Darbo kodeksas skiria tris darbo dienas įspėjimui, kai darbo sutartis nutraukiama išbandymo metu. DK 36 straipsnis šį terminą nustato vienodą abiem pusėms: darbdaviui, nusprendusiam, kad darbuotojas netinka sulygtam darbui, ir darbuotojui, supratusiam, kad darbas netinka jam.

Įstatymas nustato ne tik terminą, bet ir formą: įspėjama raštu, o darbdavys sprendimą turi priimti iki išbandymo termino pabaigos. Darbdaviai dažniausiai suklysta ne priimdami sprendimą, o surašydami ar įteikdami įspėjimą arba skaičiuodami tas tris dienas.

Ką numato DK 36 straipsnis apie įspėjimą?

DK 36 straipsnis įspėjimą reguliuoja dviem dalimis. Trečioji dalis skirta darbdaviui. Pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali nuspręsti nutraukti darbo sutartį, raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki sutarties pasibaigimo, ir nemokėti išeitinės išmokos. Ketvirtoji dalis skirta darbuotojui: jis iki išbandymo termino pabaigos gali pateikti prašymą nutraukti sutartį ir taip pat raštu įspėja darbdavį prieš tris darbo dienas.

Šios taisyklės veikia tik išbandymo laikotarpiu. Išbandymas negali trukti ilgiau nei tris mėnesius, neįskaitant laiko, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių. Jei terminuota sutartis sudaroma trumpesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, išbandymas turi būti proporcingai trumpesnis, o pratęsti jį šalių susitarimu draudžiama. Kaip tiksliai nustatyti paskutinę išbandymo dieną, rašome straipsnyje apie bandomojo laikotarpio skaičiavimą.

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. ilgesnis išbandymas galimas didesnį atlyginimą gaunantiems darbuotojams. Jei darbo sutartyje nustatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis nei du Valstybės duomenų agentūros paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, šalys gali sulygti išbandymą iki šešių mėnesių, taip pat neįskaitant laikinojo nedarbingumo, atostogų ir kitų svarbių priežasčių laiko. Jei su tokiu darbuotoju sudaroma terminuota sutartis trumpesniam nei dvylikos mėnesių laikotarpiui, išbandymas turi būti proporcingai trumpesnis. Įspėjimo taisyklės nesikeičia, todėl tos pačios trys darbo dienos galioja ir ilgesniam išbandymui. Išbandymas, nustatytas pagal iki 2026 m. spalio 31 d. galiojusias taisykles, baigiasi pagal jas. Kam ir kaip taikyti ilgesnį terminą, aiškiname straipsnyje apie išbandymo terminą iki 6 mėnesių.

Kaip darbdaviui parengti ir įteikti įspėjimą?

Darbdavys įspėjimą surašo raštu. Darbo kodeksas reikalauja, kad jame būtų nurodyta darbo sutarties nutraukimo priežastis, įstatymo norma, kurioje įtvirtintas nutraukimo pagrindas, ir darbo santykių pasibaigimo diena. Žodinis pranešimas šių reikalavimų neatitinka. Pats sprendimas nutraukti sutartį (dažniausiai įsakymas) taip pat įforminamas raštu, priimamas iki išbandymo pabaigos ir nedelsiant įteikiamas darbuotojui.

Priežastį verta įvardyti konkrečiai. Frazė „išbandymo rezultatai nepatenkinami“ atkartoja įstatymą, bet nepaaiškina, kodėl darbdavys taip nusprendė. Geriau nurodyti, kokių užduočių, rezultatų ar įgūdžių trūko. Todėl jau išbandymo pradžioje verta aiškiai įvardyti darbuotojui keliamus lūkesčius, reguliariai aptarti jo darbą ir pastebėtus trūkumus užfiksuoti raštu. Kiek detaliai darbdavys turi pagrįsti savo vertinimą, aptarėme straipsnyje apie atleidimą išbandymo laikotarpiu ir darbdavio subjektyvumą.

