Darbuotojui, kuris vienas augina vaiką iki 14 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų, per metus priklauso 25 darbo dienos kasmetinių atostogų, jei jis dirba penkias dienas per savaitę. Tai penkiomis dienomis daugiau nei įprastas minimumas, todėl šios atostogos dažnai vadinamos ilgesnėmis atostogomis vienišiems tėvams. Sunkiausia čia ne suskaičiuoti dienas, o atsakyti, kas laikomas „vienu auginančiu“, nes įstatymas šios sąvokos neapibrėžia. Ilgesnės atostogos vieniems auginantiems vaiką priklauso pagal faktinę šeimos situaciją, todėl kyla klausimų: ar statusą praranda vėl susituokusi mama, ar svarbu, kad tėvas moka išlaikymą, ir kokius dokumentus pateikti darbdaviui?
Kokios atostogos vieniems auginantiems vaiką priklauso?
Darbo kodekso 126 straipsnio 3 dalis nustato ilgesnes kasmetines atostogas darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų. Jų trukmė priklauso nuo to, kiek dienų per savaitę dirbama:
| Darbo dienų per savaitę | Įprastos kasmetinės atostogos | Vienam auginančiam vaiką |
|---|---|---|
| Penkios | Ne mažiau kaip 20 darbo dienų | 25 darbo dienos |
| Šešios | Ne mažiau kaip 24 darbo dienos | 30 darbo dienų |
| Mažiau arba skirtingas skaičius | Ne trumpesnės kaip 4 savaitės | 5 savaitės |
Tokią pačią trukmę įstatymas suteikia ir darbuotojams iki 18 metų bei darbuotojams su negalia. Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis, o švenčių dienos į jų trukmę neįskaičiuojamos. Darbo ar kolektyvinė sutartis gali nustatyti dar ilgesnes atostogas.
Paieškoje šios penkios dienos dažnai vadinamos „papildomomis atostogomis“. Teisiškai tai ne atskiros atostogos, o ilgesnė tų pačių kasmetinių atostogų trukmė. Darbo kodekse papildomomis atostogomis vadinamos visai kitos atostogos, pavyzdžiui, už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą pas tą patį darbdavį. Kaip planuojamos ir suteikiamos visos kasmetinės atostogos, aiškiname straipsnyje apie kasmetinių atostogų trukmę ir tvarką.
Teisė nepriklauso nuo darbuotojo lyties. Ilgesnės atostogos priklauso ir tėčiui, kuris vienas augina vaiką, ir mamai.
Kas laikomas vienu auginančiu vaiką?
Darbo kodeksas šios sąvokos neapibrėžia, todėl remiamasi teismų praktikos išaiškinimu. Pagal jį lemia ne dokumentų forma, o tai, ar darbuotojas faktiškai vienas augina vaiką. Kaip pavyzdžius teismai nurodo šias situacijas:
- darbuotojas yra našlys ar našlė;
- darbuotoja yra vieniša motina, pavyzdžiui, kai vaiko tėvystė nenustatyta;
- kitas iš tėvų atlieka laisvės atėmimo bausmę;
- kitam iš tėvų terminuotai ar neterminuotai apribota tėvų valdžia;
- santuoka nutraukta arba sutuoktiniai gyvena skyrium, o teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su darbuotoju.
Šis sąrašas nėra baigtinis, todėl statusą galima pagrįsti ir kitomis aplinkybėmis. Išaiškinimas taikomas ir įtėviams, o aiškinant pirmenybę būti paliktam dirbti teismų praktikoje nurodyta, kad ji taikoma ir vaiko globėjui (rūpintojui). Be to, neturi reikšmės, ar kitas iš tėvų moka išlaikymą: alimentai patys savaime nei suteikia, nei atima vieno auginančio statuso.
Ką reiškia, kad kitas iš tėvų gyvena atskirai?
Teismų praktikoje pabrėžiama, kad vaiko auginimas yra nuolatinis ir nepertraukiamas, o tam reikia pastovaus psichologinio ir socialinio kontakto su vaiku. Todėl tai, kad atskirai gyvenantis tėvas vykdo pareigas dalyvauti auklėjant ir išlaikyti vaiką, dar nėra pakankamas pagrindas laikyti, kad jis vaiką augina. Mūsų vertinimu, iš to išplaukia praktinė išvada. Kai vaikas nuolat gyvena su darbuotoju, o kitas iš tėvų su juo tik retkarčiais susitinka, darbuotojas paprastai gali būti laikomas vienu auginančiu.
Kitokia situacija, kai abu tėvai kasdien rūpinasi vaiku, pavyzdžiui, vaikas pakaitomis gyvena pas abu. Mūsų vertinimu, tokiu atveju vieno auginančio statusą pagrįsti sunkiau. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad statusas nėra nuolatinis: jis vertinamas pagal tuo metu nustatytus faktus. Todėl pasikeitus šeimos situacijai gali pasikeisti ir teisė į ilgesnes atostogas.
