turi būti proporcinga priemonė. Už antrą tokį patį pažeidimą atleisti galima tik tada, kai pirmasis buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę pasiaiškinti, o darbdavys per vieną mėnesį nuo pirmojo pažeidimo paaiškėjimo įspėjo apie galimą atleidimą. Kaip surinkti įrodymus, aprašyta straipsnyje apie vidinį darbo pareigų pažeidimo tyrimą.
Dažnai lemia ir terminai. Sprendimą atleisti darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo. Jei pažeidimas paaiškėja per auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą, šešių mėnesių terminas pratęsiamas iki dvejų metų. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įstatymas prie šių terminų prideda išlygą: jie skaičiuojami „neįskaitant laiko, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo ar atostogų“. Pažeidimams, padarytiems iki 2026 m. spalio 31 d., taikoma iki tol galiojusi tvarka.
Spaudimas išeiti „savo noru“
Darbuotojo prašymas išeiti savo noru darbdavio neapsaugo, jei darbuotojas įrodo, kad prašymą lėmė neteisėtas darbdavio poveikis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valia nutraukti darbo santykius turi susiformuoti laisvai, o įrodyti, kad prašymas neatitiko tikrosios valios, turi darbuotojas. Kai tai įrodoma, atleidimas pripažįstamas neteisėtu. Pasekmės priklauso nuo situacijos: teismas gali pakeisti atleidimo pagrindą į tą, kuris atitinka tikrąją darbuotojo valią, ir priteisti tam pagrindui priklausančias išmokas.
Saugiau atvirai pasiūlyti nutraukti sutartį šalių susitarimu, duoti laiko apsvarstyti ir derybų eigą fiksuoti raštu. Reikalavimas pasirašyti „čia ir dabar“ vėliau dažniausiai tampa darbuotojo įrodymu.
Atleidžiami darbuotojai, kuriuos saugo įstatymas
Kai kurių darbuotojų negalima atleisti tam tikrais pagrindais net ir esant realiai priežasčiai. Dažniausiai pasitaikančios apsaugos:
- nėščios darbuotojos sutartis jos nėštumo laiku ir iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali pasibaigti tik šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant šalių valios, suėjus terminuotos sutarties terminui arba pasibaigus darbdaviui;
- su darbuotoju, auginančiu vaiką iki trejų metų, negalima nutraukti sutarties dėl perteklinės funkcijos, nepasiektų rezultatų pagal rezultatų gerinimo planą ar atsisakymo dirbti pakeistomis sąlygomis;
- su darbuotoju, esančiu nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, negalima nutraukti sutarties darbdavio valia;
- darbuotojo, pašaukto į privalomąją karo tarnybą, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, negalima atleisti darbdavio iniciatyva be jo kaltės ar darbdavio valia;
- darbuotojų atstovų (darbo tarybos, darbdavio lygmens profesinės sąjungos valdymo organo narių, darbuotojų patikėtinio) kadencijos metu ir šešis mėnesius po jos negalima atleisti darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia be Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sutikimo, o kol vyksta darbo ginčas, jų sutarties nutraukti negalima.
Kaip apskaičiuoti riziką prieš atleidžiant?
Prieš priimant sprendimą verta sugretinti tris kelius ir įvertinti, kiek kainuotų kiekvienas, jei kiltų ginčas.
- Atleidimas darbdavio iniciatyva. Pigiausias, kai pagrindas realus ir dokumentuotas, tačiau ginčo atveju gali tekti mokėti jau aptartas sumas. Dažniausios procedūros klaidos aptariamos straipsnyje apie atleidimą darbdavio iniciatyva.
- Atleidimas darbdavio valia. Įspėjama prieš tris darbo dienas ir sumokama ne mažesnė kaip šešių VDU išeitinė išmoka. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. tam reikia pagrįstos priežasties. Išimčių sąrašą tada sudaro biudžetinės įstaigos, valstybės ir savivaldybių įmonės, valstybei ar savivaldybei priklausančios viešosios įstaigos ir Lietuvos bankas. Iki spalio 31 d. įstatymas kalba apie priežastis, nenurodytas atleidimo be darbuotojo kaltės pagrindų sąraše. Tuo metu išimtys apima institucijas ir įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, valstybės socialinių fondų biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų. Taip pat išimtys taikomos valstybės ir savivaldybių įmonėms, valstybei ar savivaldybei priklausančioms viešosioms įstaigoms ir Lietuvos bankui. Procedūroms, pradėtoms iki 2026 m. spalio 31 d., taikoma ankstesnė redakcija. Šiuo pagrindu draudžiama atleisti dėl pranešimo apie pažeidimus, dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kreipimosi dėl diskriminacijos, naudojimosi Darbo kodekso teisėmis ar kitų diskriminacinių motyvų. Plačiau rašoma straipsnyje apie DK 59 straipsnį.
