Pereiti prie turinio
KIZNĖ LEGAL – advokatų kontora Kaune
KONSULTACIJA
2025 m. kovo 15 d. · atnaujinta 2026 m. lapkričio 11 d. · Evelina Kiznė, advokatė

Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalis: darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės

DK 57 straipsnis
Turinys

Darbo kodekso 57 straipsnis leidžia darbdaviui nutraukti darbo sutartį be darbuotojo kaltės tik penkiais 1 dalyje išvardytais pagrindais. Tai atvejai, kai darbo funkcija tampa perteklinė, kai darbuotojas nepasiekia sutartų rezultatų pagal rezultatų gerinimo planą, kai jis atsisako dirbti pakeistomis sąlygomis, kai nesutinka tęsti darbo santykių perduodant verslą ir kai pasibaigia pats darbdavys. Darbuotoją reikia raštu įspėti prieš vieną mėnesį (jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei metus, prieš dvi savaites), o kai kuriems darbuotojams šie terminai dvigubinami ar trigubinami. Taip pat reikia sumokėti dviejų vidutinių darbo užmokesčių išeitinę išmoką (dirbusiam trumpiau nei metus, pusės vidutinio darbo užmokesčio). Kai perteklinę funkciją atlieka keli darbuotojai, o atleidžiama tik dalis jų, būtina ir atranka.

Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės yra vienas dažniausių atleidimo pagrindų, kurį reglamentuoja Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalis. Kiekvienam pagrindui galioja savos sąlygos, o nuo 2026 m. lapkričio 1 d. keičiasi atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka.

Svarbiausius atleidimo terminus ir išeitinės išmokos dydžius rasite atmintinėje.

Kokius atleidimo pagrindus numato DK 57 straipsnis

Pagal Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalį darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą dėl šių priežasčių:

  1. darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla;
  2. darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų: jam raštu nurodyti darbo trūkumai ir nepasiekti asmeniniai rezultatai, bendrai sudarytas ne trumpesnio kaip dviejų mėnesių laikotarpio rezultatų gerinimo planas, o šio plano vykdymo rezultatai nepatenkinami;
  3. darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę, kai darbdavio siūlymas keisti sąlygas pagrįstas reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis;
  4. darbuotojas nesutinka su darbo santykių tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju;
  5. teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys.

Kitų pagrindų 57 straipsnis nenumato. Jei priežastis į šį sąrašą nepatenka, reikia kito pagrindo, pavyzdžiui, šalių susitarimo ar atleidimo darbdavio valia (jei darbdaviui jį leidžiama taikyti), kuriems taikomos kitos taisyklės.

Darbo organizavimo pakeitimai kaip atleidimo pagrindas

Pirmasis Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalyje įvardytas pagrindas (1 punktas) yra perteklinė darbo funkcija. Tai praktikoje dažniausiai taikomas atleidimo pagrindas, tačiau 57 straipsnio 2 dalis nustato aiškias jo taikymo ribas.

Darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai:

  • jie yra realūs, o ne fiktyvūs;
  • jie lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės darbo funkcijos nereikalingumą;
  • laikotarpiu nuo įspėjimo iki 5 darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad funkcija tampa perteklinė ne tik tada, kai darbdavys jos visiškai atsisako, bet ir tada, kai nusprendžia, kad tas pačias ar panašias funkcijas gali atlikti mažiau darbuotojų. Teismas yra pripažinęs, kad funkcija gali tapti perteklinė ir tada, kai darbdavys nusprendžia veiklą pirkti iš kito subjekto, užuot ją vykdęs pats. Kartu teismas pabrėžia, kad pertvarkos metu sukurtas laisvas darbo vietas darbuotojui reikia pasiūlyti, net jei pati pertvarka reali.

Kiti 57 straipsnio 1 dalies pagrindai: nuo 2 iki 5 punkto

2 punktas taikomas tik tada, kai darbuotojui raštu nurodyti darbo trūkumai ir kartu su juo sudarytas bent dviejų mėnesių rezultatų gerinimo planas, o šio plano vykdymo rezultatai nepatenkinami. Vien vadovo nepasitenkinimas šio pagrindo nesukuria.

3 punktas susijęs su darbo sąlygų keitimu. Darbdavys pirmiausia pasiūlo naujas sąlygas (sutikimą darbuotojas turi išreikšti raštu) ir nustato terminą atsakyti, kuris negali būti trumpesnis nei penkios darbo dienos. Atsisakymas gali tapti atleidimo priežastimi tik tada, kai pasiūlymą lemia reikšmingos ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastys. Darbuotojo atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį negali būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį. Plačiau apie darbo sutarties sąlygų keitimą rašoma atskirai.

