Įmonės vidaus tvarka nustato aiškius rodiklius, o darbuotojas juos pasiekia. Atrodytų, išmoka priklauso ir jos galima reikalauti. Teismų praktika rodo kitaip: metinė premija gali likti neišmokėta net pasiekus visus rodiklius, jeigu ta pati tvarka leidžia darbdaviui premijos neskirti. Ribą tarp pareigos ir teisės brėžia ne pokalbiai su vadovu, o įmonės dokumentų formuluotės.
Dvi premijų rūšys, dvi skirtingos pasekmės
Darbo kodekso 142 straipsnis skiria du premijavimo tikslus. Pirmuoju siekiama atlyginti už darbuotojo darbą pagal darbo sutartį tais atvejais, dydžiais ir tvarka, kurie nustatyti darbo sutartyje, darbo apmokėjimo sistemoje ar kitose darbo teisės normose. Antruoju darbdavys savo iniciatyva skatina darbuotoją už gerai atliktą darbą, veiklą ar veiklos rezultatus.
Skirtumas nėra vien terminologinis. Abi premijų rūšys yra darbo užmokesčio dalis, tačiau teisinės pasekmės nesutampa. Premiją, kurios atvejus, dydžius ir tvarką įmonė nustatė darbo sutartyje ar darbo apmokėjimo sistemoje, darbdavys privalo išmokėti, o darbuotojas gali jos reikalauti. Skatinamosios premijos skyrimas yra darbdavio teisė. Skiriasi ir vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimas, nes į jį įskaitoma tik premija už atliktą darbą.
Tos pačios perskyros laikosi ir Valstybinė darbo inspekcija. VDI aiškina, kad pareiga mokėti premiją darbdaviui atsiranda tada, kai jos skyrimas įtvirtintas darbo sutartyje, darbo apmokėjimo sistemoje ar kolektyvinėje sutartyje ir susietas su pasiektais rezultatais.
Svarbu ir tai, kad premijos už atliktą darbą pareiga išlieka pasibaigus darbo santykiams. Tada mokama premija, kurios dydis proporcingas darbo laikui per laikotarpį, už kurį ji skiriama, jeigu šalys nenustato kitokio laikotarpio. Ką ši taisyklė reiškia darbuotojui, aptarėme straipsnyje premija prie algos.
Kada metinė premija tampa privaloma
Įmonės neretai mano, kad užtenka dokumente parašyti, jog premija skiriama darbdavio iniciatyva. Vien tokio sakinio nepakanka, nes teismas vertina visų vidaus dokumentų visumą.
Teismai yra išaiškinę, kad privalomasis premijos už atliktą darbą požymis yra aiškūs dydžio apskaičiavimo ir mokėjimo rodikliai. Be tokių rodiklių premija darbo užmokesčio dalimi nelaikoma. Veikia ir atvirkštinė taisyklė. Jeigu darbdavys rodiklius apibrėžia, bet kartu pasilieka teisę premiją sumažinti ar jos neskirti, darbuotojas negali reikalauti konkretaus dydžio premijos.
Būtent toks derinys neseniai nulėmė vieno darbo ginčo baigtį. Įmonės darbo apmokėjimo sistema nustatė detalius rodiklius, bet greta jų buvo įrašyta nuostata, kad darbdavio iniciatyva skiriama premija mokėti neįpareigoja. Pirmosios instancijos teismas premiją buvusiai vadovei priteisė, tačiau apeliacinė instancija šią sprendimo dalį panaikino. Tokį vertinimą patvirtino ir kasacinis teismas.
„Išmokama tik gegužę dirbantiems“ yra sąlyga, ne vien data
Daugelio įmonių tvarkose nustatyta, kad metinės premijos išmokamos su gegužės ar kito konkretaus mėnesio atlyginimu ir tik tiems darbuotojams, kurie tuo metu dirba įmonėje. Darbuotojai tokią nuostatą ginčija teigdami, kad ji nurodo tik išmokėjimo momentą ir nepanaikina pareigos atsiskaityti už praėjusių metų rezultatus.
Tame pačiame ginče teismas su tuo nesutiko. Ir lingvistinis, ir sisteminis aiškinimas leido daryti išvadą, kad tokia nuostata nustato ne tik mokėjimo momentą, bet ir mokėjimo sąlygą. Darbuotoja, kurios darbo sutartis buvo nutraukta anksčiau, premijos negavo, o ši aplinkybė papildomai patvirtino, kad įmonėje mokama metinė premija yra skatinamojo pobūdžio.
Kartu tai nereiškia, kad tokia formuluotė bet kurioje įmonėje veikia vienodai. Kitoks tvarkos tekstas gali lemti ir kitokį rezultatą.
Ką darbdaviui verta sutvarkyti dokumentuose
Ginčai dėl metinių premijų retai kyla dėl smulkių sumų, todėl vidaus dokumentus verta peržiūrėti iš anksto.
Pirmiausia reikia apsispręsti, kokios rūšies premija mokama, ir tą sprendimą nuosekliai atspindėti visuose dokumentuose. Rodiklių lentelė viename dokumente ir plati darbdavio laisvė spręsti kitame yra dažniausia ginčo priežastis.
Kai skatinamoji premija neskiriama dėl darbo pareigų pažeidimo per pastaruosius šešis mėnesius, VDI aiškina, kad svarbu pažeidimą tinkamai ištirti, priimti darbdavio sprendimą ir raštu informuoti darbuotoją. Kitais atvejais rašytinio sprendimo įstatymas nereikalauja, tačiau ginče jis yra geriausias įrodymas. Verta įsidėmėti ir tai, kad premiją už atliktą darbą darbdavys moka net tada, kai darbuotojui užfiksuotas pažeidimas.
Galiausiai, nutraukiant darbo sutartį, premijos klausimą verta įrašyti į atsiskaitymo dokumentus. Bendra frazė, kad šalys pretenzijų neturi, kelio ginčui neužkerta, jeigu premija dokumentuose visai neminima.
Išvada
Metinė premija tampa privaloma tik tada, kai įmonės dokumentai ją susieja su darbo rezultatais ir nepalieka teisės jos neskirti. Kai tokia teisė išlaikoma, premija lieka skatinamąja išmoka, o darbuotojas jos reikalauti negali. Ginčo baigtį lemia dokumentų redakcija, parengta gerokai anksčiau nei kilo pats ginčas.
