Darbo laiko norma darbo sutartyje: kaip ją nurodyti ir kas keičiasi nuo lapkričio 1 d.

Turinys
Darbo laiko norma darbo sutartyje nurodoma konkrečiu valandų skaičiumi: per savaitę, per dieną ar per kitą apskaitinį laikotarpį. Jei darbo teisės normos nenustato sutrumpintos normos, o šalys nesusitaria dėl ne viso darbo laiko, darbuotojo darbo laiko norma yra 40 valandų per savaitę. Manytina, kad formuluotė „iki 20 valandų per savaitę“ ar vien nuoroda į suminę darbo laiko apskaitą aiškios normos nenustato. Kilus ginčui dėl darbo užmokesčio, tokią sąlygą tenka aiškinti iš to, kaip sutartis buvo vykdoma.
Ką Darbo kodeksas reikalauja nurodyti apie darbo laiko normą?
Darbo laiko norma – tai laiko trukmė, kurią darbuotojas vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį turi dirbti darbdaviui, kad atliktų pareigas pagal darbo sutartį. Papildomas darbas ir viršvalandžiai į ją neįskaitomi. DK 112 straipsnis reikalauja normą nustatyti darbo sutartyje ir nurodyti ją darbo valandomis per savaitę, per dieną ar kitą apskaitinį laikotarpį. Nustatyta norma negali pažeisti maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų.
Darbo laiko norma nėra viena iš trijų būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Jos yra darbo funkcija, darbo apmokėjimas ir darbovietė. Jei normos sutartyje nėra, atskaitos taškas yra įstatymo taisyklė: 40 valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą normą arba šalys susitarė dėl ne viso darbo laiko. Kilus ginčui teismas vis dėlto gali nustatyti tikrąją sąlygą iš to, kaip sutartis buvo vykdoma. Be to, iki darbo pradžios darbdavys privalo raštu pateikti darbuotojui informaciją apie nustatytą darbo dienos ar darbo savaitės trukmę.
Kaip įrašyti normą, kad ji būtų aiški?
Užtenka vieno sakinio, iš kurio matyti valandų skaičius ir laikotarpis. Keli pavyzdžiai:
- visas darbo laikas: „Darbuotojo darbo laiko norma yra 40 valandų per savaitę.“;
- norma per dieną ir savaitę: „Darbuotojo darbo laiko norma yra 8 valandos per dieną, 40 valandų per savaitę.“;
- ne visas darbo laikas: „Darbuotojo darbo laiko norma yra 20 valandų per savaitę (ne visas darbo laikas).“;
- sutrumpinta norma: valandų skaičius, kurį nustato darbuotojui taikoma darbo teisės norma.
Etato dalis Darbo kodekse nėra normos matas. Jei įmonė rašo „0,5 etato“, šalia verta nurodyti ir valandas, kad nekiltų klausimų, nuo kokios normos skaičiuojama ši dalis.
Kuo darbo laiko norma skiriasi nuo darbo laiko režimo?
Norma atsako į klausimą, kiek valandų darbuotojas dirba. Darbo laiko režimas atsako, kaip tos valandos paskirstomos per darbo dieną (pamainą), savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį. Apskaitinis laikotarpis negali viršyti trijų paeiliui einančių mėnesių. Normą nustato darbo sutartis, o režimą, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip, nustato darbdavys.
Darbdavys pasirenka vieną iš penkių režimo rūšių: nekintančią darbo dienos (pamainos) trukmę ir darbo dienų per savaitę skaičių, suminę darbo laiko apskaitą, lankstų darbo grafiką, suskaidytos darbo dienos režimą arba individualų režimą. Valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose darbo laiko režimą nustato Vyriausybė. Jei nenustatyta kitaip, laikoma, kad norma įvykdoma per vienos savaitės apskaitinį laikotarpį, dirbant penkias dienas po vienodą valandų skaičių. Įrašas „suminė darbo laiko apskaita“ normos nepakeičia, nes nepasako, kiek valandų reikia išdirbti.
Kai kurie darbuotojai turi teisę dirbti pageidaujamu režimu. Darbdavys privalo tenkinti tokį prašymą, kai jį pateikia:
- nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja;
- darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų;
- darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų;
- darbuotojas, kurio prašymas pagrįstas sveikatos būkle arba būtinybe slaugyti ar prižiūrėti šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį.
Iki 2026 m. spalio 31 d. darbdavys galėjo prašymo netenkinti, jei dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų jis sudarytų per dideles sąnaudas. Sveikatos būklę tada pagrįsdavo sveikatos priežiūros įstaigos išvada. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. atsisakyti galima, kai prašymo negalima tenkinti dėl darbdavio darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumų. Sveikatos būklei pagrįsti užtenka sveikatos priežiūros įstaigos dokumento.
Kaip veikia norma taikant suminę darbo laiko apskaitą?
