Pirmadienio rytą darbuotojas pamato, kad grafikas kitai savaitei jau pakeistas, ir niekas jo neklausė. Ar tai teisėta? Darbo grafiko keitimas be darbuotojo sutikimo galimas, kai grafikas nėra sulygtas darbo sutartyje, o darbo valandos ar dienos perskirstomos pagal tą pačią darbo laiko režimo rūšį ir nekeičiant sutartyje nustatytos darbo laiko normos. Tačiau ir tada darbdavys turi laikytis Darbo kodekso sąlygų ir terminų. Rašytinio darbuotojo sutikimo reikia, kai keičiama pati darbo laiko režimo rūšis arba grafikas, dėl kurio šalys susitarė darbo sutartyje.
Darbo grafiko keitimas ir darbo sutarties sąlygos: koks skirtumas?
Grafikas ir darbo laiko režimas nėra tas pats. Darbo laiko režimas yra darbo laiko normos paskirstymas per dieną, savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti trijų mėnesių iš eilės. Darbo kodeksas numato penkias režimo rūšis:
- nekintanti darbo dienos (pamainos) trukmė ir darbo dienų per savaitę skaičius;
- suminė darbo laiko apskaita;
- lankstus darbo grafikas;
- suskaidytos darbo dienos laiko režimas;
- individualus darbo laiko režimas.
Pakeisti nustatytą darbo laiko režimo rūšį darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu (DK 45 straipsnis). Taigi pereiti, pavyzdžiui, nuo nekintančios darbo dienos trukmės prie suminės apskaitos be darbuotojo sutikimo negalima. Be to, suminė apskaita įvedama tik esant būtinumui, įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ir atsižvelgus į profesinės sąjungos nuomonę. Kaip vyksta toks keitimas, kiek laiko darbuotojas turi apsispręsti ir kas būna atsisakius, išsamiai aiškiname straipsnyje apie darbo sutarties sąlygų keitimą.
Darbo grafikas yra konkretus darbo laiko paskirstymas pagal jau nustatytą režimą: kuriomis dienomis ir valandomis darbuotojas dirba. Darbuotojai privalo dirbti grafikuose nurodytu laiku. Jei grafikas nėra sulygtas darbo sutartyje, jo keitimui taikoma lankstesnė tvarka. Lankstesnė nereiškia neribota.
Kada galima keisti darbo grafiką be darbuotojo sutikimo?
Be darbuotojo sutikimo galima keisti grafiką, kuris nėra darbo sutarties sąlyga, jeigu darbo laiko režimo rūšis lieka ta pati. Taisyklės skiriasi pagal tai, ar taikoma suminė darbo laiko apskaita.
Suminė darbo laiko apskaita: 7 dienos ir 2 darbo dienos
Dirbant pagal suminę apskaitą, darbo (pamainų) grafikai darbuotojams pranešami ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki jų įsigaliojimo. Jau praneštą grafiką darbdavys gali keisti tik nuo jo valios nepriklausančiais atvejais, įspėjęs darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas. Abi sąlygos būtinos kartu. Tokia priežastis gali būti, pavyzdžiui, staigus kito darbuotojo nedarbingumas ar kita nenumatyta aplinkybė, o darbdavio patogumas tokia priežastimi nėra.
Grafikus tvirtina administracija. Jų derinimo tvarką ji turi suderinti su darbo taryba, o kai jos nėra, su darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga, arba taikyti kolektyvinėje sutartyje nustatytą tvarką. Grafikai negali viršyti 52 valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį (ši riba netaikoma papildomam darbui pagal susitarimą ir budėjimui). Darbdavys privalo užtikrinti tolygų keitimąsi pamainomis, kiek įmanoma tolygiau paskirstyti darbo laiką per apskaitinį laikotarpį ir negali skirti dirbti dviejų pamainų iš eilės.
Teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo pamainų pranešimo turi darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų. Auginantys vaiką iki septynerių metų šią teisę turi, jeigu yra tokia galimybė.
Kilus ginčui, teismas vertina darbdavio pateiktus įrodymus. Viename ginče teismas pripažino grafiko pakeitimą teisėtu, nes darbdavys rašytiniais įrodymais parodė, kad iš keturių vienodą darbą dirbusių darbuotojų liko trys, o vienas iš įrenginių sugedo. Darbdaviui verta iš karto užfiksuoti, kas atsitiko ir kada apie tai sužinota.
