Kolektyviniame darbo ginče dėl teisės darbo teisės normas pažeidusiai šaliai iki šiol grėsė daugiausia 3 000 eurų bauda. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. ši riba pakyla iki 10 minimaliųjų mėnesinių algų, arba 11 530 eurų pagal 2026 metų algą. Kartu nuo penkių iki trijų darbo dienų sutrumpėja abu terminai, per kuriuos turi sureaguoti darbdavys.
Pakeitimus Seimas priėmė 2026 m. birželio 25 d. kartu su plačia Darbo kodekso reforma, keičiančia 38 straipsnius. Visą paketą apžvelgiame straipsnyje apie Darbo kodekso pakeitimus 2026. Šis tekstas skirtas tik kolektyviniams ginčams ir streikams.
Kokia bauda gresia, kai kyla kolektyvinis darbo ginčas dėl teisės
Šiandien didžiausia galima bauda yra 3 000 eurų, o nuo lapkričio 1 d. bus iki 10 minimaliųjų mėnesinių algų, galiojusių pažeidimo padarymo dieną. 2026 metais minimalioji mėnesinė alga yra 1 153 eurai, todėl riba siekia 11 530 eurų.
Baudą skiria ginčą nagrinėjantis organas, o priteisiama ji ne valstybei, bet kitai ginčo šaliai. Skiriama ji tai šaliai, kuri pažeidė darbo teisės normas ar šalių susitarimus, todėl mokėti gali tekti ir darbdaviui, ir profesinei sąjungai.
Vienas dalykas naujienose dažnai lieka nepasakytas: ši riba taikoma tik kolektyviniams darbo ginčams dėl teisės, o ne kiekvienam darbo teisės pažeidimui. Individualiame ginče dėl atleidimo ar neišmokėto atlyginimo ji nieko nekeičia. Kaip tokie ginčai baigiasi praktikoje, rodo darbo ginčų statistika.
Bauda turi atitikti pažeidimo sunkumą ir atgrasyti nuo panašių veiksmų ateityje, todėl didžiausia riba skiriama ne visada.
Kaip pasikeičia kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų nagrinėjimas
Kolektyvinis darbo ginčas dėl interesų pirmiausia nagrinėjamas abiejų šalių sudarytoje ginčo komisijoje. Nuo lapkričio 1 d. čia sutrumpėja du komisijos darbo terminai:
- darbuotojų atstovams pasiūlius sudaryti komisiją, darbdavys savo narius turės paskirti per tris darbo dienas vietoj dabartinių penkių;
- pati komisija ginčą turės išnagrinėti per penkias darbo dienas nuo komisijos sudarymo, o iki šiol turėjo dešimt kalendorinių dienų.
Abiem atvejais komisijos nariai bendru sutarimu gali nusistatyti kitokį terminą. Ta pati išlyga galioja ir dabar.
Keičiasi ir tarpininkavimo apmokėjimas. Tarpininkų darbas bus apmokamas Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka, o kelionės išlaidų dydžius nustatys socialinės apsaugos ir darbo ministras. Iki šiol tarpininkų atlygio ir kelionės išlaidų dydį bei apmokėjimo tvarką nustatydavo Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Ką streiko taisyklėse turi žinoti darbdavys
Darbdaviui aktualiausi penki pakeitimai.
Pirma, kreiptis į teismą dėl streiko teisėtumo darbdavys turės per tris darbo dienas nuo pranešimo apie sprendimą skelbti streiką gavimo, o dabar tam turi penkias. Praktiškai tai reiškia, kad poziciją darbdavys turi apgalvoti iš anksto, o ne pradėti rengti gavęs pranešimą.
Antra, atsiranda aiški apeliacijos tvarka. Pirmosios instancijos sprendimas skundžiamas per penkias darbo dienas nuo jo priėmimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas bylą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo skundo gavimo.
Trečia, įspėjamasis streikas galės trukti iki keturių valandų vietoj dabartinių dviejų.
Ketvirta, tris mėnesius po streiko pabaigos negalima bloginti streikavusių darbuotojų būtinųjų darbo sutarties sąlygų, prieš tai raštu neinformavus profesinės sąjungos. Sąlygos lyginamos ir su ankstesnėmis to paties darbuotojo sąlygomis, ir su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų sąlygomis. Įstatymas taip pat aiškiai draudžia bet kokiu būdu skatinti darbuotojus nestreikuoti.
Penkta, pranešime apie streiką nebereikės pateikti balsavimo dokumentų. Iki šiol prie pranešimo buvo teikiami profesinių sąjungų narių balsavimo dokumentai, įrodantys pritarusių streikui narių skaičių, o nuo lapkričio 1 d. pakaks nurodyti patį skaičių. Darbdaviui bus sunkiau ginčyti streiko teisėtumą dėl balsavimo eigos.
Pasikeitė ir minimalių paslaugų nustatymas. Šalims dėl jų nesusitarus, minimalias paslaugas per penkias darbo dienas nuo kreipimosi nustatys teismas, o ne darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas. Jų teikimą užtikrins darbdavys ir jo paskirti darbuotojai, bendradarbiaudami su streiko komitetu.
Kam ir nuo kada taikoma naujoji tvarka
Naujosios taisyklės grįžtamosios galios neturi, o pereinamosios nuostatos surašytos gana smulkiai:
- už pažeidimus, padarytus iki 2026 m. spalio 31 d., bauda skiriama pagal senąjį reguliavimą, tad 3 000 eurų riba galios ir po lapkričio 1 d., jeigu pats pažeidimas senesnis;
- naujieji ginčo komisijos terminai netaikomi kolektyviniams darbo ginčams dėl interesų, inicijuotiems darbo ginčų komisijoje iki 2026 m. spalio 31 d.;
- iki tos pačios datos pradėtas tarpininkavimas baigiamas pagal senąsias taisykles;
- streikams, kurių paskelbimo procedūra pradėta iki 2026 m. spalio 31 d., lieka galioti senosios streiko straipsnių nuostatos.
Ką darbdaviui verta padaryti iki lapkričio 1 d.
Prieš lapkričio 1 d. verta atlikti keturis dalykus:
- pasitikrinti, kas įmonėje priima pranešimą apie streiką ir kaip greitai jis pasiekia vadovą, nes trys darbo dienos skaičiuojamos nuo gavimo;
- iš anksto numatyti, kurie darbuotojai užtikrintų minimalias paslaugas, jeigu įmonė teikia neatidėliotinas paslaugas;
- peržiūrėti kolektyvinę sutartį ir įsivertinti, kurios jos nuostatos galėtų tapti ginčo dėl teisės dalyku;
- jeigu ginčas dėl teisės jau kilęs, pasižymėti pažeidimo datą, nes būtent nuo jos priklauso taikoma baudos riba.
Įmonėje, kurioje veikia profesinė sąjunga, didžiausią praktinę reikšmę turi ne baudos riba, bet terminai. Susirašinėjimą ir dokumentų tvarką darbdaviai dažniausiai sudėlioja patys. Advokato prireikia tada, kai ginčijamas streiko teisėtumas arba kai reikia pagrįsti, kad darbo sąlygų pakeitimas po streiko nebuvo susijęs su dalyvavimu jame.
Kolektyvinis darbo ginčas įmonėje retai kyla be perspėjimo, todėl laiko pasiruošti paprastai būna. Nuo lapkričio 1 d. to laiko bus mažiau, o didžiausia galima bauda pakils iki 11 530 eurų.