- Šalių susitarimas. Sąlygos ir kompensacija derinamos, todėl ginčo rizika mažiausia, jei susitarimas pasirašomas laisva valia. Kai pažeidimas galimai buvo, bet įrodymai ginčytini, susitarimas su kompensacija dažnai kainuoja mažiau nei byla.
Svarbus ir laikas. Dėl neteisėto atleidimo darbuotojas į darbo ginčų komisiją turi kreiptis per vieną mėnesį nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie pažeidimą, tačiau svarbiomis pripažintomis priežastimis komisija praleistą terminą gali atnaujinti. Užsitęsęs ginčas didina priverstinės pravaikštos sumą, kol pasiekiama vienerių metų riba.
Kai pagrindas aiškus, įrodymai surinkti ir darbuotojui netaikoma jokia papildoma apsauga, dokumentus darbdavys dažnai parengia pats. Kai atleidžiamas ilgai dirbęs darbuotojas, kai funkcijos perduodamos kitam subjektui ar įrodymai netiesioginiai, verta sprendimą patikrinti su darbo teisės advokatu dar prieš įteikiant įspėjimą. Pirminė konsultacija kainuoja nuo 99,99 €, o pralaimėtas ginčas, kaip rodo aprašyta byla, dešimtis tūkstančių. Taigi neteisėto atleidimo pasekmės darbdaviui labiausiai priklauso nuo to, kas padaroma iki įsakymo pasirašymo.
Dažniausi klausimai apie neteisėto atleidimo pasekmes
Darbdaviai, vertindami ginčo riziką, dažniausiai klausia apie sumas, grąžinimą į darbą, išlaidas ir naujas taisykles.
Kiek priteisiama už priverstinę pravaikštą?
Priteisiamas vidutinis darbo užmokestis nuo atleidimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Praktikoje suma skaičiuojama dauginant dienos VDU iš darbo dienų per tą laikotarpį, todėl metams ji artima dvylikai mėnesinių VDU.
Ar darbdavys gali prašyti negrąžinti darbuotojo į darbą?
Gali. Darbdavio prašymas yra vienas iš įstatyme nurodytų pagrindų negrąžinti darbuotojo, o kai darbdavys vidutiniškai įdarbina iki dešimties darbuotojų, jo prašymu šis būdas turi būti taikomas. Negrąžinus darbuotojo, priteisiama papildoma kompensacija: vienas VDU už kiekvienus dvejus darbo metus, bet ne daugiau kaip šeši VDU. Kaip ginčas vyksta nuo prašymo komisijai iki teismo, paaiškinta straipsnyje apie neteisėtą darbuotojo atleidimą.
Ar laimėjusiam darbdaviui atlyginamos išlaidos?
Darbo ginčų komisijoje ne, nes ten šalių patirtos išlaidos nepriteisiamos niekam. Teisme laimėjusi šalis, taip pat ir darbdavys, gali prisiteisti pagrįstas išlaidas iš pralaimėjusios šalies.
Ar nuo 2026 m. lapkričio 1 d. keičiasi neteisėto atleidimo pasekmės?
Pačios pasekmės nesikeičia: Darbo kodekso nuostatos dėl priverstinės pravaikštos, žalos ir kompensacijos lieka tos pačios ir nuo 2026 m. lapkričio 1 d., ir nuo 2027 m. sausio 1 d. Keičiasi atleidimo darbdavio valia sąlygos (pagrįsta priežastis ir naujas išimčių sąrašas), terminų skaičiavimas atleidžiant už pažeidimus ir atleidimo nesant šalių valios dalis taisyklių (vienas pagrindas ir išeitinės išmokos). Nuo šių taisyklių priklauso, ar atleidimas apskritai bus pripažintas neteisėtu.
Aptarkime jūsų situaciją
Darbo teisės konsultacija nuotoliu: su teisininku 99,99 €, su advokatu 124,99 €.
Susijusi paslauga: Neteisėtas atleidimas