Ar statusas išlieka sudarius naują santuoką?
Šiuo klausimu teismų praktika nevienoda. Vienoje byloje dėl atostogų teismas pripažino, kad mama, kuri su vaiku gyvena naujoje santuokoje, nebelaikoma viena jį auginančia. Vėlesnėje byloje, nors ir ne dėl atostogų, teismas laikėsi kitos pozicijos: nauja santuoka su asmeniu, kuris vaiko neįvaikino, savaime nėra pagrindas statuso neigti, nes naujajam sutuoktiniui ji nesukuria vaiko priežiūros, išlaikymo ar auklėjimo pareigų.
Todėl, kai su vaiku kartu gyvena naujas sutuoktinis ar partneris, rezultatas priklauso nuo konkrečių faktų: kas kasdien rūpinasi vaiku, kas sprendžia jo klausimus, ar vaikas bendrauja su kitu iš tėvų. Tokią situaciją verta iš anksto paaiškinti darbdaviui raštu.
Kokius dokumentus pateikti darbdaviui?
Privalomo dokumentų sąrašo įstatymas nenustato, o teismų praktikoje pažymima, kad toks sąrašas nėra baigtinis. Dažniausiai pakanka vieno ar kelių dokumentų, atitinkančių konkrečią situaciją:
- teismo sprendimas, kuriuo vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su darbuotoju;
- kito iš tėvų mirties liudijimas;
- vaiko gimimo įrašo išrašas, kuriame tėvas neįrašytas;
- teismo sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo;
- dokumentas, patvirtinantis, kad kitas iš tėvų atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Prašymą suteikti ilgesnes atostogas verta pateikti raštu ir pridėti dokumentų kopijas. Pasikeitus situacijai, pavyzdžiui, vaikui persikėlus gyventi pas kitą iš tėvų, apie tai verta informuoti darbdavį. Kai darbdavys statuso nepripažįsta, o šeimoje gyvena naujas partneris ar kitas iš tėvų dalyvauja tik formaliai, ginčo baigtį lemia įrodymai ir argumentai. Tokiais atvejais pravartu pasitarti su darbo teisės advokatais.
Kas keičiasi 2026 ir 2027 metais?
Ilgesnių atostogų taisyklė nesikeičia nei nuo 2026 m. lapkričio 1 d., nei nuo 2027 m. sausio 1 d. Atostogos vieniems auginantiems vaiką ir toliau truks 25 darbo dienas, jei dirbama penkias dienas per savaitę.
Nuo 2027 m. sausio 1 d. keičiasi kita vaikus auginantiems darbuotojams svarbi garantija: papildomas poilsio laikas, dažnai vadinamas „mamadieniais“. Jį nustato Darbo kodekso 138 straipsnis, ir jis suteikiamas kiekvienam vaikus auginančiam darbuotojui, nesvarbu, ar vaiką jis augina vienas, ar kartu su kitu iš tėvų.
| Kas auginama | Iki 2026 m. gruodžio 31 d. | Nuo 2027 m. sausio 1 d. |
|---|---|---|
| Vienas vaikas | Iki 12 m.: 1 diena per 3 mėnesius (arba darbo laikas trumpinamas 8 val. per 3 mėnesius) | Iki 14 m.: ta pati trukmė |
| Vaikas su negalia | Iki 18 m.: 1 diena per mėnesį (arba 2 val. per savaitę) | Nesikeičia |
| Du vaikai | Iki 12 m.: 1 diena per mėnesį (arba 2 val. per savaitę) | Iki 14 m.: ta pati trukmė |
| Trys ar daugiau vaikų | Iki 12 m.: 2 dienos per mėnesį (arba 4 val. per savaitę) | Iki 14 m.: ta pati trukmė |
| Du vaikai, kai vienas ar abu turi negalią | Iki 12 m.: 2 dienos per mėnesį (arba 4 val. per savaitę) | Iki 14 m.: ta pati trukmė |
Už šį laiką mokamas vidutinis darbo užmokestis. Dirbantiems ilgesnėmis nei aštuonių valandų pamainomis papildomas poilsio laikas jų prašymu gali būti sumuojamas per kelis mėnesius, kol susidaro poilsio diena. Ji suteikiama ne vėliau kaip paskutinį sumuojamą mėnesį.
Kas nutinka laisvai pirmajai mokslo metų dienai?
Nuo 2027 m. sausio 1 d. netenka galios norma apie laisvą pirmąją mokslo metų dieną. Pagal ją mamadienių neturintiems darbuotojams, auginantiems vaiką iki 14 metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio, pradinio ar pagrindinio ugdymo programas, pirmąją mokslo metų dieną priklauso ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo laiko.