4 punktas taikomas perduodant verslą ar jo dalį. Verslo perdavėjas apie perdavimą darbuotojui raštu praneša ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų. Jei darbuotojas per penkias darbo dienas nuo pranešimo gavimo raštu nesutinka su darbo santykių tęstinumu, verslo perdavėjas nutraukia darbo sutartį pagal 57 straipsnį.

5 punktas taikomas, kai teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio darbdavys pasibaigia, pavyzdžiui, sprendimą likviduoti įmonę. Darbdavio bankrotas yra atskiras atleidimo pagrindas, kurį reglamentuoja Darbo kodekso 62 straipsnis.

Atrankos kriterijai ir pirmenybės teisė likti dirbti

Jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, darbdavys privalo patvirtinti atrankos kriterijus, suderinęs juos su darbo taryba, o kai jos nėra, su profesine sąjunga. Atranką vykdo darbdavio sudaryta komisija, kurioje turi būti bent vienas darbo tarybos narys. Pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti taikoma lyginant su kitais tos pačios specialybės darbuotojais toje pačioje darbo vietovėje. Ją turi darbuotojai:

  1. kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga;
  2. kurie augina tris ir daugiau vaikų iki keturiolikos metų arba vieni augina vaiką iki keturiolikos metų ar vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų, arba vieni prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis nei penkiasdešimt penkių procentų dalyvumo lygis;
  3. kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą pas tą darbdavį, išskyrus darbuotojus, kurie sukako senatvės pensijos amžių dirbdami to darbdavio įmonėje;
  4. kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip treji metai;
  5. kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje;
  6. kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovų, veikiančių darbdavio lygmeniu, valdymo organų narius.

Pirmenybės teisė pagal 1–5 punktus taikoma tik darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų kvalifikaciją.

Įspėjimo terminai ir išeitinė išmoka

Darbdavys privalo raštu įspėti darbuotoją apie atleidimą prieš:

  • vieną mėnesį, jeigu darbo santykiai tęsiasi ne trumpiau kaip metus;
  • dvi savaites, jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei metus.

Šie įspėjimo terminai yra dvigubinami darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami:

  • darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų;
  • darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų;
  • nėščioms darbuotojoms;
  • darbuotojams su negalia;
  • darbuotojams, pateikusiems išrašą dėl ligos, įtrauktos į sunkių ligų sąrašą;
  • darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip dveji metai.

Pavyzdžiui, ilgiau nei metus dirbantį ir vaiką iki keturiolikos metų auginantį darbuotoją reikia įspėti prieš tris mėnesius. Atleidžiamam darbuotojui išmokama dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka. Jeigu darbo santykiai truko trumpiau negu metus, išmokama pusės vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Be to, kai darbo santykiai pas tą patį darbdavį nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu penkerius metus, atleistam darbuotojui papildomai skiriama ilgalaikio darbo išmoka.

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įspėjimo terminai ir išeitinė išmoka gali skirtis darbuotojams, kurių darbo sutartyje nustatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis kaip dvigubas paskutinio Valstybės duomenų agentūros paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis. Su jais darbo sutartyje galima susitarti dėl kitokių darbo sutarties pasibaigimo taisyklių, jeigu sutartimi pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra (DK 33 str. 4 d.).

Kada reikia sumokėti išeitinę išmoką?

Iki 2026 m. spalio 31 d. galiojusi taisyklė buvo tokia: visos su darbo santykiais susijusios išmokos, įskaitant išeitinę, buvo sumokamos ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent šalys susitardavo atsiskaityti per dešimt darbo dienų. Dalis, neviršijanti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, visais atvejais buvo mokama ne vėliau kaip paskutinę dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. šalys atleidimo metu gali susitarti, kad suma, viršijanti vieną vidutinį mėnesio darbo užmokestį, bus sumokėta kitu sutartu laiku, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atleidimo dienos. Suma iki vieno vidutinio mėnesio darbo užmokesčio vis tiek mokama ne vėliau kaip paskutinę darbo santykių dieną, nebent susitarta atsiskaityti per dešimt darbo dienų. Jei darbo sutarties nutraukimas pradėtas iki 2026 m. spalio 31 d., atsiskaitoma pagal iki tol galiojusią tvarką.

