Kai darbdavys verčia išeiti iš darbo „savo noru“, darbuotojas neprivalo pasirašyti nei prašymo, nei susitarimo. Prašymas išeiti turi būti paties darbuotojo sprendimas, o pareiškimą, pasirašytą dėl spaudimo, galima ginčyti. Svarbu žinoti tris terminus. Pareiškimą galima atšaukti per tris darbo dienas nuo padavimo, jei sutartis dar nenutraukta. Į pasiūlymą nutraukti sutartį šalių susitarimu galima atsakyti per penkias darbo dienas. Neteisėtą atleidimą reikia ginčyti per vieną mėnesį nuo tada, kai apie pažeidimą sužinojote ar turėjote sužinoti.
Kodėl darbdavys verčia išeiti iš darbo „savo noru“?
Priežastis dažniausiai yra pinigai ir procedūra. Kai darbuotojas išeina savo iniciatyva be svarbių priežasčių, darbdaviui nereikia atleidimo pagrindo, įspėjimo terminų ir išeitinės išmokos.
Kitaip yra, kai darbdavys sutartį nutraukia savo iniciatyva be darbuotojo kaltės, pavyzdžiui, kai darbo funkcija tampa perteklinė. Tada jis turi įspėti darbuotoją ir išmokėti dviejų vidutinių darbo užmokesčių išeitinę išmoką, o jei darbo santykiai truko trumpiau negu vienus metus, pusės vidutinio darbo užmokesčio išmoką. Be to, atleidžiamam darbuotojui įstatymo nustatyta tvarka papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į jo nepertraukiamą darbo stažą pas tą darbdavį.
Išėjus „savo noru“, šios išmokos nemokamos. Todėl praktikoje pasitaiko, kad darbuotojui pateikiamas jau parengtas prašymas be datos, o kartais pasirašyti jį prašoma dar pirmą darbo dieną, „dėl viso pikto“.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad darbuotojo pareiškimas turi atitikti jo tikrąją valią. Jis negali būti darbdavio inicijuotas ar pateiktas dėl psichologinio poveikio ar kitos neleistinos įtakos. Valia nutraukti darbo santykius turi susiformuoti laisvai.
Ką daryti, jei darbdavys verčia pasirašyti prašymą?
Pirmas žingsnis paprastas: nepasirašyti. Darbo sutartis darbuotojo iniciatyva nutraukiama jo paties rašytiniu pareiškimu, todėl darbdavio reikalavimas tokį pareiškimą parašyti darbuotojo neįpareigoja.
Paprašykite, kad visus siūlomus dokumentus darbdavys atsiųstų el. paštu. Taip laimite laiko apsvarstyti ir pasitarti, o susirašinėjimas vėliau tampa įrodymu. Pokalbio metu užtenka ramiai pasakyti, kad dokumentus peržiūrėsite ir atsakysite raštu.
Jei spaudimas virsta grasinimais, žeminimu ar kitu priešišku elgesiu, verta įvertinti, ar tai nėra psichologinis smurtas. Darbo kodeksas įpareigoja darbdavį kurti darbo aplinką be priešiškų, žeminančių ir bauginančių veiksmų. Darbdavys taip pat privalo nustatyti pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo ir nagrinėjimo tvarką, todėl ja galite pasinaudoti. Plačiau apie tai rašome straipsnyje apie mobingą darbe ir darbdavio atsakomybę.
Jei darbdavys siūlo nutraukti sutartį šalių susitarimu
Šalių susitarimas yra teisėtas būdas išsiskirti, ir kartais jis naudingesnis už ginčą. Pasiūlymą gali pateikti bet kuri šalis, taip pat ir pats darbuotojas. Pasiūlymas pateikiamas raštu. Jame nurodomos nutraukimo sąlygos: nuo kada baigiasi darbo santykiai, koks kompensacijos dydis, kaip suteikiamos nepanaudotos atostogos, kokia atsiskaitymo tvarka ir kita. Sutikimas taip pat išreiškiamas raštu.
Į pasiūlymą galite atsakyti per penkias darbo dienas. Jei per tą laiką neatsakote, laikoma, kad pasiūlymą atmetėte. Teismų praktikoje pažymėta, kad sutikti galima ir tą pačią dieną, tačiau sutikimas turi atitikti tikrąją valią. Penkios darbo dienos skirtos apsvarstyti, todėl jomis verta pasinaudoti. Plačiau apie sąlygas ir derybas rašome straipsnyje apie darbo kodekso 54 straipsnį.
Pasirašius susitarimą, spaudimą įrodyti sunku. Viename darbo ginče darbuotoja tvirtino pasirašiusi susitarimą dėl spaudimo, tačiau teismas nutraukimą pripažino teisėtu. Dokumentai buvo įforminti pagal įstatymą, o įrodymų apie spaudimą darbuotoja nepateikė. Teismas pabrėžė, kad išvada apie spaudimą negali remtis prielaidomis. Kada toks susitarimas vis dėlto ginčytinas, aptarėme straipsnyje apie neteisėtą atleidimą šalių susitarimu.
