Pereiti prie turinio
KIZNĖ LEGAL – advokatų kontora Kaune
KONSULTACIJA
2026 m. lapkričio 18 d. · Evelina Kiznė, advokatė

Nelaimingas atsitikimas darbe: darbdavio pareigos ir atsakomybė

Nelaimingas atsitikimas darbe – pirmosios pagalbos spintelė su kryžiumi biuro koridoriuje
Turinys

Kai įvyksta nelaimingas atsitikimas darbe, darbdavys privalo nedelsdamas padėti nukentėjusiajam ir išsaugoti įvykio vietą. Apie darbuotojo mirtį ar sunkų sveikatos pakenkimą jis praneša institucijoms, o įvykį organizuoja ištirti. Už pranešimo ar tyrimo tvarkos pažeidimą skiriama nuo 90 iki 590 € bauda, o už nuslėpimą nuo 300 iki 1 450 €. Vis dėlto praktikoje pirmoji vadovo reakcija dažnai būna kita: sutvarkyti viską viduje ir niekur nepranešti. Toks sprendimas darbdavio padėtį paprastai tik pablogina: nuslėptas atvejis vėliau išaiškėja, o savo tiesą tada įrodyti daug sunkiau.

Ką darbdavys privalo padaryti įvykus nelaimingam atsitikimui darbe?

Pareigas nustato Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir Vyriausybės patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai (toliau – Nuostatai). Iš jų susidaro tokia veiksmų seka:

  1. nedelsiant suteikti pirmąją pagalbą, iškviesti greitąją medicinos pagalbą ir prireikus nuvežti darbuotoją į gydymo įstaigą;
  2. iki tyrimo pradžios išsaugoti įvykio vietą ir įrenginių būklę tokias, kokios buvo įvykio metu, ir jas įforminti raštu ir grafiškai, nufotografuoti ar nufilmuoti. Keisti galima tik tada, kai kitaip kiltų pavojus aplinkinių gyvybei ar sveikatai;
  3. apie mirtiną ar sunkų įvykį nedelsiant pranešti prokuratūrai, Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) ir, jei turima duomenų, vienam iš nukentėjusiojo šeimos narių;
  4. organizuoti tyrimą ir sudaryti jam sąlygas: tyrėjui pareikalavus pateikti dokumentus, vaizdinę medžiagą, prireikus užsakyti techninius skaičiavimus, tyrimus ar ekspertus;
  5. įregistruoti įvykį ir aktą įmonės įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų aktų registravimo žurnale;
  6. ištyrus įvykį, parengti ir įgyvendinti prevencijos priemones, kad tokie ar panašūs atsitikimai nepasikartotų.

Darbdavys taip pat turi iš anksto informuoti kiekvieną darbuotoją apie pareigą nedelsiant pranešti apie įvykį darbe. Kartais kitos įmonės teritorijoje, pavyzdžiui, rangovo objekte, nukenčia ne jos darbuotojas. Tada ta įmonė privalo nedelsdama pranešti nukentėjusiojo darbdaviui, išsaugoti įvykio vietą, sudaryti sąlygas tyrimui ir paskirti atstovą jame dalyvauti.

Kam ir kada pranešama?

Iki 2027 m. balandžio 30 d. darbdavys telefonu ar elektroniniu paštu praneša teritorinei prokuratūrai, VDI teritoriniam skyriui ir, jei turi duomenų, vienam iš šeimos narių. Pranešama, kai dėl įvykio darbe darbuotojas mirė arba sunkiai pakenkta (ar manoma, kad sunkiai pakenkta) jo sveikatai, taip pat apie darbuotojo mirtį dėl su darbu nesusijusios ligos. VDI papildomai paštu ar per Elektroninę paslaugų darbdaviams sistemą (EPDS) pateikiamas nustatytos formos pranešimas.

