Pereiti prie turinio
KIZNĖ LEGAL – advokatų kontora Kaune
KONSULTACIJA
2026 m. rugpjūčio 10 d. · atnaujinta 2026 m. lapkričio 11 d. · Evelina Kiznė, advokatė

Darbo ginčų statistika 2026: dėl ko ginčijamasi ir kaip baigiasi ginčai

darbo ginčai
Turinys

Darbo ginčų statistika rodo aiškią kryptį: 2026 m. pirmąjį pusmetį darbo ginčų komisijos gavo 5 142 prašymus, apie 17 procentų daugiau nei per tą patį 2025 m. laikotarpį. Išnagrinėtuose prašymuose iškelta 13 074 reikalavimų, o darbuotojų naudai priteista apie 8,52 mln. eurų. Apie 71 procentą reikalavimų susiję su darbo užmokesčiu, o beveik keturi ginčai iš dešimties baigiasi taikiai.

Skaičiai paimti iš Valstybinės darbo inspekcijos skelbiamų darbo ginčų komisijų veiklos duomenų: 2026 m. pirmojo pusmečio rezultatų ir 2025 m. veiklos apžvalgos.

Dėl ko dažniausiai kyla darbo ginčai

Daugiausia ginčų kyla dėl pinigų. 2026 m. pirmąjį pusmetį apie 71 procentą visų reikalavimų sudarė reikalavimai dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų (9 238 iš 13 074). Praktikoje rizika dažniausiai slypi ne sudėtinguose teisiniuose klausimuose, o kasdienėje apskaitoje: neapmokėtuose viršvalandžiuose, vėluojančiuose atsiskaitymuose po atleidimo, neaiškiai apibrėžtuose prieduose.

Antroje vietoje yra ginčai dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, o trečioje vietoje yra ginčai dėl darbo sutarties sąlygų. Toliau eina neturtinė žala, turtinė žala ir darbo bei poilsio laikas. Ypač daugėja reikalavimų dėl psichologinio smurto: per pusmetį jų buvo 143, o prieš metus 75, taigi beveik dvigubai daugiau. Augo ir reikalavimų dėl darbo ir poilsio laiko (nuo 220 iki 296), darbo sutarties sąlygų (nuo 345 iki 454) bei neturtinės žalos (nuo 339 iki 437).

Daugėja ir retesnių ginčų. Reikalavimų dėl lyčių lygybės ir diskriminavimo buvo 36 (prieš metus 16). Padaugėjo ir reikalavimų išspręsti kolektyvinį darbo ginčą dėl teisės. Vadinasi, į komisiją kreipiamasi nebe tik dėl neišmokėtų sumų, bet vis dažniau ir dėl elgesio darbe. Tokiems ginčams darbdaviui pasiruošti sunkiausia, nes įrodinėjimas remiasi vidine komunikacija ir liudytojais.

Kur darbo ginčai kyla dažniausiai

Apie 95 procentus išnagrinėtų prašymų 2026 m. pirmąjį pusmetį pateikė darbuotojai. Todėl darbdavys tokiuose ginčuose beveik visada atsiduria besiginančiojo pozicijoje. Pagal sektorius ryškūs trys lyderiai: transportas ir saugojimas (apie 25 procentai), statyba (apie 20 procentų) ir apdirbamoji gamyba (apie 13 procentų).

Šiuose sektoriuose dažna suminė darbo laiko apskaita, kintanti darbo vieta ir komandiruotės, todėl klaidų skaičiuojant darbo užmokestį pasitaiko dažniau. Apie 19 procentų išnagrinėtų ginčų kilo su užsienio šalių piliečiais, daugiausia trečiųjų šalių darbuotojais. Įmonėms, kurios įdarbina užsieniečius, tai papildomas signalas: sutartys, darbo laiko apskaita ir atsiskaitymo dokumentai turi būti tvarkingi ir suprantami darbuotojui. Apie tai, ką reikia žinoti sudarant darbo sutartį su užsieniečiu, rašėme atskirai.

Darbo ginčų statistika: kaip baigiasi ginčai komisijoje?

Beveik keturi iš dešimties ginčų baigiasi taikiai. 2026 m. pirmąjį pusmetį apie 38 procentus reikalavimų šalys išsprendė taikos sutartimi arba ieškovas atsisakė reikalavimų iki posėdžio ar jo metu. Visiškai ar iš dalies tenkinta apie 31 procentą reikalavimų, atmesta apie 17 procentų.