Kiti darbo laiko režimai: protingas terminas
Kai suminė apskaita netaikoma, septynių ir dviejų dienų terminų Darbo kodeksas nenustato. Tada taikoma bendra taisyklė: darbo sąlygas, kurioms keisti rašytinio sutikimo nereikia, darbdavys savo sprendimu gali keisti, kai pasikeičia jas reglamentuojančios taisyklės arba esant ekonominiam, organizaciniam ar gamybiniam būtinumui. Apie pakeitimą darbuotojas informuojamas prieš protingą terminą, o darbdavys turi sudaryti pakankamas sąlygas jam pasirengti.
Kas yra protingas terminas, įstatymas neapibrėžia, todėl jį vertina ginčą nagrinėjantis organas. Kuo didesnis pakeitimas darbuotojo gyvenimui, tuo anksčiau verta apie jį pranešti ir tuo aiškiau įrašyti priežastį.
Ribos, kurių grafikas negali peržengti jokiu atveju
Net jei darbuotojas su pakeitimu sutinka, grafikas privalo atitikti maksimaliojo darbo ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimus, jeigu Darbo kodeksas nenustato kitaip:
- vidutiniškai ne daugiau kaip 48 valandos per septynias dienas, įskaitant viršvalandžius (neįskaitant papildomo darbo pagal susitarimą);
- ne daugiau kaip 12 valandų per darbo dieną (pamainą), neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 valandų per septynias dienas, įskaitant viršvalandžius ir papildomą darbą;
- ne daugiau kaip šešios darbo dienos per septynias paeiliui einančias dienas;
- laikomasi darbo laiko režimo ypatumų dirbantiems naktį, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms darbuotojoms bei asmenims iki 18 metų;
- tarp darbo dienų (pamainų) ne mažiau kaip 11 valandų nepertraukiamojo poilsio, o kai pamaina ilgesnė nei 12, bet ne ilgesnė nei 24 valandos, ne mažiau kaip 24 valandos;
- per septynias paeiliui einančias dienas ne mažiau kaip 35 valandos nepertraukiamojo poilsio;
- ne vėliau kaip po penkių valandų darbo pietų pertrauka, trunkanti nuo 30 minučių iki 2 valandų, nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo;
- fiziologinės pertraukos pagal poreikį ir specialios pertraukos, kai dirbama lauko ar profesinės rizikos sąlygomis, sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos darbą;
- po 24 valandų budėjimo ne mažiau kaip 24 valandos poilsio.
Kada papildomos valandos jau tampa viršvalandžiais ir kaip jos apmokamos, rašome straipsnyje apie viršvalandžių apmokėjimą ir ribas. Šių reikalavimų pažeidimai yra vienas dažniausių darbo ir poilsio laiko pažeidimų.
Darbo grafiko keitimas, kai grafikas įrašytas darbo sutartyje
Jei šalys darbo sutartyje susitarė dėl konkretaus grafiko (pavyzdžiui, darbas tik darbo dienomis nuo 8 iki 17 val.), toks grafikas tampa papildoma darbo sutarties sąlyga. Papildomos sąlygos neprivaloma sulygti, tačiau kai dėl jų susitariama, jos tampa privalomos abiem šalims. Pakeisti jas darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu.
Darbuotojas gali nesutikti. Jo atsisakymas dirbti pakeistomis sąlygomis gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, bet tik laikantis visos šiam pagrindui nustatytos tvarkos. Kokia ta tvarka, įspėjimo terminai ir išeitinė išmoka, aiškiname straipsnyje apie atleidimą darbdavio iniciatyva.
Jei darbdavys sutartyje sulygtą grafiką pakeitė be sutikimo, darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantį organą ir prašyti įpareigoti darbdavį vykdyti darbo sutartį bei atlyginti žalą. Tam skirti trys mėnesiai nuo tada, kai darbuotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie pažeidimą. Praleidus šį terminą laikoma, kad darbuotojas sutiko dirbti pakeistomis sąlygomis.
Darbo grafiko keitimas, kai grafikas nenurodytas, bet taip dirbta ilgą laiką
Dažna situacija: sutartyje parašyta tik „darbas pagal grafiką“, o darbuotojas metų metus dirba tomis pačiomis dienomis ir valandomis. Ar ilga praktika tampa sutarties sąlyga? Teismai papildomą darbo sutarties sąlygą paprastai pripažįsta tada, kai yra rašytinis šalių susitarimas, apsikeitimas laiškais ar panašus įrodymas. Todėl vien ilgai taikyto grafiko gali nepakakti.
Tame pačiame ginče darbuotojas apie 15 metų dirbo pamainomis ir savaitgaliais, o darbdavys perkėlė visas pamainas į darbo dienas. Darbuotojas teigė, kad toks grafikas buvo sulygtas. Teismas konstatavo, kad sutartyje sulygtas tik visas darbo laikas pagal darbdavio sudarytą grafiką, režimo rūšis nepasikeitė, o įspėjimo terminas nepažeistas. Be to, teismas pabrėžė, kad nesutikimas su grafiku neatleidžia nuo pareigos atvykti į darbą. Darbuotojas į darbą neatvyko 23 pamainas, todėl teismas pripažino jo atleidimą pagrįstu. Kaip įforminamos pravaikštos, rašome atskirai.