Nuo 2027 m. gegužės 1 d. pareiga pranešti tenka darbdaviui atstovaujančiam ar darbdavio įgaliotam asmeniui ir apima įvykius, dėl kurių darbuotojas mirė arba per kuriuos sunkiai pakenkta jo sveikatai. Prokuratūrai pranešama telefonu ar elektroniniu paštu, VDI telefonu ir per sistemą „Mano VDI“, šeimos nariui telefonu, jei turima duomenų. Abiem laikotarpiais darbdavys nedelsdamas praneša ir atitinkamai priežiūros institucijai ar mokymo įstaigai, kai žala sveikatai patirta dėl:

  • statinio avarijos;
  • pavojingojo objekto, kitų objektų ar įrenginių avarijos, gaisro, sprogimo;
  • avarijos vežant pavojingus krovinius;
  • branduolinės energetikos objekto veiklos sutrikimo;
  • energijos tiekimo sutrikimo;
  • įvykio, nutikusio profesinio mokymo mokiniui ar studentui per praktinį mokymą (tada pranešama jo mokymo įstaigai).

Kas tiria įvykį ir per kiek laiko?

Įvykį, per kurį sveikatai sunkiai nepakenkta, tiria įmonės dvišalė komisija: darbdavio paskirti atstovai ir darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai. Sunkų ar mirtiną įvykį tiria VDI, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai. VDI tiria ir lengvesnį įvykį, kai įmonėje nepakanka darbuotojų dvišalei komisijai sudaryti arba kai darbuotojas ar darbdavys skundžia komisijos aktą. Įvykį, dėl kurio mirė trys ar daugiau darbuotojų, tiria vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus vadovaujama komisija.

Iki 2027 m. balandžio 30 d. įvykusius lengvesnius įvykius bendra tvarka reikia ištirti per 10 darbo dienų, o nuo 2027 m. gegužės 1 d. įvykusius per 15 darbo dienų. Sunkius ir mirtinus VDI tiria per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo. Šie terminai skaičiuojami kitaip, kai tyrimui būtini ikiteisminio tyrimo ar teismo medicinos duomenys arba kai įvyko eismo įvykis ne įmonės teritorijoje. Kitaip skaičiuojama ir tada, kai įvykis nutiko užsienyje ar laive jūroje, arba kai darbuotojas apie įvykį nepranešė ar darbingumo neteko ne iš karto. Sunkaus ar mirtino įvykio tyrimą galima pratęsti iki 10 darbo dienų, o kai žuvo trys ar daugiau darbuotojų, iki 20. Šios išimtys išsamiai aptartos straipsnyje apie nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą.

Tyrimo metu nustatomas įvykio priežastinis ryšys su darbu ir jo priežastys. Taip pat vertinama, ar įvykį lėmė darbuotojų saugos ir sveikatos ar darbo santykių teisės aktų pažeidimai. Įstatymas išvardija atvejus, kurie nepriskiriami nelaimingiems atsitikimams darbe. Tai įvykiai, kai darbuotojas patiria žalą sveikatai ar miršta:

  • dėl su darbu nesusijusios ligos;
  • norėdamas nusižudyti ar susižaloti;
  • kai prieš jį panaudojamas smurtas, kurio aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu;
  • kai jis daro nusikalstamą veiką;
  • kai jis savavališkai, be darbdavio žinios, dirba savo interesais.

Kokia atsakomybė taikoma darbdaviui?

Dėl vieno įvykio gali kilti kelių rūšių atsakomybė: administracinė, baudžiamoji ir civilinė. Kiekviena jų turi savo pagrindą ir gali būti taikoma skirtingiems asmenims: įmonei, jos vadovui ar kitam atsakingam darbuotojui.

Administracinės baudos pagal ANK

Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 97 straipsnis numato du skirtingus pažeidimus:

  • pranešimo apie nelaimingus atsitikimus darbe ar profesines ligas arba jų ištyrimo tvarkos pažeidimas: darbdaviams ar juridinių asmenų vadovams bauda nuo 90 iki 590 €, kitiems atsakingiems asmenims nuo 20 iki 30 €;
  • nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimas: darbdaviams ar juridinių asmenų vadovams bauda nuo 300 iki 1 450 €, kitiems atsakingiems asmenims nuo 140 iki 740 €.

