Kolektyvinis darbo ginčas dėl teisės šiuo metu gali baigtis daugiausia 3 000 eurų bauda. Ją ginčą nagrinėjantis organas skiria darbo teisės normas ar šalių susitarimus pažeidusiai šaliai kitos šalies naudai. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. ši riba pakyla iki 10 minimaliųjų mėnesinių algų, arba 11 530 eurų pagal 2026 metų algą. Kartu nuo penkių iki trijų darbo dienų sutrumpėja du darbdaviui skirti terminai: paskirti narius į ginčo komisiją ir kreiptis į teismą dėl streiko teisėtumo.
Pakeitimai yra 2026 m. birželio 25 d. Seimo priimto įstatymo Nr. XV-1058 dalis; tas pats įstatymas keičia iš viso 38 Darbo kodekso straipsnius. Visą paketą apžvelgiame straipsnyje apie Darbo kodekso pakeitimus 2026 m. Šis tekstas skirtas tik kolektyviniams ginčams ir streikams.
Kokia bauda gresia, kai kyla kolektyvinis darbo ginčas dėl teisės
Nuo lapkričio 1 d. bauda bus skaičiuojama nuo minimaliosios mėnesinės algos ir sieks iki 10 minimaliųjų mėnesinių algų, galiojusių pažeidimo padarymo dieną. 2026 metais minimalioji mėnesinė alga yra 1 153 eurai, todėl už nuo lapkričio 1 d. padarytus pažeidimus riba siekia 11 530 eurų. Vėliau riba kils kartu su minimaliąja mėnesine alga.
Baudą skiria ginčą nagrinėjantis organas, o priteisiama ji ne valstybei, bet kitai ginčo šaliai. Skiriama ji tai šaliai, kuri pažeidė darbo teisės normas ar šalių susitarimus, todėl mokėti gali tekti ir darbdaviui, ir profesinei sąjungai.
Svarbu nesupainioti: ši riba taikoma tik kolektyviniams darbo ginčams dėl teisės, o ne kiekvienam darbo teisės pažeidimui. Individualiame ginče dėl atleidimo ar neišmokėto atlyginimo ji nieko nekeičia. Kaip tokie ginčai baigiasi praktikoje, rodo darbo ginčų statistika.
Baudos dydis turi būti proporcingas pažeidimo sunkumui ir atgrasyti nuo teisės pažeidimo ateityje. Šis reikalavimas nesikeičia, todėl didžiausia riba skiriama ne visada.
Kaip pasikeičia kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų nagrinėjimas
Kolektyvinis darbo ginčas dėl interesų pirmiausia nagrinėjamas abiejų šalių sudarytoje ginčo komisijoje. Nuo lapkričio 1 d. čia keičiasi du ginčo komisijos etapo terminai – darbdavio terminas paskirti narius ir pačios komisijos nagrinėjimo terminas:
- darbuotojų atstovams pasiūlius sudaryti komisiją, darbdavys savo narius turės paskirti per tris darbo dienas vietoj dabartinių penkių;
- pati komisija ginčą turės išnagrinėti per penkias darbo dienas nuo komisijos sudarymo, o iki šiol turėjo dešimt kalendorinių dienų.
Antrasis terminas turi išlygą: pati komisija bendru savo narių sutarimu gali nusistatyti kitokį nagrinėjimo terminą, ir taip yra jau dabar. Trijų darbo dienų terminui paskirti narius tokios galimybės nėra, nes šalys susitarimu gali pakeisti tik komisijos narių skaičių, o ne patį terminą. Kitaip ir negali būti: narius skiriant, komisijos dar nėra, tad nusistatyti kitokio termino nėra kam.
Darbdaviui, kuris narių nepaskiria, pasekmė konkreti: išankstinis ginčo nagrinėjimas laikomas baigtu. Praktiškai tai reiškia, kad darbdavys praranda stadiją, kurioje ginčą dar galima išspręsti prie stalo, o profesinė sąjunga įgyja teisę organizuoti streiką. Tarpininkavimo ar darbo arbitražo kelio čia nėra: tarpininką pasirenka pati ginčo komisija, o darbo arbitražą abi šalys inicijuoja tik bendru susitarimu, pateikdamos ginčo komisijos ar tarpininko sprendimą. Todėl narių nepaskyręs darbdavys ginčo neatideda, o atveria kelią streikui.