Įspėjimas darbuotojui perduodamas nedelsiant. Jei darbuotojas ginčys atleidimą, įteikimą įrodyti turės darbdavys, todėl patikimiausia įspėjimą įteikti pasirašytinai, su gavimo data. Praktikoje, kai darbuotojas atsisako pasirašyti, surašomas aktas, kurį pasirašo ir kiti darbuotojai. Kai darbuotojas nepasiekiamas, įspėjimas siunčiamas darbo sutartyje sutartu elektroniniu būdu arba registruotu laišku.

Terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po įteikimo, o skaičiuojamos tik darbo dienos. Pavyzdžiui, įteikus įspėjimą pirmadienį ir tą savaitę nesant švenčių dienų, trys darbo dienos yra antradienis, trečiadienis ir ketvirtadienis. Darbo santykių pasibaigimo diena tada galėtų būti ketvirtadienis, nors atsargesni darbdaviai nurodo penktadienį. Savaitgaliai ir švenčių dienos į šį terminą neįeina.

Svarbiausia riba yra išbandymo pabaiga. Darbdavys sprendimą nutraukti sutartį turi priimti iki išbandymo termino pabaigos. Jei šis terminas praleidžiamas, laikoma, kad sutartis nenutraukta, ir vėliau ją nutraukti galima tik bendraisiais pagrindais ir tvarka. Saugiausia planuoti taip, kad ir trijų darbo dienų įspėjimas, ir pasibaigimo diena tilptų į išbandymo laikotarpį. Visą atleidimo eigą nuo vertinimo iki sprendimo aprašome straipsnyje kaip atleisti darbuotoją bandomuoju laikotarpiu.

Toliau pateikiamas įspėjimo struktūros pavyzdys. Tai šablonas, kurį reikia pritaikyti konkrečiai situacijai, o ne universalus dokumentas.

[Darbdavio pavadinimas, kodas, buveinės adresas]
[Dokumento data, numeris, sudarymo vieta]

ĮSPĖJIMAS DĖL DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMO IŠBANDYMO METU

[Darbuotojo vardas, pavardė, pareigos]

[Data] su Jumis sudaryta darbo sutartis Nr. […], kurioje sulygtas […] mėnesių išbandymas. Įvertinę Jūsų darbą išbandymo laikotarpiu, pripažįstame, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, nes [konkrečios priežastys: kokios užduotys neatliktos, kokie rezultatai nepasiekti, kokių įgūdžių pritrūko].

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 straipsnio 3 dalimi, priėmėme sprendimą nutraukti su Jumis sudarytą darbo sutartį ir apie tai Jus įspėjame. Darbo santykių pasibaigimo diena: [data].

[Vadovo pareigos, parašas, vardas, pavardė]
Įspėjimą gavau: [data, darbuotojo parašas]

Kaip įspėja darbuotojas, norintis išeiti bandomuoju laikotarpiu?

Darbuotojas, nusprendęs išeiti iš darbo bandomuoju laikotarpiu, iki išbandymo termino pabaigos raštu įspėja darbdavį prieš tris darbo dienas. Įstatymas nereikalauja nurodyti priežasties, o darbdavio sutikimo nereikia.

Įspėjimą darbuotojas gali atšaukti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo pateikimo. Neatšauktas įspėjimas pabaigia darbo sutartį, o darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti jos pasibaigimą.

Prašyme pakanka nurodyti, kad darbuotojas nutraukia darbo sutartį išbandymo metu pagal Darbo kodekso 36 straipsnio 4 dalį. Paskutinė darbo diena nurodoma ne ankstesnė nei po trijų darbo dienų nuo prašymo pateikimo. Prašymą verta įteikti taip, kad liktų gavimo data: pasirašytinai arba darbovietėje įprastu dokumentų registravimo būdu.

Dažniausi klausimai apie įspėjimą bandomuoju laikotarpiu

Šie klausimai dažniausiai kyla jau įteikus įspėjimą arba ruošiantis jį įteikti. Atsakymai remiasi galiojančia Darbo kodekso redakcija ir nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įsigaliojančiais pakeitimais.

Kas, jei darbuotojas įspėjimo metu suserga ar išeina atostogų?