Sankcijų skirtumas rodo įstatymų leidėjo logiką: tvarkos klaida yra viena, o sąmoningas įvykio slėpimas yra visai kitas pažeidimas. Atskirai vertinamas ir pats darbuotojų saugos ir sveikatos ar darbo įstatymų pažeidimas. Jei dėl jo galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių, ANK 96 straipsnis numato nuo 1 000 iki 2 000 € baudą. Tam nebūtina, kad įvykis iš tikrųjų įvyktų. Padarius pakartotinai, bauda siekia nuo 1 400 iki 3 000 €.

Šias bylas nagrinėja VDI. Jos nutarimą galima skųsti apylinkės teismui per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos, skundą paduodant per VDI. Baudą reikia sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo. Apskundus nutarimą, 40 dienų skaičiuojama nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas. Kada juridinio asmens vadovas asmeniškai atlygina žalą pačiai bendrovei, aiškinama atskirame straipsnyje.

Baudžiamoji atsakomybė

Kai darbdavys ar jo įgaliotas asmuo dėl neatsargumo pažeidžia darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus ir dėl to įvyksta sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe arba atsiranda kitokių sunkių padarinių, taikomas Baudžiamojo kodekso 176 straipsnis.

Už tai baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki septynerių metų, o atsakyti gali ir pats juridinis asmuo. Ne veltui apie mirtinus ir sunkius įvykius darbdavys privalo pranešti ir prokuratūrai.

Žalos atlyginimas nukentėjusiam darbuotojui

Darbo kodeksas įpareigoja kiekvieną darbo sutarties šalį atlyginti dėl jos kaltės darbo pareigų pažeidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Jei darbdavys privalo atlyginti žalą dėl darbuotojo suluošinimo, kitokio sveikatos sužalojimo ar mirties, jis atlygina tiek, kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo išmokos. Turtinę žalą sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Nustatant jos dydį, atsižvelgiama į prarasto turto vertę, abiejų šalių kaltės laipsnį ir veiksmus siekiant išvengti žalos. Taip pat vertinama, kiek žalai turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika. Ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintiną turtinę žalą pagal ją padariusios šalies finansines ir ekonomines galimybes, išskyrus tyčinės žalos atvejus.

Būtent čia laiku ir tinkamai atliktas tyrimas dažnai padeda pačiam darbdaviui. Tyrimo medžiagoje fiksuojamos įvykio aplinkybės ir priežastys, pavyzdžiui, ar darbuotojas buvo instruktuotas, ar gavo apsaugos priemones ir ar pats pažeidė reikalavimus. Jei įvykis buvo nuslėptas, šias aplinkybes vėliau įrodyti daug sunkiau. Kai darbuotojas reikalauja atlyginti žalą ar ginčija akto išvadas, verta pasitarti su advokatu, atstovaujančiu darbo ginčuose.

Kodėl nuslėptas nelaimingas atsitikimas darbe vis tiek išaiškėja?

Gydymo įstaiga, suteikusi pagalbą darbuotojui, kurio sveikatai sunkiai pakenkta ar kuris mirė, pati privalo nedelsdama pranešti VDI ir darbdaviui. Jei darbuotojas apie įvykį nepranešė ar darbingumo neteko ne iš karto, jis, jo įgaliotas asmuo ar šeimos atstovas gali raštu prašyti darbdavio ištirti įvykį. Prašymą galima pateikti per 6 mėnesius nuo įvykio dienos. Jei darbdavys tyrimo organizuoti atsisako, apie tai pranešama VDI, o ši pareikalauja tyrimą atlikti arba skiria inspektorių.