Jei darbdavys du mėnesius nemoka atlyginimo: išėjimas su išeitine išmoka
Kartais spaudimas būna ekonominis. Tada verta žinoti, kad darbuotojas gali nutraukti sutartį dėl svarbių priežasčių, raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, ir gauti išeitinę išmoką. Darbo kodeksas numato keturias tokias priežastis:
- prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba sudaro daugiau kaip keturiasdešimt penkias dienas per paskutinius dvylika mėnesių;
- darbuotojui du mėnesius iš eilės ir ilgiau nemokamas visas priklausantis darbo užmokestis arba darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo darbuotojų saugos ir sveikatos įsipareigojimų;
- darbuotojas negali tinkamai atlikti darbo funkcijos dėl ligos ar negalios arba dėl to, kad slaugo ar prižiūri šeimos narį (vaiką, tėvą, motiną, įskaitant įtėvius ir rūpintojus, sutuoktinį) ar kartu gyvenantį asmenį, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis;
- pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas sukako senatvės pensijos amžių dirbdamas pas tą darbdavį.
Šiuo pagrindu darbdavys privalo išmokėti dviejų vidutinių darbo užmokesčių išeitinę išmoką, o jei darbo santykiai truko trumpiau negu vienus metus, vieno vidutinio darbo užmokesčio išmoką. Teismų praktikoje pažymėta, kad priežastys pareiškime privalo būti nurodytos, kai nuo jų priklauso nutraukimo pagrindas ir pasekmės. Todėl pareiškime aiškiai įrašykite, dėl kurios priežasties nutraukiate sutartį.
Kaip rinkti įrodymus?
Jei darbdavys verčia išeiti iš darbo ir spaudimas tęsiasi, įrodymų rinkimas yra ne paranoja, o praktinė savigyna. Ginče būtent darbuotojui teks įrodyti, kad pareiškimas neatitiko jo valios.
Susirašinėjimas. Svarbų pokalbį žodžiu verta tą pačią dieną patvirtinti raštu. Pavyzdžiui, nusiųskite vadovui laišką: „Noriu patvirtinti šiandien aptartą: suprantu, kad prašote manęs pateikti prašymą išeiti iš darbo.“ Taip žodinis pokalbis virsta rašytiniu įrodymu.
Garso įrašai. Ar slapta padarytas pokalbio įrašas tinka kaip įrodymas, teismas sprendžia kiekvienoje byloje atskirai, vertindamas įrašo padarymo aplinkybes, būdą ir priemones. Viename darbo ginče įrašai priimti, nes darbdavys neneigė pokalbių, galėjo dėl jų paaiškinti, o jo atstovai nebuvo provokuojami duoti darbuotojui naudingų atsakymų. Kitoje civilinėje byloje įrašas nepripažintas patikimu įrodymu. Be kita ko, įrašinėjantis asmuo klausimus formulavo taip, kad gautų sau palankius atsakymus, o pokalbio dalyviai kalbėjo apie jame nedalyvavusius asmenis. Todėl įrašinėkite natūralų pokalbį, nevadovaukite jam ir fiksuokite tai, ką sako pats pašnekovas.
Liudytojai. Kolegos, kurie matė ar girdėjo spaudimą, gali liudyti ginče. Liudytojais gali būti ir buvę darbuotojai, susidūrę su tokiu pat elgesiu.
Dokumentų kopijos. Jei darbdavys pateikė pasirašyti dokumentą, pasidarykite jo kopiją ar nuotrauką, nesvarbu, ar pasirašėte. Turėkite omenyje, kad vien darbdavio atspausdinto prašymo pasirašymas, teismų vertinimu, dar neįrodo spaudimo. Toks dokumentas stiprus kartu su kitais įrodymais.
Ką daryti, jei prašymą jau pasirašėte?
Pareiškimą išeiti galite atšaukti per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos, jei darbo sutartis dar nenutraukta. Vėliau atšaukti galima tik darbdaviui sutinkant. Atšaukimą pateikite raštu ir pasilikite įteikimo įrodymą.
Paprastai darbuotojas įspėja darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų, nebent darbdavys sutinka šį terminą trumpinti ar jo netaikyti. Jei darbdavys sutartį nutraukia tą pačią dieną, atšaukti pareiškimo nebegalėsite, todėl delsti negalima. Daugiau apie įspėjimą rašome straipsnyje kiek reikia atidirbti išeinant iš darbo savo noru.
Jei sutartis jau nutraukta, lieka ginčas. Dėl neteisėto atleidimo į darbo ginčų komisiją reikia kreiptis per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojote ar turėjote sužinoti apie teisių pažeidimą. Praleistą terminą komisija gali atnaujinti, jei praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Vis dėlto tuo pasikliauti nereikėtų.
Tokiame ginče darbuotojas turi įrodyti, kad pareiškimas neatitiko jo tikrosios valios. Teismai vertina pareiškimo surašymo aplinkybes, formą ir kitus bylai svarbius duomenis. Neteisėta įtaka suprantama kaip teisei priešingas darbdavio kišimasis į darbuotojo valios formavimąsi.