Suminė apskaita įvedama esant būtinumui, įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ir atsižvelgus į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę. Tada dirbama pagal darbo (pamainų) grafikus, o visa apskaitinio laikotarpio norma įvykdoma per tą laikotarpį. Grafikai darbuotojams pranešami ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki jų įsigaliojimo. Keisti juos galima tik nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi jo darbo dienas. Plačiau apie tai rašoma straipsnyje apie darbo grafiko keitimą.
Sutartyje nurodyta norma lieka atskaitos tašku ir atsiskaitant. Jei laikotarpio pabaigoje darbuotojas dėl jam sudaryto režimo neišdirbo visos normos, už neįvykdytą dalį jam sumokama pusė priklausančio darbo užmokesčio. Jei išdirbo daugiau, už viršytą normą mokama kaip už viršvalandinį darbą. Darbuotojo prašymu viršytas laikas, padaugintas iš 1,5, gali būti pridėtas prie kasmetinių atostogų. Darbdavys gali kas mėnesį mokėti pastovų užmokestį, o galutinai atsiskaityti paskutinį apskaitinio laikotarpio mėnesį.
Norma nėra vienintelis skaičius, kurį reikia sekti. Darbo kodeksas nustato tokias ribas:
| Riba | Kam taikoma |
|---|---|
| 40 val. per savaitę | Darbo laiko norma, jei nenustatyta sutrumpinta norma ar ne visas darbo laikas |
| 48 val. vidutiniškai per septynias dienas | Darbo laikas kartu su viršvalandžiais, bet be papildomo darbo |
| 52 val. per kiekvieną septynių dienų laikotarpį | Suminės apskaitos darbo (pamainų) grafikai; netaikoma papildomam darbui ir budėjimui |
| 12 val. per darbo dieną (pamainą) | Darbo laikas kartu su viršvalandžiais ir papildomu darbu, neįskaitant pietų pertraukos |
| 60 val. per septynias dienas | Darbo laikas kartu su viršvalandžiais ir papildomu darbu |
| 6 darbo dienos per septynias paeiliui einančias dienas | Bet kuris darbo laiko režimas |
Šios ribos taikomos, jeigu Darbo kodekso normos nenustato kitaip. Atskirų ypatumų laikomasi dirbant naktį, taip pat nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms darbuotojoms bei asmenims iki aštuoniolikos metų. Viršvalandžiams galioja savos ribos ir sutikimo taisyklės, jos aptariamos straipsnyje apie viršvalandžių apmokėjimą ir ribas.
Sutrumpinta norma ir ne visas darbo laikas: kas keičiasi nuo 2026 m. lapkričio 1 d.?
Mažesnė nei 40 valandų darbo laiko norma galima dviem atvejais: kai ją nustato darbo teisės normos arba kai šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įsigalioję Darbo kodekso pakeitimai pakeitė kelias šių taisyklių detales, o normos nustatymo principas lieka toks pat. Visi pakeitimai apžvelgiami straipsnyje apie Darbo kodekso pakeitimus 2026.
Kam taikoma sutrumpinta darbo laiko norma?
Vyriausybė nustato sutrumpintas normas dviem darbuotojų grupėms. Pirmoji grupė dirba darbą, susijusį su didesne protine, emocine įtampa. Antroji dirba aplinkoje, kurioje kenksmingų veiksnių dydžiai viršija leistinus ir jų sumažinti iki nekenksmingų neįmanoma.
Darbo kodeksas taip pat nustato 32 valandų per savaitę normą darbuotojams, auginantiems vaikus iki trejų metų, paliekant nustatytą darbo užmokestį. Ji taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu. Iki 2026 m. spalio 31 d. ši norma buvo taikoma šių darbdavių darbuotojams:
- valstybės ir savivaldybių įstaigų, išlaikomų iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, valstybės socialinių fondų biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų;
- valstybės ir savivaldybės įmonių;
- viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė;
- Lietuvos banko.
Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. pirmoji grupė įstatyme įvardijama kaip biudžetinės įstaigos, todėl verta pasitikrinti, ar įstaiga turi šį statusą. Kitos trys grupės lieka tos pačios. Privačių įmonių šiame sąraše nėra nei iki pakeitimo, nei po jo.
Švenčių dienų išvakarėse darbo diena sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą normą dirbančius darbuotojus. Jei dėl darbo organizavimo ypatumų ar nepertraukiamos veiklos sutrumpinti dienos negalima, ši valanda apmokama kaip viršvalandinis darbas. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įstatyme aiškiai įrašyta, kad sutrumpinus dieną darbo užmokestis paliekamas. Darbuotojams, kurių užmokestis priklauso nuo darbo normų, už sutrumpintą valandą mokamas jų vidutinis darbo užmokestis.
Kaip susitarti dėl ne viso darbo laiko?