Tėvai, kurių jauniausias vaikas yra 12 ar 13 metų ir kurie neaugina vaiko su negalia iki 18 metų, laimi: vietoj pusdienio per metus jie gaus bent vieną poilsio dieną per tris mėnesius. Šeimoms, kuriose kartu auga 12–13 metų ir jaunesnis vaikas, poilsio laiko gali padaugėti, nes bus skaičiuojami visi vaikai iki 14 metų. Visų kitų lengvatų tėvams apžvalgą rasite straipsnyje apie Darbo kodekso garantijas tėvams.
Dažniausi klausimai
Kas dar priklauso vienišai mamai darbe?
Be ilgesnių atostogų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų ar vaiką su negalia iki 18 metų turi pirmenybės teisę būti palikti dirbti, kai darbo funkcija tampa perteklinė. Ši teisė veikia tik tada, kai perteklinę funkciją atlieka keli darbuotojai ir atleidžiama tik dalis jų. Ji taikoma tos pačios specialybės darbuotojų atžvilgiu toje pačioje darbo vietovėje ir tik tada, kai darbuotojo kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos specialybės darbuotojų. Tai numato Darbo kodekso 57 straipsnis.
Vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų ar vaiką su negalia iki 18 metų Darbo kodeksas suteikia dar tris garantijas. Darbdavys privalo tenkinti jų prašymą dirbti nuotoliniu būdu ar pageidaujamu darbo laiko režimu. Atsisakyti jis gali tik tada, kai prašymo negalima tenkinti dėl darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumų (iki 2026 m. spalio 31 d. – kai darbdavys įrodo, kad tai sukeltų per dideles sąnaudas). Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. dėl nuotolinio darbo kolektyvinė sutartis gali nustatyti kitaip. Prašant dirbti ne visą darbo laiką, jiems netaikomi įprasti ribojimai dėl ne viso darbo laiko nustatymo ir trukmės, o grįžti dirbti visą darbo laiką jie gali raštu įspėję darbdavį prieš dvi savaites. Kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, įspėjimo terminas trigubinamas visiems, auginantiems vaiką iki 14 metų ar vaiką su negalia iki 18 metų, nesvarbu, ar vaiką jie augina vieni. Plačiau apie tai rašome straipsnyje apie atleidimą iš darbo turint vaikų. Vaiko priežiūros atostogoms taikomos atskiros taisyklės, apie jas skaitykite straipsnyje apie neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius.
Ar galima pasirinkti, kada atostogauti?
Atskiros teisės pasirinkti atostogų laiką vieniems auginantiems vaiką įstatymas nenumato. Tačiau Darbo kodekso 128 straipsnis nustato, kad sudarant kasmetinių atostogų eilę atsižvelgiama į tam tikrų darbuotojų pageidavimus prioriteto tvarka. Pirmieji yra nėščios darbuotojos ir darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki trejų metų. Antrieji yra darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki keturiolikos metų ar vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų.
Toliau eina darbuotojai, auginantys du ir daugiau vaikų, paskutiniais kalendoriniais metais atostogavę mažiau nei dešimt darbo dienų, ir turintys nepanaudotų atostogų už praėjusius darbo metus. Jei planuojate atostogas mokyklinių atostogų metu, verta pageidavimą pateikti anksti, kol eilė dar sudaroma.
Ar ilgesnės atostogos sumuojamos su pailgintomis?
Kai kurių profesijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika ar specifinėmis darbo sąlygomis, Darbo kodeksas numato pailgintas atostogas. Jos gali siekti iki 41 darbo dienos, jei dirbama penkias dienas per savaitę. Kategorijų sąrašą ir konkrečią trukmę tvirtina Vyriausybė.
Nesumuojamos. Nei Darbo kodeksas, nei Vyriausybės patvirtintas pailgintų atostogų sąrašas nenumato, kad 25 dienų atostogos ir pailgintos atostogos sudedamos. Sąraše nustatyta tik kiekvienos kategorijos trukmė, pavyzdžiui, mokytojams 40 darbo dienų, socialinių paslaugų srities darbuotojams 30, farmacijos specialistams 25 darbo dienos. Abi normos nustato tų pačių kasmetinių atostogų trukmę, todėl, mūsų vertinimu, darbuotojui suteikiamos ilgesnės iš jų, o ne jų suma. Darbo ar kolektyvinė sutartis gali nustatyti ilgesnes atostogas.
Vienintelė Vyriausybės nustatyta derinimo taisyklė skirta papildomoms atostogoms, pavyzdžiui, už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą. Turintis teisę ir į pailgintas, ir į papildomas atostogas savo pasirinkimu gauna arba tik pailgintas atostogas, arba kasmetines atostogas su pridėtomis papildomomis. Ši taisyklė netaikoma papildomoms atostogoms, suteikiamoms dėl krizės ar ekstremaliosios situacijos. Bet kuriuo atveju atostogos vieniems auginantiems vaiką negali būti trumpesnės nei 25 darbo dienos per metus, jei dirbama penkias dienas per savaitę.