Pripažinus atleidimą neteisėtu, darbuotojas grąžinamas į darbą. Jam priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, taip pat patirta turtinė ir neturtinė žala. Kartais darbuotojas į darbą negrąžinamas. Taip būna dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių, dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai negrąžinti prašo darbdavys. Tada papildomai priteisiama kompensacija: vienas vidutinis darbo užmokestis už kiekvienus dvejus darbo santykių metus, bet ne daugiau kaip šeši vidutiniai darbo užmokesčiai. Plačiau apie tai rašome straipsnyje apie neteisėto atleidimo pasekmes ir kompensaciją.
Atšaukimą ar atsakymą į pasiūlymą galite parengti patys. Ginčo dėl valios trūkumo baigtis priklauso nuo įrodymų ir jų pateikimo, todėl tokiai bylai verta pasirūpinti atstovavimu darbo ginčuose.
Ką daryti, jei darbdavys neatsiskaito išėjus iš darbo?
Kad ir kokiu pagrindu darbuotojas išeina, darbdavys turi atsiskaityti laiku. Iki 2026 m. spalio 31 d. visos su darbo santykiais susijusios išmokos mokamos ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria atsiskaityti ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Dalis, neviršijanti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, bet kuriuo atveju sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu susitarta kitaip.
Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. visos išmokos taip pat mokamos ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos. Tačiau šalys atleidimo metu gali susitarti dėl dalies, viršijančios vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį. Ją galima išmokėti kitu sutartu laiku, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atleidimo dienos. Dalis, neviršijanti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu susitarta atsiskaityti ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo atleidimo dienos. Jei sutarties nutraukimas pradėtas iki 2026 m. spalio 31 d., atsiskaitoma pagal iki tol galiojusią tvarką, net jei paskutinė darbo diena bus lapkritį.
Jei darbdavys ne dėl darbuotojo kaltės uždelsia atsiskaityti, jis privalo mokėti netesybas: darbuotojo vidutinį mėnesio darbo užmokestį, padaugintą iš uždelstų mėnesių skaičiaus. Jei uždelsta suma mažesnė už vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, netesybas sudaro uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus. Jei vėluojama trumpiau nei mėnesį, netesybos apskaičiuojamos proporcingai vėlavimo laikotarpiui. Ši taisyklė lapkričio 1 d. nesikeičia.
Dėl nesumokėtų sumų į darbo ginčų komisiją reikia kreiptis per tris mėnesius nuo tada, kai sužinojote ar turėjote sužinoti apie pažeidimą. Teismų praktikoje pažymėta, kad neatsiskaitymas atleidimo dieną užtraukia darbdaviui atsakomybę, tačiau pats savaime neįrodo, kad darbuotojas nenorėjo išeiti.
Dažniausi klausimai
Ar galima išeiti iš darbo tą pačią dieną?
Galima, jei sutinka darbdavys. Darbuotojas turi įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų, tačiau darbdavys gali sutikti šį terminą sutrumpinti arba jo netaikyti. Išeinant dėl svarbių priežasčių, įspėti reikia ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas.
Atkreipkite dėmesį: jei sutartis nutraukiama tą pačią dieną, atšaukti pareiškimo per tris darbo dienas nebespėsite. Todėl išeiti iškart verta tik tada, kai tai tikrai jūsų sprendimas.
Ar darbdavys gali atleisti „savo noru“, jei prašymo nepasirašiau?
Ne. Darbo sutartis darbuotojo iniciatyva nutraukiama tik jo rašytiniu pareiškimu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad jei darbuotojas pareiškimo nepasirašė, jo valios nutraukti darbo santykius nebuvo, ir tai yra pagrindas nutraukimą pripažinti neteisėtu.
Tokį atleidimą taip pat reikia ginčyti per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojote ar turėjote sužinoti apie pažeidimą. Pasiimkite atleidimo dokumentų kopijas ir patikrinkite, kokiu pagrindu sutartis nutraukta.
Ar verta derėtis dėl kompensacijos?
Jei santykių atkurti nebeįmanoma, derybos dėl šalių susitarimo dažnai yra greitesnis kelias nei ginčas. Kompensacijos dydžio įstatymas nenustato, jį šalys sutaria pasiūlyme ir susitarime.
Prieš sutikdami patikrinkite, ar susitarime aiškiai įrašyta paskutinė darbo diena, kompensacijos suma, nepanaudotų atostogų tvarka ir atsiskaitymo tvarka. Ko neįrašėte, to vėliau įrodyti bus sunku.
Ką verta įsiminti
Kai darbdavys verčia išeiti iš darbo, laikas dirba prieš darbuotoją. Pareiškimą galima atšaukti per tris darbo dienas, kol sutartis nenutraukta. Dėl pasiūlymo nutraukti sutartį šalių susitarimu galima apsispręsti per penkias darbo dienas. Neteisėtą atleidimą reikia ginčyti per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie pažeidimą.
Teismai saugo laisvą darbuotojo valią, tačiau spaudimą turi įrodyti pats darbuotojas. Todėl stipriausia gynyba yra nepasirašyti skubotai, prašyti dokumentų raštu ir nuo pirmo pokalbio kaupti įrodymus.