Reikalavimų baigtis (2026 m. I pusmetis)Dalis
Tenkinta visiškai ar iš daliesapie 31 %
Patvirtinta taikos sutartisapie 25 %
Ieškovas atsisakė reikalavimų iki posėdžio ar jo metuapie 13 %
Atmestaapie 17 %
Nenagrinėta dėl kitų priežasčių (komisijai nepriskirtas ginčas, praleistas terminas ir kt.)apie 13 %

Pinigai šiuose ginčuose juda beveik viena kryptimi. Darbuotojų naudai per pusmetį priteista apie 8,52 mln. eurų, darbdavių naudai vos apie 0,04 mln. eurų. Bendra priteista suma, palyginti su tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu, padidėjo apie 1,7 procento. Į paskutinę lentelės eilutę patenka ir 637 reikalavimai, kurių komisijos atsisakė nagrinėti dėl praleisto kreipimosi termino.

2025 metų suvestinė: palyginimo pagrindas

Pusmečio skaičius aiškesni platesniame kontekste, todėl naudinga pažvelgti į visų 2025 m. darbo ginčų statistiką. Tais metais komisijos gavo 8 984 prašymus, apie 6 procentus mažiau nei 2024 m. (9 537). Tačiau reikalavimų padaugėjo: jų iškelta 22 309, palyginti su 20 975 metais anksčiau. Prašymų sumažėjo, bet viename prašyme vidutiniškai reiškiama daugiau reikalavimų.

Struktūra praktiškai nesikeičia. 2025 m. apie 72 procentus reikalavimų kilo dėl darbo užmokesčio (16 022), antroje vietoje buvo atleidimo teisėtumas (1 412). Apie 97 procentus išnagrinėtų prašymų pateikė darbuotojai, apie 23 procentus ginčų kilo su užsieniečiais. Ryškiai augo trys kategorijos:

  • darbo ir poilsio laikas: 108 procentais daugiau nei 2024 m.;
  • psichologinis smurtas: 89 procentais daugiau;
  • darbo sutarties sąlygos: 51 procentu daugiau.

Per 2025 m. komisijos priteisė 14,65 mln. eurų. Iš jų 14,46 mln. eurų priteista darbuotojų naudai ir 0,19 mln. eurų darbdavių naudai. Apie 39 procentai atvejų baigėsi taikos sutartimi arba ieškovui atsisakius reikalavimų. Ieškovo naudai visiškai ar iš dalies išspręsta apie 30 procentų reikalavimų, atmesta apie 19 procentų.

Dar keli skaičiai darbdaviui. Teismai 2025 m. gavo 844 civilines darbo bylas, o komisijos beveik vienuolika kartų daugiau prašymų (teismų duomenys preliminarūs). Dėl praleisto kreipimosi termino komisijos atsisakė nagrinėti 1 092 kartus, tai sudarė apie 4,9 procento baigčių. Reikalavimų skirti darbdaviui baudą už komisijos ar teismo sprendimo nevykdymą buvo 332, ir apie 67 procentai jų tenkinti visiškai ar iš dalies. Todėl komisijos sprendimo vykdymo atidėlioti neverta.

Ką ši statistika reiškia darbdaviui

Pirmiausia verta susitvarkyti darbo užmokesčio dokumentaciją: aiškius priedų skyrimo kriterijus, viršvalandžių apskaitą ir atsiskaitymą su atleidžiamu darbuotoju. Būtent čia kyla septyni iš dešimties reikalavimų. Antra, į darbuotojų pranešimus apie netinkamą elgesį verta reaguoti iš karto, kad jie netaptų prašymu komisijai. Trečia, gavus darbuotojo prašymą, verta iš karto įvertinti taikaus susitarimo galimybę. Kodėl ne kiekviena sutartis patvirtinama, aiškiname straipsnyje apie taikos sutartį darbo ginče.

Kaip keičiasi atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju?

Iki 2026 m. spalio 31 d. visos išmokos buvo sumokamos nutraukiant darbo sutartį, ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos. Šalys galėjo susitarti atsiskaityti ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Dalis, neviršijanti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, visais atvejais buvo sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu susitarta kitaip.

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. pagrindinė taisyklė lieka ta pati: atsiskaitoma ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos. Tačiau šalys atleidimo metu gali susitarti, kad dalis, viršijanti vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, bus išmokėta vėliau, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atleidimo dienos. Dalis iki vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu susitarta atsiskaityti per dešimt darbo dienų nuo atleidimo. Jei darbo sutarties nutraukimas pradėtas iki 2026 m. spalio 31 d., taikoma senoji tvarka. Daugiau apie tai rašome straipsnyje apie atlyginimo išmokėjimą išeinant iš darbo.

Ką daryti dėl smurto ir priekabiavimo?

Kiekvienas darbdavys, nepriklausomai nuo dydžio, privalo sukurti darbo aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų priešiškų, žeminančių ar įžeidžiančių veiksmų, ir imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai. Įstatymas išvardija tris privalomus veiksmus:

  • įvertinti galimus smurto ir priekabiavimo pavojus ir imtis jų šalinimo ar kontrolės priemonių;
  • nustatyti pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką ir su ja supažindinti darbuotojus;
  • organizuoti darbuotojams mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, teises ir pareigas.