Ar ilgalaikio darbo išmoką moka „Sodra“?

Taip, daugeliu atvejų ją moka ne darbdavys, o Ilgalaikio darbo išmokų fondas, kurį administruoja „Sodra“. Teisę į šią išmoką turi darbuotojas, kurio darbo santykiai su tuo darbdaviu atleidimo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu penkerius metus. Jis turi būti atleistas pagal 57 straipsnį ar 62 straipsnį (darbdavio bankrotas), arba jo sutartis turi būti pasibaigusi mirus darbdaviui fiziniam asmeniui. Išmoka skiriama ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams nuo atleidimo ir tik tada, jei per tą laiką su tuo pačiu darbdaviu nesudaroma nauja darbo sutartis.

Išmoka lygi 77,58 procento vieno (darbo santykiai tęsėsi nuo 5 iki 10 metų), dviejų (nuo 10 iki 20 metų) arba trijų (20 metų ir daugiau) vidutinių mėnesio darbo užmokesčių. Jei reikiami duomenys yra „Sodros“ registre, išmoka skiriama be prašymo, o jei jų nėra, prašymą reikia pateikti per 12 mėnesių nuo atleidimo. Biudžetinių įstaigų ir Lietuvos banko darbuotojams šią išmoką skiria ir moka pats darbdavys.

Gavote įspėjimą apie atleidimą? KIZNĖ LEGAL komanda įvertina, ar darbdavys laikosi procedūros ir kokia išeitinė bei kompensacija Jums priklauso. Atsakymus gausite per 30 minučių pokalbį.

Registruotis konsultacijaiSkambinti pasiteirauti +370 605 38755

Kam atleidimas pagal DK 57 straipsnį ribojamas?

Kai kurių darbuotojų darbdavys savo iniciatyva atleisti negali arba gali tik laikydamasis papildomų sąlygų:

  • darbuotojų, auginančių vaiką iki trejų metų, negalima atleisti dėl perteklinės funkcijos, nepasiektų rezultatų ar atsisakymo dirbti pakeistomis sąlygomis. Iš DK 57 straipsnio pagrindų su jais sutartis gali būti nutraukta tik jiems nesutikus su darbo santykių tęstinumu perduodant verslą arba pasibaigus darbdaviui;
  • su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai darbo sutartis gali būti nutraukta tik šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai suėjus jos terminui arba kai teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys. Šie apribojimai netaikomi ir atleidžiant dėl darbdavio bankroto. Nuo tada, kai darbdavys sužino apie nėštumą (jis patvirtinamas gydytojo pažyma), iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbdavys negali jos net įspėti apie atleidimą kitais pagrindais;
  • darbuotojo, pašaukto atlikti privalomąją karo tarnybą, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, atleisti darbdavio iniciatyva be jo kaltės ar darbdavio valia draudžiama;
  • darbuotojų atstovų (darbo tarybos narių, darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos valdymo organų narių, darbuotojų patikėtinio) kadencijos metu ir šešis mėnesius po jos negalima atleisti be Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sutikimo, o kol vyksta darbo ginčas, atleisti jų negalima.

Su darbuotojais, esančiais nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, darbo sutartis taip pat negali būti nutraukta darbdavio valia. Plačiau apie tėvams taikomas garantijas rašoma straipsnyje atleidimas iš darbo turint vaikų.

Procedūriniai reikalavimai

Nutraukdamas darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, darbdavys taip pat privalo:

  • įteikti darbuotojui rašytinį įspėjimą, kuriame nurodyta atleidimo priežastis, įstatymo norma ir darbo santykių pasibaigimo diena. Jei įspėjimo termino pabaigoje darbuotojas laikinai nedarbingas ar atostogauja, termino pabaiga nukeliama iki nedarbingumo ar atostogų pabaigos (plačiau apie atleidimą nedarbingumo metu);
  • jei atleidžiama dėl perteklinės funkcijos, nuo įspėjimo iki penkių darbo dienų iki įspėjimo termino pabaigos pasiūlyti laisvą darbo vietą, jei tokia yra. Sutartį nutraukti galima tik tada, kai tokios vietos nėra arba darbuotojas į ją pereiti nesutinka;
  • laikytis visų įspėjimo terminų ir tinkamai vykdyti darbuotojų atranką;
  • užtikrinti, kad atleidimo pagrindas būtų aiškiai nurodytas ir pagrįstas, o ne išgalvotas tam, kad būtų pateisintas darbuotojo atleidimas.

