2024 m. gruodžio 17 d. priimtas įsakymas Nr. EV-221 „Dėl smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašo patvirtinimo“ įsigaliojo nuo 2025 m. sausio 1 d. Šis teisės aktas įtvirtina kompleksines priemones, skirtas užtikrinti saugią, pagarbią ir sveiką darbo aplinką, mažinti smurto ir priekabiavimo riziką bei stiprinti darbdavių atsakomybę. Smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašas padeda įgyvendinti DK 30 straipsnyje numatytas darbdavių pareigas, suteikia aiškumo dėl pareigų įgyvendinimo būdo, reguliarumo ir kt.
Kas įtvirtinta Smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių apraše?
Smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašas suskirstytas į penkis skyrius, kuriuose pateikiamos išsamios nuostatos apie smurto ir priekabiavimo prevenciją darbo aplinkoje:
I skyrius: Bendrosios nuostatos
Šiame skyriuje apibrėžiami pagrindiniai teisės akto tikslai ir sąvokos.
- Smurto ir priekabiavimo darbe prevencija apima visų priemonių, skirtų išvengti netinkamo elgesio darbo vietoje, įgyvendinimą visuose įmonės veiklos etapuose.
- Akcentuojama darbdavio pareiga užtikrinti sveikatai nekenksmingą ir emociškai saugią darbo aplinką visiems darbuotojams.
- Paaiškinama, jog apraše teikiamas tik būtinų smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių sąrašas. Darbdaviai gali įgyvendinti papildomai ir kitas prevencijos priemones (psichologo konsultacijas, sveikatinimo dienas, papildomą sveikatos draudimą, anonimines darbuotojų apklausas ir pan.), kurios neprieštarautų teisės aktų reikalavimams. Apraše nenurodytos prevencijos priemonės gali būti taikomos kartu (kompleksiškai) arba įgyvendinamos palaipsniui, nustatant prioritetus pagal darbuotojų emocinę būklę.
II skyrius: Būtinos prevencijos priemonės
Šiame skyriuje numatyti konkretūs darbdavių veiksmai, tokie kaip:
- Smurto ir priekabiavimo draudimo deklaravimas, įtvirtinant vietiniuose norminiuose teisės aktuose smurto ir priekabiavimo draudimą bei atsakomybę jį pažeidusiems darbuotojams, o taip pat aiškiai informuojant darbuotojus, kur ir kokiais būdais jie gali kreiptis patyrę ar pastebėję smurto ir priekabiavimo apraiškų, skelbiant tokią informaciją darbuotojams prieinamu būdu (pavyzdžiui, informaciniuose stenduose, specialiuose plakatuose, lankstinukuose, atmintinėse, įmonės intranete ar vidinėse socialinių tinklų grupėse).
- Etikos ir tinkamo elgesio taisyklių parengimas, kuriose aiškiai nustatoma, koks elgesys darbovietėje laikomas priimtinu ir tinkamu; nepriimtino elgesio principus darbdavys gali nurodyti savo nuožiūra. Taisyklėse galima nurodyti ne tik tinkamo elgesio, bet ir nepriimtino elgesio principus, nurodant, kokie gestai, žodžiai, komentarai, elgesys (aktyvus, pasyvus) ar kiti veiksmai yra nepriimtini, netoleruotini, nes sukuria žeminančią, įžeidžiančią darbinę aplinką.
- Atsakingų asmenų paskyrimas, į kuriuos darbuotojai gali kreiptis konfliktų ar netinkamo elgesio atveju. Pateikiamos rekomendacijos, kas galėtų būti skiriami darbuotojų skundų priėmimui ir situacijos išklausymui, vidinės komunikacijos organizavimui, susijusios su smurto ir priekabiavimo darbe prevencija.
- Pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo ir nagrinėjimo tvarkos nustatymas, užtikrinant darbuotojų teisę pranešti ir gauti pagalbą. Atskiros tvarkos rengti nereikia, jei įmonėje patvirtinta smurto ir priekabiavimo prevencijos politika, kurią privalo turėti darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip 50. Apraše taip pat nurodoma, kas turi būti numatyta tvarkoje.
- Mokymų apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevenciją, organizavimas visiems darbuotojams.
