Darbo užmokesčio sumažinimas leistinas tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu, tačiau praktikoje pasitaiko, kad mažinimas atliekamas ir be jo. Darbo sutartyje nurodyta viena suma, o į sąskaitą atkeliauja visai kita. Ką daryti tokiu atveju ir, svarbiausia, per kiek laiko reikia reaguoti? Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje pateikė svarbius išaiškinimus, aktualius tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.
Byla, kurioje tylėjimas kainavo tūkstančius
Darbuotojas buvo priimtas į pardavimų vadybininko pareigas su darbo sutartyje sutartu darbo užmokesčiu. Pirmus tris mėnesius atlyginimas buvo mokamas pagal sutartį. Tačiau nuo ketvirtojo mėnesio darbdavys pradėjo mokėti mažiau ir vis mažino sumą, kol sutartas darbo užmokestis buvo sumažintas daugiau nei perpus.
Darbuotojas rašytinio sutikimo mažinti darbo užmokestį nedavė. Tačiau jis ir nesiskundė – beveik 14 mėnesių dirbo už sumažintą atlyginimą, nesikreipdamas nei į darbdavį raštu, nei į darbo ginčų komisiją.
Galiausiai darbuotojas nusprendė veikti: pateikė darbdaviui pareiškimą nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso (DK) 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą – dėl to, kad darbdavys ilgiau kaip du mėnesius nemokėjo viso darbo užmokesčio. Darbdavys atsisakė tenkinti prašymą. Darbuotojas nustojo eiti į darbą, laikydamasis pozicijos, kad darbo sutartis jau pasibaigė. Po beveik dviejų mėnesių pravaikštų darbdavys jį atleido už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Darbuotojas bylą pralaimėjo visose instancijose, įskaitant Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Laiku įvertinti, kaip reaguoti į sumažintą atlyginimą, padeda darbo teisės advokatai.
Trijų mėnesių taisyklė: darbo užmokesčio sumažinimas ir DK 45 straipsnis
Darbo kodekso 45 straipsnio 1 dalis nustato aiškią taisyklę: pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas (įskaitant darbo užmokestį) darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Tai reiškia, kad darbdavys negali vienašališkai nuspręsti mokėti mažiau ir tikėtis, jog tai bus teisėta.
Tačiau DK 45 straipsnio 3 dalis numato svarbų papildymą: jeigu darbuotojas per tris mėnesius nuo to momento, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie darbo užmokesčio sumažinimą, nesikreipia į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantį organą – laikoma, kad jis sutiko dirbti pakeistomis sąlygomis.
Būtent ši nuostata tapo lemiama nagrinėtoje byloje. Kaip konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: jeigu darbuotojas nėra aktyvus, be pateisinamos priežasties įstatyme nustatyta tvarka ir terminu negina savo teisių dėl darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimo, laikoma, kad darbuotojas sutiko dirbti pakeistomis sąlygomis. Tokiu atveju nėra teisinio pagrindo darbo užmokesčio sumažinimą pripažinti neteisėtu.
Pravaikštos kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas
Byloje buvo svarbus ir kitas aspektas – darbuotojo atleidimas už pravaikštas. Darbuotojas beveik du mėnesius neatvyko į darbą, nors buvo informuotas, kad darbo sutartis nenutraukta. Jo atstovas raštu patvirtino, kad darbuotojas gavo darbdavio reikalavimą pasiaiškinti, tačiau atsisakė tai daryti, nes laikė, jog darbo santykiai pasibaigę.
Teismas konstatavo, kad tęstinis neatvykimas į darbą be pateisinamos priežasties yra šiurkštus darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Svarbu tai, kad kiekviena nauja pravaikštos diena buvo vertinama kaip naujas pažeidimas, todėl darbdavys nepraleido termino nuobaudai skirti, nors atleidimo sprendimą priėmė tik po dviejų mėnesių nuo pirmosios pravaikštos.
Taip pat teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra nustatytas, DK 58 straipsnio 4 dalyje numatytos procedūros (rašytinio pasiaiškinimo pareikalavimo) pažeidimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą neteisėtu.
Praktiniai patarimai
Atlyginimo mažinimas be rašytinio sutikimo yra neteisėtas, tačiau darbuotojo neveikimas gali šį pažeidimą „legalizuoti“. Norint apsaugoti savo teises, svarbu laikytis kelių principų.
Darbuotojams: pastebėjus, kad į sąskaitą atkeliavo mažesnė suma nei sutarta darbo sutartyje, būtina nedelsiant raštu kreiptis į darbdavį ir išsiaiškinti priežastį. Jei darbdavio atsakymas netenkina arba jis nereaguoja – per tris mėnesius kreiptis į darbo ginčų komisiją. Praradus šį terminą, atgauti nepriemokas tampa itin sudėtinga. Taip pat niekada negalima savavališkai nustoti eiti į darbą, net jei manote, kad jūsų teisės pažeistos – tai gali būti kvalifikuojama kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas.
Darbdaviams: darbo užmokesčio sumažinimas turi būti įformintas darbo sutarties pakeitimu su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Žodiniai susitarimai ar faktinis mokėjimas mažesnės sumos nėra tinkamas būdas keisti darbo sąlygas. Net jei darbuotojas kurį laiką nesiskundžia, tai nekuria teisinės apsaugos darbdaviui – tik po trijų mėnesių termino praleidimo preziumuojamas darbuotojo sutikimas. Jei darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis, jis turi teisę nutraukti darbo sutartį dėl svarbių priežasčių ir gauti išeitinę išmoką (DK 56 str. 1 d. 2 p., 2 d.), tačiau sumažinto atlyginimo atveju – tik jeigu per tris mėnesius užginčijo sumažinimą (DK 45 str. 3 d.); kitaip laikoma, kad jis sutiko su pakeistomis sąlygomis.
