Kasmetinės atostogos – tai laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Tai viena svarbiausių darbuotojo garantijų, įtvirtinta Darbo kodekse. Nepaisant to, praktikoje vis dar kyla klausimų: kiek dienų atostogų priklauso, kaip jos dalijamos dalimis, ką daryti su nepanaudotomis atostogomis ir kada prarandama teisė jomis pasinaudoti. Šiame straipsnyje pateikiame svarbiausius atsakymus pagal galiojančio Darbo kodekso nuostatas.

Kiek dienų kasmetinės atostogos priklauso

Pagal Darbo kodeksą kiekvienam darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, priklauso ne mažiau kaip 20 darbo dienų kasmetinių atostogų per metus (dirbant penkias dienas per savaitę) arba 24 darbo dienos (dirbant šešias dienas per savaitę). Jei darbo dienų skaičius per savaitę yra mažesnis arba kinta – atostogos turi trukti ne mažiau kaip 4 savaites. Ši norma yra privaloma ir negali būti sumažinta nei kolektyvine, nei individualia darbo sutartimi.

Net ir dirbant ne viso darbo laiko sąlygomis, pavyzdžiui, pusę etato, atostogų trukmė nėra mažinama – darbuotojas vis tiek gauna pilną 20 darbo dienų atostogų, tik atostoginiai skaičiuojami nuo faktiškai gauto darbo užmokesčio.

Ilgesnės kasmetinės atostogos – 25 darbo dienos – suteikiamos tam tikroms darbuotojų grupėms: darbuotojams iki 18 metų, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų, taip pat darbuotojams su negalia. Be to, kolektyvinėje sutartyje ar darbdavio vidinėje tvarkoje gali būti numatytos dar ilgesnės atostogos nei numato įstatymas.

Svarbu atskirti kasmetines atostogas nuo kitų atostogų rūšių. Nemokamos atostogos gali trumpinti kasmetines atostogas, todėl prieš jų prašant verta įsivertinti pasekmes. Taip pat reikia nepainioti kasmetinių su vaiko priežiūros atostogomis, kurios reglamentuojamos atskiromis Darbo kodekso nuostatomis ir turi kitokią trukmę bei mokėjimo tvarką.

Kada ir kaip suteikiamos kasmetinės atostogos

Atostogų dalimi galima naudotis, kai darbuotojas įgyja teisę į bent vienos darbo dienos atostogas (DK 127 str. 2 d.). Visos pirmųjų darbo metų atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų (DK 128 str. 2 d.). Už antruosius ir paskesnius darbo metus atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal darbovietėje sudarytą kasmetinių atostogų suteikimo eilę (DK 128 str. 3 d.).

Atostogos turi būti suteiktos bent kartą per darbo metus. Jas galima dalinti dalimis, tačiau bent viena dalis negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų (arba 12 dienų dirbant šešias dienas per savaitę, arba 2 savaites). Darbuotojas negali atsisakyti kasmetinių atostogų, o darbdavys privalo sudaryti sąlygas jomis pasinaudoti.

Sudarant atostogų suteikimo eilę, atsižvelgiama į šių darbuotojų pageidavimus (prioriteto tvarka): nėščių darbuotojų ir darbuotojų, auginančių bent vieną vaiką iki trejų metų; darbuotojų, auginančių bent vieną vaiką iki keturiolikos metų ar vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų; darbuotojų, auginančių du ir daugiau vaikų; darbuotojų, paskutiniais kalendoriniais metais atostogavusių mažiau nei dešimt darbo dienų; darbuotojų, turinčių nepanaudotų atostogų už praėjusius darbo metus (DK 128 str. 4 d.).

Kai kuriems darbuotojams darbdavys privalo suteikti atostogas jų prašymu (DK 128 str. 5 d.): nėščiai darbuotojai prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų; darbuotojui jo vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų; darbuotojui, kuris mokosi nenutraukdamas darbo, derinant atostogas prie egzaminų, įskaitų, baigiamojo darbo rengimo, laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko; darbuotojui, slaugančiam sergančius šeimos narius ar asmenis su negalia, darbuotojui, sergančiam chroniška liga, kurios paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų (esant sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijai), ir darbuotojui, kurio prašymą pagrindžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę.