Be to, nelaimingo atsitikimo darbe aktus ir tyrimo dokumentus Sodros teritoriniams skyriams teikia VDI. Neištirtas įvykis darbuotojui reiškia neaiškumą dėl socialinio draudimo apsaugos, todėl jis turi aiškią priežastį siekti tyrimo. Tada įvykis tiriamas praėjus savaitėms ar mėnesiams, kai vieta jau pasikeitusi, liudytojai prisimena mažiau, o darbdaviui tenka aiškinti ir patį vėlavimą. Pranešęs ir tyrimą pradėjęs darbdavys situaciją valdo, o slėpęs tampa tiriamuoju. Kaip elgtis, kai inspektorius atvyksta į įmonę, rašyta straipsnyje apie VDI patikrinimą įmonėje.

Ką rodo 2026 m. statistika?

VDI preliminariais duomenimis, per 2026 m. pirmąjį pusmetį (neskaičiuojant eismo įvykių) įvyko 7 mirtini ir 64 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe. Per tą patį 2025 m. laikotarpį jų buvo atitinkamai 9 ir 58. Daugiausia jų įvyko darbuotojams krentant iš aukščio: 3 mirtini ir 23 sunkūs. Mirtinų įvykių sumažėjo, tačiau sunkių padaugėjo.

Pagrindinėmis priežastimis VDI įvardija netinkamą darbų organizavimą, silpną vidinę darbuotojų saugos kontrolę, netinkamą profesinės rizikos vertinimą ir saugos reikalavimų nesilaikymą. Aukštuminius, sandėliavimo, krovos ir statybos darbus vykdančiose įmonėse veiksmų planą įvykio atvejui turėtų žinoti visi atsakingi darbuotojai.

Išvada: veiksmų seka, kai įvyksta nelaimingas atsitikimas darbe

Kai įvyksta nelaimingas atsitikimas darbe, pirmiausia teikiama pagalba žmogui ir išsaugoma įvykio vieta. Tada nedelsiant pranešama nustatytais atvejais, užrašomi liudytojai ir įvykio aplinkybės, organizuojamas tyrimas. Po tyrimo įvykis registruojamas žurnale, o įmonė parengia ir įgyvendina prevencijos priemones. Tik toks kelias nedidina atsakomybės, nes nuslėpimas pats savaime yra atskiras ir brangiau baudžiamas pažeidimas.

Įvykio akimirką sprendimus dažniausiai priima ne direktorius, o arčiausiai esantis pamainos ar objekto vadovas. Todėl verta iš anksto paskirti, kas kam praneša ir kas atstovauja įmonei tyrime, net jei darbuotojų saugos paslaugas teikia išorės įmonė. Tokią atmintinę ir vidaus tvarką galima parengti kartu su kitais įmonės dokumentais. Bendrą darbdavio pareigų vaizdą rasite straipsnyje apie darbdavio pareigas darbo santykiuose.

Aptarkime jūsų situaciją

Darbo teisės konsultacija nuotoliu: su teisininku 99,99 €, su advokatu 124,99 €.

REZERVUOTI KONSULTACIJĄ

Susijusi paslauga: Nelaimingas atsitikimas darbe

Nemokama atmintinė · PDF

Privalomi vidaus dokumentai pagal įmonės dydį

Kokie vidaus dokumentai privalomi jūsų įmonei ir ką patikrinti esamuose, kad jie atitiktų galiojantį Darbo kodeksą. Užsisakykite šviečiamąjį darbo teisės naujienlaiškį ir gaukite atmintinę nemokamai. Plačiau apie atmintinę · Kitos atmintinės

Kas jūs esate?

Taip pat skaitykite

VISI STRAIPSNIAI
Prašymas išeiti iš darbo: kaip parašyti, kiek atidirbti ir kaip atšaukti2026 m. lapkričio 16 d.Prašymas išeiti iš darbo: kaip parašyti, kiek atidirbti ir kaip atšauktiTerminuota darbo sutartis2026 m. lapkričio 15 d.Terminuota darbo sutartis: kiek laiko ji gali trukti ir kada tampa neterminuota