Dėl ne viso darbo laiko galima susitarti tiek sudarant darbo sutartį, tiek ją vykdant. Jis nustatomas mažinant darbo valandas per dieną, darbo dienas per savaitę ar mėnesį arba abu. Sąlyga gali būti terminuota arba neterminuota. Už tokį darbą mokama proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui. Kasmetinių atostogų trukmei, darbo stažui, paaukštinimui ir kvalifikacijos tobulinimui ne visas darbo laikas įtakos neturi ir kitų darbuotojo teisių neriboja.
Jei nesusitarta kitaip, ne visą laiką dirbantis darbuotojas gali prašyti pakeisti šią sąlygą ne dažniau kaip kartą per šešis mėnesius. Darbdavys motyvuotą sprendimą praneša per dešimt darbo dienų. Darbuotojas, kurio darbo santykiai trunka ne trumpiau kaip trejus metus, gali raštu paprašyti laikinai dirbti ne visą darbo laiką. Toks prašymas tenkinamas, kai tenkinamos visos sąlygos:
- prašoma sutrumpinti darbo dieną iki keturių valandų arba sumažinti darbo dienų skaičių iki trijų per savaitę;
- prašymas pateiktas ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki jo įsigaliojimo;
- ne visą darbo laiką bus dirbama ne ilgiau kaip vienus metus.
Darbdavys gali atsisakyti tik dėl svarbių priežasčių. Pakartotinai prašyti darbuotojas gali tik tada, kai visą darbo laiką išdirba tiek, kiek dirbo ne visą.
Šie ribojimai netaikomi, jei darbdavys sutinka su kitokiomis darbuotojo pasiūlytomis sąlygomis. Jie netaikomi ir tada, kai prašymas pagrįstas sveikatos būkle, negalia ar būtinybe slaugyti ar prižiūrėti šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį. Taip pat jų nėra, kai ne viso darbo laiko reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja arba darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų. Tas pats taikoma darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų. Šie darbuotojai grįžti dirbti visą darbo laiką gali raštu įspėję darbdavį prieš dvi savaites, nebent darbdavys sutinka šio termino nesilaikyti.
Iki 2026 m. spalio 31 d. sveikatą, negalią ar slaugos būtinybę turėjo pagrįsti sveikatos priežiūros įstaigos išvada. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. pakanka šios įstaigos dokumento.
Kokių klaidų vengti nurodant darbo laiko normą darbo sutartyje?
Darbo sutartyse dažniausiai pasitaiko tos pačios klaidos:
- „iki 20 valandų per savaitę“: manytina, kad tai tik viršutinė riba, o ne aiškiai sulygtas laikas, kurį darbuotojas turi dirbti ir kurį darbdavys turi suteikti;
- vien režimo įrašas, pavyzdžiui, „suminė darbo laiko apskaita“, be valandų skaičiaus;
- etato dalis be valandų, kai neaišku, nuo kokios normos ji skaičiuojama;
- sutartyje viena norma, o grafikuose ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nuolat kita;
- suminė apskaita taikoma be informavimo ir konsultavimo procedūros, o grafikai pranešami vėliau nei prieš septynias dienas.
Kai norma neaiški, ją nustato ginčą nagrinėjantis organas. Viename ginče sutartyje buvo įrašytas valandinis atlygis ir formuluotė „4 dienos dirba, 4 dienos laisvos“, tačiau nebuvo nurodyta, kiek valandų dirbama. Darbuotoja rėmėsi 40 valandų norma, o darbdavys teigė, kad ji dirbo gerokai mažiau. Apeliacinės instancijos teismas priminė, kad darbo sutarties sąlygas galima nustatyti ir iš šalių elgesio bei faktinio sutarties vykdymo. Įvertinęs darbo užmokesčio žiniaraščius ir šalių paaiškinimus, teismas sprendė, kad po 40 valandų per savaitę nebuvo dirbama. Kompensaciją už priverstinę pravaikštą jis skaičiavo pagal faktiškai dirbtas valandas.
Vadinasi, neaiški sąlyga tampa įrodinėjimo klausimu abiem šalims. Kiekviena jų savo aiškinimą turi pagrįsti grafikais, žiniaraščiais, susirašinėjimu ar kitais įrodymais, o ginčo baigtis iš anksto nenuspėjama. Aiškiai sulygta darbo laiko norma darbo sutartyje šio klausimo nepalieka: iš jos matyti, kiek valandų darbuotojas turi dirbti ir už kiek valandų jam mokama.
Jei norite patikrinti visą darbo sutartį, o ne tik normos sąlygą, verta žinoti, ką privalo apimti darbo sutarties šablonas. Savo šabloną galite greitai įvertinti per darbo sutarties šablono testą. Kai darbuotojai dirba skirtingais režimais, ne visą darbo laiką ar pagal suminę apskaitą, sutartis ir vidaus tvarkas verta suderinti tarpusavyje. Tai galima padaryti užsakius vidaus tvarkų rengimo paslaugą.
Aptarkime jūsų situaciją
Darbo teisės konsultacija nuotoliu: su teisininku 99,99 €, su advokatu 124,99 €.
Susijusi paslauga: Darbo sutarčių rengimas

