2025 metais darbo ginčų komisija užfiksavo net 108 procentais daugiau ginčų dėl darbo ir poilsio laiko nei prieš metus. Viena iš priežasčių: darbdaviai ir darbuotojai ne visada supranta, kas yra budėjimas, kuo jis skiriasi nuo viršvalandžių ir kokios taisyklės jam taikomos. O tai klaida, kuri gali kainuoti brangiai.
Budėjimas – tai ne tas pats, kas viršvalandžiai
Viršvalandžiai – tai faktiškai dirbtas laikas, viršijantis normalią darbo laiko normą. Budėjimo laikas darbe yra kitokia kategorija: darbuotojas turi būti pasirengęs bet kuriuo metu atlikti savo funkcijas, tačiau aktyviai nedirba viso budėjimo laikotarpio.
Darbo kodeksas skiria du budėjimo tipus.
Aktyvusis budėjimas – darbuotojas yra darbovietėje ar kitoje darbdavio nurodytoje vietoje ir atlieka savo darbo funkcijas. Toks budėjimas laikomas darbo laiku visiškai: kiekviena aktyviai dirbta valanda skaičiuojama kaip darbo laikas.
Pasyvusis budėjimas – darbuotojas privalo būti pasirengęs, tačiau realiai dirba tik tada, kai kviečiamas. Jei pasyvusis budėjimas vyksta namuose, Darbo kodeksas nustato atskiras sąlygas: susitarimas dėl tokio budėjimo turi būti įtvirtintas darbo sutartyje, o už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę mokama ne mažesnė kaip 20 procentų vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka. Svarbu: faktiškai atlikti veiksmai budėjimo metu apmokami kaip faktiškai dirbtas darbo laikas.
Kiek gali trukti budėjimo laikas darbe?
Darbo kodeksas nustato aiškią ribą: budėjimo laikas darbe negali viršyti 168 valandų per bet kurį keturių savaičių laikotarpį. Ši riba taikoma bendrai, nepriklausomai nuo to, koks konkretus budėjimo tipas susitartas.
Pasyvaus budėjimo namuose atveju galioja papildomas apribojimas: toks budėjimas negali trukti ilgiau kaip vieną nepertraukiamą savaitę per keturias savaites.
Darbdaviams, kurių darbuotojai reguliariai budėtojai (medikai, saugos darbuotojai, avarinis personalas), šios ribos yra ne formalumas, o tiesioginė pažeidimų rizika.
20 procentų priemoka: kada mokama ir kaip skaičiuojama?
Už kiekvieną budėjimo valandą darbuotojui mokama ne mažesnė kaip 20 procentų valandinio darbo užmokesčio priemoka. Tai minimalus dydis: darbo sutartyje ar kolektyvinėje sutartyje galima nustatyti ir didesnį.
Skaičiavimo principas: jei darbuotojo valandinis atlyginimas yra 10 eurų, minimali budėjimo valandos priemoka yra 2 eurai. Jei darbuotojas per budėjimą faktiškai dirba, tas laikas apmokamas kaip įprastas darbo laikas (arba kaip viršvalandžiai, jei viršijama norma), o priemoka tada skiriama tik budėjimo, bet ne darbo daliai.
Darbdavio klaida mokėti tą pačią priemoką tiek budėjimo, tiek faktinio darbo valandoms – tai du skirtingi apmokėjimo pagrindai.
Ką VDI tikrins 2026 metais?
Valstybinė darbo inspekcija paskelbė, kad 2026 metais planuoja neplaninio pobūdžio patikrinimus dėl darbo ir poilsio laiko laikymosi sveikatos apsaugos, švietimo bei apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuose. Šie sektoriai pasirinkti ne atsitiktinai: juose užfiksuotas didžiausias pažeidimų skaičius per patikrinimą.
Dažniausiai tikrinama: ar tinkamai vedama darbo laiko apskaita, ar laikomasi maksimalaus darbo ir budėjimo laiko ribų, ar darbuotojams suteikiamos privalomos poilsio pertraukos.
Darbdaviai, kurių darbuotojai dirba pamainomis ar nuolat budėtojai, turėtų prieš patikrinimą patikrinti: ar darbo laiko žiniaraščiai tiksliai atspindi realią situaciją, ar budėjimo laikas darbe apskaitytas atskirai nuo viršvalandžių, ar mokomos atitinkamos priemokos.
Trys klaidos, kurias darbdaviai daro dažniausiai
Pirma klaida – budėjimo valandos neįtraukiamos į darbo laiko apskaitą arba įtraukiamos neteisingai. Budėjimo laikas darbe yra dalis darbo laiko reguliavimo ir turi būti fiksuojamas.
Antra klaida – mokamas tik pagrindinis atlyginimas be budėjimo priemokos. Net jei darbuotojas naktį realiai nedirbė, o tik budėjo, priemoka vis tiek turi būti mokama.
Trečia klaida – nėra jokio rašytinio susitarimo dėl budėjimo. Darbo kodeksas reikalauja, kad susitarimas dėl budėjimo namuose būtų įtvirtintas darbo sutartyje. Žodinis susitarimas pakankamo teisinio pagrindo nesuteikia.
Ką daryti, jei darbdavys neapmoka tinkamai?
Darbuotojas, manantis, kad jam nebuvo tinkamai apmokėtas budėjimo laikas darbe, gali kreiptis į darbo ginčų komisiją. Reikalavimus pateikti galima per trejus metus nuo pažeidimo dienos – tai palyginti ilgas terminas, leidžiantis susikaupusias sumas prisiteisti retrospektyviai.
Papildomai galima kreiptis į VDI dėl patikrinimo, jei pažeidimai yra sisteminiai. VDI skundo padavimas paprastai nesukelia jokių neigiamų pasekmių darbuotojui.