Be to, darbdavys turi aktyviai padėti smurtą ar priekabiavimą patyrusiems asmenims. Jei vidutinis darbuotojų skaičius didesnis nei 50, darbdavys, įvykdęs informavimo ir konsultavimo procedūras, privalo patvirtinti, paskelbti ir įgyvendinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką. Politika atnaujinama gavus pranešimų, nustačius atvejų, pasikeitus pavojams ar atsiradus naujų arba pareikalavus darbo inspektoriui. Būtinų priemonių aprašą ir mokymų periodiškumo tvarką nustato vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius.

Veikianti tvarka padeda ne tik išvengti ginčo, bet ir apsiginti, jei jis vis dėlto kyla. Ką tokia tvarka turi apimti, aprašėme straipsnyje apie smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašą.

Per kiek laiko reikia kreiptis į darbo ginčų komisiją?

Pagal Darbo kodekso 220 straipsnį bendrasis terminas yra trys mėnesiai. Neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais terminas yra vienas mėnuo. Abu terminai skaičiuojami nuo tada, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Darbo ginčas dėl teisės, susijęs su streiku ar lokautu, nagrinėjamas tiesiogiai teisme.

Praleistą terminą komisija gali atnaujinti, jei prašyme nurodytas praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Jei komisija termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo jos sprendimo galima kreiptis į teismą. Todėl vien termino pabaiga rizikos darbdaviui nepanaikina. Išsamiau apie kreipimosi tvarką rašėme straipsnyje apie darbo ginčų komisiją ir kreipimosi terminus.

Atskirai verta paminėti kolektyvinius ginčus dėl teisės. Už pažeidimus, padarytus iki 2026 m. spalio 31 d., ginčą nagrinėjantis organas gali skirti iki 3 000 eurų baudą. Už pažeidimus, padarytus nuo 2026 m. lapkričio 1 d., bauda gali siekti iki 10 minimaliųjų mėnesinių algų, galiojusių pažeidimo dieną. Abiem atvejais bauda skiriama kitos ginčo šalies naudai, o jos dydis turi būti proporcingas pažeidimo sunkumui ir atgrasyti nuo pažeidimų ateityje. Kas keičiasi, kai kyla kolektyvinis darbo ginčas, aprašėme atskirai.

Svarbiausia apie darbo ginčų statistiką

Darbo ginčų statistika rodo, kad 2026 m. prašymų komisijoms vėl daugėja, o dauguma reikalavimų kyla dėl dalykų, kuriuos galima sutvarkyti prevenciškai. Tvarkinga darbo užmokesčio apskaita, laiku atliktas atsiskaitymas su išeinančiu darbuotoju ir veikianti smurto ir priekabiavimo prevencijos tvarka pašalina didžiąją dalį ginčų priežasčių dar iki ginčo. Jei prašymas komisijai jau pateiktas, verta prisiminti, kad beveik keturi iš dešimties ginčų baigiasi taikiai.

Kai ginčas susijęs tik su aiškiai apskaičiuojama suma, darbdavys dažnai gali jį išspręsti pats, sumokėdamas skolą ar susitardamas. Kai ginčijamas atleidimas, keliamas psichologinio smurto klausimas ar reikalaujama neturtinės žalos, baigtis priklauso nuo įrodymų ir argumentacijos. Tokiu atveju verta pasirūpinti atstovavimu darbo ginče dar iki komisijos posėdžio.

Aptarkime jūsų situaciją

Darbo teisės konsultacija nuotoliu: su teisininku 99,99 €, su advokatu 124,99 €.

REZERVUOTI KONSULTACIJĄ

Susijusi paslauga: Atstovavimas darbo ginčuose

Nemokama atmintinė · PDF

Trys nemokamos darbo teisės atmintinės

Darbuotojams ir darbdaviams: atleidimo terminai ir išeitinės, privalomi įmonės vidaus dokumentai ir ką daryti gavus pasiūlymą išeiti šalių susitarimu. Užsisakykite šviečiamąjį darbo teisės naujienlaiškį ir pasirinkite atmintinę. Plačiau apie atmintines

Kurią atmintinę atsiųsti?
Kas jūs esate?

Taip pat skaitykite

VISI STRAIPSNIAI
Prašymas išeiti iš darbo: kaip parašyti, kiek atidirbti ir kaip atšaukti2026 m. lapkričio 16 d.Prašymas išeiti iš darbo: kaip parašyti, kiek atidirbti ir kaip atšauktiTerminuota darbo sutartis2026 m. lapkričio 15 d.Terminuota darbo sutartis: kiek laiko ji gali trukti ir kada tampa neterminuota