Kitaip yra tik ten, kur streikuoti draudžia arba teisę streikuoti riboja pats kodeksas arba kiti įstatymai, pavyzdžiui, greitosios medicinos pagalbos tarnybose: tokiu atveju darbo arbitražo procesą darbuotojų atstovai inicijuoja vieni.
Keičiasi ir tarpininkavimo apmokėjimas. Tarpininkų darbas bus apmokamas Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka, o kelionės išlaidų dydžius ir apmokėjimo tvarką nustatys socialinės apsaugos ir darbo ministras. Iki šiol tarpininkų atlygio ir kelionės išlaidų dydį bei apmokėjimo tvarką nustatydavo Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Ką streiko taisyklėse turi žinoti darbdavys
Darbdaviui aktualiausi aštuoni pakeitimai.
Pirma, kreiptis į teismą dėl streiko teisėtumo darbdavys ar darbdavių organizacija turės per tris darbo dienas nuo pranešimo apie sprendimą skelbti streiką gavimo, o dabar tam turi penkias. Darbdaviui tai reiškia, kad poziciją reikia apgalvoti iš anksto, dar negavus pranešimo.
Antra, apeliacijos terminai pirmą kartą įrašomi į kodeksą. Pirmosios instancijos sprendimas bus skundžiamas per penkias darbo dienas nuo jo priėmimo dienos, o apeliacinės instancijos teismas bylą turės išnagrinėti ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo skundo gavimo teisme. Pati apeliacijos galimybė buvo ir iki šiol, tačiau kodekse šių terminų nebuvo.
Trečia, įspėjamasis streikas galės trukti iki keturių valandų vietoj dabartinių dviejų.
Kuo darbdaviui gresia streikas
Ketvirta, atsiranda nauja garantija: tris mėnesius po streiko pabaigos nebus galima bloginti streikavusių darbuotojų būtinųjų darbo sutarties sąlygų, prieš tai raštu neinformavus profesinės sąjungos. Sąlygos bus lyginamos ir su ankstesnėmis to paties darbuotojo sąlygomis, ir su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų sąlygomis. Iki šiol tokios specialios apsaugos kodekse nebuvo.
Kas keičiasi streiko skelbime ir jo eigoje
Penkta, sprendime skelbti streiką nebereikės nurodyti balsavimo dokumentų. Iki šiol profesinės sąjungos sprendime skelbti streiką buvo nurodomi narių balsavimo dokumentai, įrodantys pritarusių streikui narių skaičių, o nuo lapkričio 1 d. pakaks nurodyti patį skaičių. Reikalavimai pranešti darbdaviui apie streiką nesikeičia, o balsavimo dokumentus profesinė sąjunga ir toliau privalo saugoti trejus metus.
Šešta, keisis minimalių paslaugų nustatymas. Tai aktualu tik neatidėliotinas (gyvybines) paslaugas teikiantiems: sveikatos priežiūros, elektros, vandens, šilumos ir dujų tiekimo, kanalizacijos ir atliekų išvežimo, civilinės aviacijos (įskaitant skrydžių valdymą), telekomunikacijų, geležinkelio ir miesto visuomeninio transporto. Kitiems darbdaviams ši nuostata netaikoma.
Šalims dėl minimalių paslaugų nesusitarus, jas per penkias darbo dienas nuo vienos iš šalių kreipimosi nustatys teismas. Iki šiol tai galėjo padaryti darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas, tai yra darbo ginčų komisija arba teismas, o šalims po ginčo kilimo susitarus – ir komercinis arbitražas. Nuo lapkričio 1 d. liks tik teismas. Minimalių paslaugų teikimą užtikrins darbdavys ir jo paskirti darbuotojai, o streiko komitetas turės bendradarbiauti su darbdaviu. Iki šiol paslaugų teikimą užtikrino ir pats streiko komitetas, tad atsakomybė aiškiai pereina darbdaviui.