Kartais atleidžiama daug žmonių iš karto. Jei per 30 kalendorinių dienų numatoma atleisti tiek darbuotojų, kiek nurodo Darbo kodekso 63 straipsnis (pavyzdžiui, dešimt ir daugiau, kai darbovietėje dirba nuo 20 iki 99 žmonių), tai yra grupės darbuotojų atleidimas. Į šį skaičių įeina ir atleidimai darbdavio valia bei darbdavio inicijuoti šalių susitarimai. Tada darbdavys prieš sprendimą privalo informuoti darbo tarybą ar profesinę sąjungą ir konsultuotis su ja. Užimtumo tarnybai jis raštu praneša pasibaigus konsultacijoms, ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki darbo santykių pabaigos ir ne vėliau kaip įspėdamas darbuotojus. Be konsultacijų ir pranešimo darbo sutarčių nutraukti negalima. Visą procedūrą su terminais ir tuo, ką daryti, kai įmonėje nėra darbo tarybos, aptariama straipsnyje apie grupės darbuotojų atleidimą.

Sprendimą dėl pareigybių naikinimo, atrankos kriterijus ir įspėjimus darbuotojams verta parengti iš anksto, nes ginče būtent jie parodo, ar pertvarka buvo reali. Tokius dokumentus organizacijoms rengia darbo teisės advokatai verslui.

Darbdaviams. Planuojate mažinti etatus ar keisti darbo organizavimą? KIZNĖ LEGAL komanda padeda parengti sprendimą dėl darbo organizavimo pakeitimų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus (kai perteklinę darbo funkciją atlieka keli darbuotojai, o atleidžiama tik dalis jų) ir įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą. Jei dokumentai jau parengti, komanda juos peržiūri. Daugiau apie paslaugas įmonėms rasite puslapyje „Darbo teisė verslui“.

Registruotis konsultacijaiSkambinti pasiteirauti +370 605 38755

Atleidimo priežasčių realumas: ką vertina teismai

Teismų praktikoje pripažįstama, kad su darbdavio veikla susijusių priežasčių sąrašas nėra baigtinis. Tai gali būti vidinės priežastys, pavyzdžiui, darbo organizavimo pertvarkymas optimizuojant turimus išteklius, verslo krypties keitimas, gamybos mažinimas ar tam tikrų paslaugų atsisakymas. Gali būti ir išorinės priežastys, pavyzdžiui, ekonominės situacijos pokyčiai, sumažėjusi paklausa ar kitos aplinkybės, dėl kurių darbdavys nusprendžia mažinti veiklos sąnaudas. Kilus ginčui, darbdavys turi įrodyti, kad tokios priežastys realiai egzistavo ir lėmė pasikeitusį darbuotojų poreikį.

Teismas netikrina, ar verslo sprendimas buvo tikslingas ir naudingas, tačiau vertina, ar jis buvo realiai įgyvendintas. Darbo ginčą nagrinėjanti institucija paprastai vertina, ar panaikinus pareigybę į atleisto darbuotojo vietą nebuvo priimtas kitas žmogus ir ar tos pačios funkcijos neliko tik pavadintos kitaip. Jei paaiškėja, kad pertvarka tebuvo formali, atleidimas pripažįstamas neteisėtu.

Darbuotojo teisė ginčyti atleidimą

Darbuotojas, manantis, kad buvo neteisėtai atleistas remiantis Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalimi, turi teisę ginčyti atleidimą. Tokiu atveju jis privalo kreiptis į darbo ginčų komisiją per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie pažeidimą.

Darbo ginčų komisija, nagrinėdama tokį ginčą, vertina visas reikšmingas aplinkybes: ar tikrai egzistavo reali priežastis, lėmusi darbuotojo atleidimą; ar darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys buvo tiesiogiai susijusios su konkretaus darbuotojo atliekamos darbo funkcijos nereikalingumu; ar buvo tinkamai laikytasi procedūrinių reikalavimų, susijusių su atrankos kriterijais, pirmenybės teise pasilikti dirbti ir įspėjimo terminais.