III skyrius: Vidinis smurto ir priekabiavimo atvejo tyrimas
Skyriuje analizuojama, kaip turi būti registruojami ir tiriami pranešimai dėl smurto ir priekabiavimo:
- Numatoma tvarka, kaip darbdavys turi reaguoti gavęs pranešimą apie galimą smurto ar priekabiavimo atvejį.
- Darbdavys ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos sudaro komisiją atvejui tirti, o nesant tokios galimybės paskiria asmenį pranešimui tirti. Taip pat aprašomi tyrimo principai ir sprendimų priėmimo eiga.
- Darbdavys ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu pateikia sprendimą ir tyrimo išvadą arba jos išrašą pranešusiam darbuotojui ir darbuotojui, dėl kurio elgesio atliktas tyrimas. Nesutinkantis darbuotojas gali skųsti sprendimą individualius darbo ar tarnybinius ginčus nagrinėjančioms institucijoms.
IV skyrius: Mokymų organizavimas
Šiame skyriuje paaiškinama, kada ir kaip dažnai reikia rengti mokymus, taip pat aptariama, ką daryti, jei mokymai praėjo, tačiau darbuotojas juose negalėjo dalyvauti:
- Mokymai privalomi visiems darbuotojams, įskaitant dirbančius nuotoliniu ar hibridiniu būdu.
- Akcentuojamas mokymų periodiškumas (darbdavys juos organizuoja ne rečiau kaip vieną kartą per 3 kalendorinius metus) ir jų turinys, kuris apima:
- Smurto ir priekabiavimo formų atpažinimą.
- Prevencijos priemonių ir tinkamo bendravimo standartų mokymą.
- Atvejų analizę bei diskusijas.
- Jei darbuotojas negali juose dalyvauti, jam turi būti sudarytos sąlygos per 5 darbo dienas nuo nurodytų aplinkybių pasibaigimo susipažinti su mokymų medžiaga. Naujai priimtiems darbuotojams sudaromos sąlygos susipažinti su mokymų medžiaga ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo priėmimo į darbą.
V skyrius: Baigiamosios nuostatos
Skyrius apibendrina darbdavių pareigas ir darbuotojų, patyrusių smurtą ir priekabiavimą teises:
- Darbdaviai įpareigojami nuolat tikrinti prevencijos priemonių veiksmingumą ir, esant poreikiui, jas atnaujinti.
- Darbdavys užtikrina gaunamų pranešimų ir kitos informacijos (pavyzdžiui, anketinių apklausų, psichologinio interviu ir testų rezultatų) konfidencialumą: jų neviešina, neperduoda tretiesiems asmenims ir kitaip neatskleidžia, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus.
- Darbuotojas, patyręs įmonės vadovo smurtą ir priekabiavimą, turi teisę kreiptis į vadovą į pareigas priėmusį asmenį ar juridinio asmens steigėją dėl vadovo elgesio vertinimo, į Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl situacijos identifikavimo ir poveikio priemonių taikymo, į individualius darbo ginčus ar tarnybinius ginčus nagrinėjančias institucijas dėl žalos atlyginimo.
Kodėl šis teisės aktas svarbus?
Smurtas ar priekabiavimas darbe, net ir trumpalaikis, gali turėti ilgalaikių pasekmių darbuotojų psichinei sveikatai, o taip gali atsiliepti darbo našumui ir kitiems svarbiems aspektams. Šio teisės akto tikslas yra ne tik reaguoti į tokius atvejus, bet ir užkirsti jiems kelią, sukuriant saugią darbo aplinką. Už neįgyvendintas būtinas prevencijos priemones darbdaviams fiziniams asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims gresia bauda nuo 500 iki 1400 eurų, o už pakartotinį pažeidimą nuo 1400 iki 3000 eurų (ANK 96 straipsnio 4 ir 7 dalys).
Pirmieji žingsniai darbdaviams
- Peržiūrėkite įmonės tvarkas ir įsitikinkite, kad jos atitinka teisės akto reikalavimus.
- Parenkite ir įgyvendinkite prevencijos priemones, įtraukdami darbuotojų atstovus.
- Organizuokite mokymus ir užtikrinkite darbuotojų informuotumą apie naują tvarką.