Pati darbdavio gynybos priemonė lieka ta pati: tokiose įmonėse, įstaigose, organizacijose ir šakose darbdavys ar darbdavių organizacija gali prašyti teismo atidėti dar neprasidėjusį streiką arba sustabdyti prasidėjusį. Abiem atvejais terminas – penkiolika darbo dienų. Tam reikia dviejų sąlygų kartu. Turi kilti tiesioginė grėsmė, kad streiko metu nebus vykdomas šalių susitarimas ar teismo sprendimas dėl minimalių paslaugų. Ir tai turi galėti sukelti pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir saugumui. Pakeičiama tik nuoroda: vietoj darbo arbitražo sprendimo nuo lapkričio 1 d. čia nurodomas teismo sprendimas.
Septinta, streiko metu darbdaviui bus aiškiai draudžiama bet kokiais būdais skatinti darbuotojus nestreikuoti. Draudimas taikomas tik darbdaviui ir tik streiko metu, o jeigu kodekso nustatyta tvarka paskelbiamas lokautas, jis netaikomas. Bendresnis draudimas ką nors versti dalyvauti ar atsisakyti dalyvauti streike galioja ir toliau – jis neribojamas nei darbdaviu, nei streiko laikotarpiu.
Aštunta, streiką kaip netikslingą galės nutraukti tik profesinės sąjungos ar profesinių sąjungų organizacijos valdymo organas, priėmęs sprendimą įstatuose nustatyta tvarka. Iki šiol kodeksas sprendimą priimančio organo nenurodė ir pakako pačios profesinės sąjungos ar profesinių sąjungų organizacijos sprendimo, kad streikas netikslingas.
Kam ir nuo kada taikoma naujoji tvarka
Naujosios taisyklės grįžtamosios galios neturi, o pereinamosios nuostatos surašytos gana smulkiai:
- už darbo teisės normų ar šalių susitarimų pažeidimus, padarytus iki 2026 m. spalio 31 d., bauda kolektyviniame darbo ginče dėl teisės skiriama pagal senąsias taisykles, tad 3 000 eurų riba galios ir po lapkričio 1 d.;
- naujieji ginčo komisijos terminai netaikomi kolektyviniams darbo ginčams dėl interesų, inicijuotiems darbo ginčų komisijoje iki 2026 m. spalio 31 d.;
- iki tos pačios datos pradėtas tarpininkavimas baigiamas pagal senąsias taisykles;
- streikams, kurių paskelbimo procedūra pradėta iki 2026 m. spalio 31 d., lieka galioti senosios streiko straipsnių nuostatos.
Įgyvendinamieji teisės aktai turi būti priimti anksčiau, nei įsigalioja pats įstatymas: Vyriausybė ir socialinės apsaugos ir darbo ministras juos, tarp jų ir tarpininkų kelionės išlaidų tvarką, turi patvirtinti iki 2026 m. spalio 31 d.
Ką darbdaviui verta padaryti iki lapkričio 1 d.
Iki lapkričio 1 d. verta padaryti keturis dalykus:
- pasitikrinti, kas įmonėje priima pranešimą apie streiką ir kaip greitai jis pasiekia vadovą, nes trys darbo dienos skaičiuojamos nuo gavimo;
- iš anksto numatyti, kurie darbuotojai užtikrintų minimalias paslaugas, jeigu įmonė teikia neatidėliotinas paslaugas;
- peržiūrėti kolektyvinę sutartį ir įsivertinti, kurios jos nuostatos galėtų tapti ginčo dėl teisės dalyku;
- pasižymėti pažeidimo datą, jeigu ginčas dėl teisės jau kilęs, nes būtent nuo jos priklauso taikoma baudos riba.
Įmonėje, kurioje veikia profesinė sąjunga, didžiausią praktinę reikšmę turi ne baudos riba, bet terminai. Susirašinėjimą ir dokumentų tvarką darbdaviai dažniausiai sudėlioja patys. Advokato prireikia tada, kai ginčijamas streiko teisėtumas. Arba kai per tris mėnesius nuo streiko pabaigos keičiamos streike dalyvavusių darbuotojų būtinosios darbo sutarties sąlygos. Tada darbdaviui reikia pagrįsti, kad jos nepablogintos arba kad profesinė sąjunga buvo raštu informuota iš anksto.
Kolektyvinis darbo ginčas įmonėje retai kyla be perspėjimo, todėl pasiruošti laiko paprastai užtenka. Nuo lapkričio 1 d. to laiko bus mažiau, o didžiausia galima bauda pakils iki 11 530 eurų.