O jei darbuotojas pats nesinaudoja atostogomis? Atostogų suteikimo eilę nustato kolektyvinė sutartis, darbdavio ir darbo tarybos susitarimas ar kitos darbo teisės normos (DK 128 str. 3 d.), todėl tokių situacijų sprendimą verta aiškiai aprašyti darbovietės tvarkose. Neribotai kaupti atostogų neleidžia ir pats įstatymas: nepanaudotos atostogos po tam tikro laiko prarandamos.

Kada prarandama teisė į nepanaudotas atostogas

Teisė pasinaudoti nepanaudotomis atostogomis (arba gauti piniginę kompensaciją už jas nutraukiant darbo sutartį) prarandama praėjus 3 metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.

Praktinis pavyzdys: darbuotojas pradėjo dirbti 2021 m. vasario 1 d. Pirmieji darbo metai baigiasi 2022 m. sausio 31 d., o teisė į visos trukmės atostogas už šį laikotarpį įgyjama 2022 m. vasario 1 d. Kadangi ši teisė įgyta 2022 kalendoriniais metais, terminas skaičiuojamas taip: 2022 m. pabaiga + 3 metai. Vadinasi, teisė į nepanaudotas 2021–2022 m. laikotarpio atostogas prarandama nuo 2026 m. sausio 1 d.

Ši taisyklė svarbi tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Darbdaviai turėtų reguliariai stebėti darbuotojų nepanaudotų atostogų likučius ir laiku raštu priminti apie artėjantį senaties terminą. Jei kyla ginčas dėl nepanaudotų atostogų ar kompensacijos už jas, darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją, kuri nagrinėja tokius ginčus nemokamai.

Atostogų apmokėjimas ir kompensacija

Atostoginiai apskaičiuojami pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį ir turi būti išmokėti ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią, o įprasta užmokesčio mokėjimo tvarka juos galima mokėti tik atskiru darbuotojo prašymu (DK 130 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jei darbdavys vėluoja sumokėti atostoginius, uždelsto atsiskaitymo laikotarpis pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų, tačiau tik tada, kai darbuotojas prašymą pateikia per pirmas tris darbo dienas po atostogų (DK 130 straipsnio 4 dalis). Jei darbuotojas atleistas, darbdavys moka netesybas.

Atostogos negali būti pakeistos pinigine kompensacija – išimtis taikoma tik nutraukiant darbo sutartį. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. aukštesnio nei darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje trejų metų terminas galės būti sutrumpintas iki dvejų metų ir numatyta kompensacija už atostogų dalį, viršijančią dvejų darbo metų atostogų trukmę. Atleidžiant darbuotoją kompensuojamos nepanaudotos atostogos, išskyrus tas, kurioms suėjo trejų metų terminas (DK 127 str. 5–6 d.). Dėl šios priežasties darbdaviams naudinga skatinti darbuotojus reguliariai naudotis atostogomis – kitaip atleidimo metu gali susidaryti didelė kompensacijos suma. Daugiau apie atleidimo kaštus darbdaviui galite sužinoti mūsų straipsnyje.

Kasmetinės atostogos yra ne tik darbuotojo teisė, bet ir darbdavio pareiga jas suteikti laiku. Gerai suplanuotos atostogos padeda išlaikyti darbuotojų produktyvumą, vengti teisinių ginčų ir finansinių nuostolių. Tiek darbdaviams, tiek darbuotojams verta sudaryti aiškų atostogų grafiką, stebėti atostogų likučius ir nepamiršti 3 metų termino nepanaudotoms atostogoms. Esant neaiškumų dėl atostogų skaičiavimo ar kompensacijos, rekomenduojame konsultuotis su darbo teisės specialistu.

Turite klausimų dėl atostogų suteikimo ar apmokėjimo? Atsakymus galite gauti per nuotolinę teisinę konsultaciją.

Evelina Kiznė
Straipsnio autorė Advokatė Lietuvos advokatūra