Jei darbdavio įteikto įspėjimo termino pabaigoje darbuotojas yra laikinai nedarbingas ar išėjęs suteiktų atostogų, įspėjimo termino pabaiga nukeliama iki nedarbingumo ar atostogų pabaigos. Darbo santykių pasibaigimo diena tada tampa pirmoji darbo diena po nedarbingumo ar atostogų. Darbuotojui, slaugančiam vaiką iki šešiolikos metų, sergantį sunkia liga iš ministrų tvirtinamo sąrašo, ji nukeliama dar du mėnesius po nedarbingumo pabaigos.

Kai sutartį nutraukia pats darbuotojas, pasibaigimo diena dėl ligos ar atostogų nenukeliama. Plačiau apie tai rašome straipsnyje apie atleidimą iš darbo nedarbingumo metu.

Ar galima įspėti nėščią darbuotoją?

Dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų negalima. Nuo dienos, kai darbdavys sužino apie nėštumą, iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbdavys negali nei įspėti darbuotojos apie tokį darbo sutarties nutraukimą, nei priimti sprendimo ją nutraukti. Nėštumas patvirtinamas darbdaviui pateikus gydytojo pažymą.

Pati darbuotoja išbandymo metu gali nutraukti sutartį savo iniciatyva, nes šį atvejį Darbo kodeksas nėščiosioms leidžia atskirai.

Kas nutinka, jei įspėjimas pavėluotas ar surašytas netinkamai?

Jei išbandymo terminas baigėsi, o darbdavys sprendimo nepriėmė, laikoma, kad darbo sutartis nenutraukta. Darbuotojas toliau dirba, o atleisti jį galima tik bendraisiais pagrindais.

Jei darbuotojas atleidžiamas be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką, į darbo ginčų komisiją jis turi kreiptis per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie pažeidimą. Pripažinus atleidimą neteisėtu, darbuotojui priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirta turtinė ir neturtinė žala. Jis grąžinamas į darbą arba, kai grąžinti negalima ar to prašo darbdavys, jam priteisiama papildoma kompensacija.

Ar darbuotojui mokama išeitinė išmoka?

Ne, kai sutartį nutraukia darbdavys dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų. Darbuotojui išmokamas uždirbtas darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Darbuotojo prašymu darbdavys per dešimt dienų išduoda pažymą apie jo darbo funkciją, jos pradžią ir pabaigą bei gautą darbo užmokestį.

Iki 2026 m. spalio 31 d. visos išmokos sumokamos ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent šalys susitaria atsiskaityti per dešimt darbo dienų. Net ir tada dalis, neviršijanti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, mokama paskutinę dieną, nebent atleidimo metu sutarta kitaip. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. dalis, neviršijanti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, mokama paskutinę dieną arba, jei taip susitarta, per dešimt darbo dienų. Didesnę dalį šalys atleidimo metu gali susitarti išmokėti vėliau, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atleidimo dienos. Jei nutraukimas pradėtas iki 2026 m. spalio 31 d., taikoma ankstesnė tvarka.

Ar darbdavys gali atleisti nelaukdamas trijų darbo dienų?

Vienašališkai ne: darbdavio iniciatyva pagal šią normą sutartis baigiasi ne anksčiau nei po trijų darbo dienų. Tačiau darbuotojui sutikus, darbdavys gali bet kada iki įspėjimo termino pabaigos priimti sprendimą nutraukti sutartį ir neleisti darbuotojui dirbti likusias įspėjimo dienas.

Tokiu atveju darbo santykių pasibaigimo diena nukeliama į paskutinę įspėjimo termino dieną, o darbdavys privalo sumokėti darbo užmokestį už visą įspėjimo laikotarpį.

DK 36 straipsnis atrodo paprastas, tačiau ginčai dažniausiai kyla dėl detalių: neaiškiai įvardytos priežasties, neįrodyto įteikimo arba išbandymo pabaigos, apskaičiuotos neįvertinus nedarbingumo ar atostogų. Jei abejojate, ar išbandymo rezultatus galima laikyti nepatenkinamais ir ar įspėjimas parengtas tinkamai, sprendimą verta aptarti su darbo teisės advokatu dar prieš įteikiant dokumentą darbuotojui.

Evelina Kiznė
Straipsnio autorė Advokatė Lietuvos advokatūra