Išvada darbuotojui paprasta: nesutinkant su nauju grafiku, į darbą reikia atvykti, o nesutikimą reikšti raštu ir ginčyti teisėtu keliu. Darbdaviui verta prisiminti, kad ilgalaikė praktika vis tiek gali tapti įrodymu, jei yra ją patvirtinančių susitarimų ar susirašinėjimo. Todėl ilgai nusistovėjusį grafiką saugiausia keisti aiškiai pagrindus priežastį ir pranešus iš anksto.
Kada darbuotojas gali prašyti kito grafiko?
Keisti grafiką gali norėti ir darbuotojas. Darbdavys privalo tenkinti prašymą dirbti pageidaujamu darbo laiko režimu, kai prašo:
- nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja;
- darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų;
- darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų;
- darbuotojas, kurio prašymą pagrindžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada (nuo 2026 m. lapkričio 1 d. pakanka šios įstaigos dokumento) apie jo sveikatą arba būtinybė slaugyti ar prižiūrėti šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį.
Pareiga turi išlygą, kuri keičiasi. Iki 2026 m. spalio 31 d. darbdavys prašymą tenkina, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai nesudaro jam per didelių sąnaudų. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. darbdavys gali netenkinti prašymo tik tada, kai jo negalima tenkinti dėl darbdavio darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumų. Sąnaudų kriterijus išnyksta.
Prašymas turi būti konkretus. Minėtame ginče teismas atkreipė dėmesį, kad darbuotojas rašė tik apie nesutikimą su nauju grafiku, bet nenurodė, kokios pamainos ar kokio grafiko jam reikia. Būtent darbuotojas geriausiai žino savo šeimos poreikius, todėl siūlymą turi pateikti jis. Darbdavys į prašymus, kuriuos Darbo kodeksas sieja su šeiminiais įsipareigojimais, turi atsakyti raštu ir motyvuotai. Kitus 2026 m. pakeitimus apžvelgiame straipsnyje apie Darbo kodekso pakeitimus 2026.
Dažniausi klausimai apie darbo grafiko keitimą
Ar darbdavys gali pakeisti grafiką be darbuotojo sutikimo?
Gali, jeigu grafikas nėra sulygtas darbo sutartyje, nekeičiama darbo laiko režimo rūšis ir sutartyje nustatyta darbo laiko norma. Taikant suminę apskaitą jau praneštą grafiką galima keisti tik nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus prieš dvi darbuotojo darbo dienas. Taikant kitus režimus reikia ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo (arba pasikeitusių taisyklių) ir informavimo prieš protingą terminą.
Prieš kiek dienų turi būti paskelbtas darbo grafikas?
Suminės apskaitos grafikai pranešami ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki jų įsigaliojimo. Kitiems režimams konkretaus dienų skaičiaus Darbo kodeksas nenustato. Jis gali būti įtvirtintas darbdavio darbo tvarkos dokumentuose ar kolektyvinėje sutartyje. Kaip grafikai siejasi su sutartyje nustatyta darbo laiko norma, aiškiname atskirai.
Ar galima neatvykti į darbą, jei nesutinku su nauju grafiku?
Ne. Nesutikimas su grafiku neatleidžia nuo pareigos dirbti. Neatvykimas visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties gali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Nesutikimą reikia pareikšti raštu, o pakeitimo teisėtumą ginčyti darbo ginčų komisijoje.
Ar pakeisti grafiką galima šalių susitarimu?
Taip. Abiem šalims sutinkant, grafiką galima keisti bet kada, jeigu jis atitinka maksimaliojo darbo ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimus. Jei keičiama režimo rūšis ar sutartyje sulygtas grafikas, darbdavio iniciatyva tai galima tik gavus rašytinį darbuotojo sutikimą.
Darbo grafiko keitimas atrodo kaip techninis klausimas, tačiau nuo vieno skirtumo priklauso visa procedūra: ar keičiamos tik valandos tame pačiame režime, ar pati režimo rūšis ir sutartyje sulygtos sąlygos. Kai darbdavys keičia darbo laiko režimą ar grafikus daugeliui darbuotojų, darbo laiko tvarką, grafikų derinimo tvarką ir pranešimus darbuotojams galima pavesti parengti advokatui. Taip sumažėja ginčo su darbuotojais rizika.
