Darbo santykiams pasibaigus, įprastai darbdavys privalo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju paskutinę jo darbo dieną. Tačiau praktikoje pasitaiko situacijų, kai darbdavys uždelsia tai padaryti. Tuomet darbdaviams kyla teisinis klausimas – ar visuomet privalu darbuotojui mokėti dar ir netesybas už uždelstą atsiskaitymą, ar yra išimčių?
Neseniai išnagrinėtoje byloje teismas sprendė įdomų ginčą, susijusį su darbo užmokesčio mokėjimu užsienio piliečiui ir netesybų už vėlavimą atsiskaityti taikymu. Šis atvejis puikiai parodo, kaip nustatoma šalių kaltė darbo ginčuose dėl vėluojančio atsiskaitymo.
Ginčo aplinkybės
Byloje buvo nagrinėjamas darbo užmokesčio mokėjimo užsienio piliečiui atvejis. Pasibaigus darbo santykiams, darbdavys negalėjo pervesti darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio dėl netiksliai pateiktų banko sąskaitos duomenų. Darbuotojas nurodė savo užsienio banko sąskaitos numerį, tačiau pateikė ne pilną IBAN formatą ir nenurodė, kurioje šalyje veikia bankas. Darbdavys teigė, kad darbuotojas kaltas dėl nepilnų duomenų pateikimo ir kad bandymai atlikti mokėjimą buvo nesėkmingi.
Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad darbuotojas iš tiesų nurodė teisingus, bet nepilnus duomenis apie savo banko sąskaitą. Tuo pačiu buvo nustatyta, kad darbdavys, reikalaudamas iš darbuotojo pateikti sąskaitos duomenis, nepaaiškino jam, kokių konkrečių duomenų trūksta, neprašė patikslinti banko buveinės valstybės, nenurodė, kad pateiktu formatu nėra galimybės atlikti tarptautinio mokėjimo.
Teisinis vertinimas
Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus.
Tai reiškia, kad netesybos gali būti nemokamos, jei vėlavimas atsiskaityti atsiranda dėl darbuotojo kaltės. Nagrinėtu atveju teismas pripažino abiejų šalių kaltę:
- Darbuotojas pateikė nepilnus banko sąskaitos duomenis;
- Darbdavys nepaaiškino, kokių konkrečių duomenų trūksta, kad būtų galima atlikti mokėjimą.
Teismas, nustatęs abiejų šalių kaltę dėl uždelsto atsiskaitymo, nusprendė netesybų dydį sumažinti per pusę.
Svarbu pažymėti, kad darbdavio reikalavimas atsidaryti banko sąskaitą Lietuvoje buvo pripažintas neracionaliu, nes pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo nuostatas, užsienio pilietis, neturintis leidimo gyventi Lietuvoje, negali čia atsidaryti banko sąskaitos.
Išvados ir patarimai
Darbdaviai privalo laiku atsiskaityti su atleistais darbuotojais ir mokėti darbo užmokestį bei kitas išmokas sutartu būdu. Kai darbuotojas yra užsienio pilietis arba nori gauti išmokas į užsienio banko sąskaitą, būtina užtikrinti tikslų tarptautinių mokėjimų duomenų surinkimą ir pateikimą:
- Prašyti darbuotojo pateikti pilną IBAN formato sąskaitos numerį;
- Nurodyti banko pavadinimą ir šalį, kurioje veikia bankas;
- Jei kyla neaiškumų, konkrečiai įvardinti, kokių duomenų trūksta;
- Bandant atlikti mokėjimą ir susidūrus su kliūtimis, aiškiai informuoti darbuotoją apie problemą.
Tiksli komunikacija tarp darbdavio ir darbuotojo padės išvengti panašių ginčų ateityje ir padės užtikrinti sklandų darbo užmokesčio išmokėjimą darbo santykių pasibaigimo atveju.
Kas pasikeitė nuo 2026 m. birželio 7 d.
Aprašomoje byloje galiojo taisyklė, pagal kurią netesybos negalėjo viršyti šešių vidutinių darbo užmokesčių. Ši riba panaikinta 2026 m. birželio 7 d. Nuo tada netesybos skaičiuojamos už visą uždelstą laikotarpį, o vienintelis realus ribojimas yra trijų mėnesių terminas kreiptis į darbo ginčų komisiją.
Uždelsimams, susidariusiems iki 2026 m. birželio 6 d., senoji tvarka su šešių mėnesių riba tebetaikoma. Plačiau apie tai rašome straipsnyje apie netesybas už uždelstą atsiskaitymą, o preliminarią sumą galima pasiskaičiuoti netesybų skaičiuokle.
Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. keičiasi ir patys atsiskaitymo terminai bei delspinigių formulė. Apie tai plačiau rašome straipsnyje apie atsiskaitymą su darbuotoju.