Jei darbo ginčų komisija ar teismas pripažįsta atleidimą neteisėtu, darbuotojas grąžinamas į buvusį darbą, jam priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką. Jis skaičiuojamas nuo atleidimo iki sprendimo įvykdymo dienos (ne ilgiau kaip už vienus metus), be to, priteisiama patirta turtinė ir neturtinė žala. Jeigu grąžinti negalima dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių, dėl to, kad darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, papildomai priteisiama kompensacija: vienas vidutinis darbo užmokestis už kiekvienus dvejus darbo santykių metus, bet ne daugiau kaip šeši. Darbdaviui, vidutiniškai įdarbinančiam iki dešimties darbuotojų, to paprašius, toks sprendimas priimamas privalomai. Kiek tai gali kainuoti darbdaviui, apskaičiuota straipsnyje apie neteisėto atleidimo kainą.

Darbuotojui verta saugoti visus su atleidimu susijusius dokumentus, įskaitant įspėjimą apie atleidimą, bei kitą informaciją, kuri galėtų padėti įrodyti, kad atleidimas buvo nepagrįstas arba įvykdytas pažeidžiant nustatytas procedūras. Įvertinti, ar atleidimo priežastis buvo reali, gali darbo teisės advokatai.

Konsultuojama nuotoliu visoje Lietuvoje arba gyvai advokatų kontoroje Kaune.

Ar Darbo kodekso 57 straipsnis keičiasi nuo 2026 m. lapkričio 1 d.

2026 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo didelis Darbo kodekso pakeitimų paketas, tačiau 57 straipsnio jis nepalietė. 57 straipsnio nekeičia ir iki šiol paskelbti pakeitimai, įsigaliosiantys 2027 m. sausio 1 d. Atleidimo pagrindai, įspėjimo terminai ir išeitinės išmokos pagal 57 straipsnį lieka tokie, kokie aprašyti šiame tekste. Išimtis taikoma darbuotojams, kurių darbo sutartyje nustatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis kaip dvigubas paskutinio Valstybės duomenų agentūros paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis. Su jais nuo 2026 m. lapkričio 1 d. darbo sutartyje galima susitarti dėl kitokių darbo sutarties pasibaigimo taisyklių, nei nustato DK, jeigu pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra (DK 33 str. 4 d.).

Pasikeitė gretimas DK 59 straipsnis (atleidimas darbdavio valia). Iki 2026 m. spalio 31 d. juo buvo galima atleisti tik dėl priežasčių, nenurodytų 57 straipsnio 1 dalyje. Nuo lapkričio 1 d. ši formuluotė iš 59 straipsnio išbraukta, o vietoj jos įrašyta, kad atleisti galima „dėl pagrįstos priežasties“. Įspėjimas prieš tris darbo dienas ir ne mažesnė kaip šešių vidutinių darbo užmokesčių išeitinė išmoka lieka. Kaip ir anksčiau, šio pagrindo negali taikyti valstybės ar savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos bankas. Vietoj iš biudžeto ar fondų išlaikomų institucijų ir įstaigų išimtyje įvardytos biudžetinės įstaigos. Atleidimui darbdavio valia, kurio procedūra pradėta iki 2026 m. spalio 31 d., taikoma iki tol galiojusi tvarka.

Be DK 33 straipsnio 4 dalies išimties, atleidžiant pagal 57 straipsnį nuo lapkričio 1 d. keičiasi tik atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju terminas, aprašytas skyriuje „Kada reikia sumokėti išeitinę išmoką?“. Apie visus pakeitimus rašoma apžvalgoje Darbo kodekso pakeitimai nuo lapkričio 1 d.

Dažniausi klausimai apie DK 57 straipsnį

Žemiau pateikiami atsakymai į klausimus, kuriuos apie šį straipsnį dažniausiai užduoda darbdaviai ir darbuotojai.

Kuo skiriasi Darbo kodekso 55 ir 57 straipsniai?

55 straipsnis reglamentuoja išėjimą iš darbo paties darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Darbuotojas pateikia rašytinį pareiškimą ir įspėja darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų, o išeitinės išmokos šis straipsnis nenumato. Daugiau apie tai rašoma straipsnyje apie išėjimą iš darbo savo noru.

57 straipsnis reglamentuoja priešingą situaciją: sutartį nutraukia darbdavys, nors darbuotojas nėra kaltas. Todėl čia įspėjimo terminai ilgesni, o išeitinė išmoka privaloma.

Ar galima neatidirbti įspėjimo laikotarpio?

Galima, jei sutinka darbuotojas. Darbdavys su darbuotojo sutikimu gali bet kada iki įspėjimo termino pabaigos nuspręsti nutraukti sutartį, nukeldamas darbo santykių pabaigą į paskutinę įspėjimo termino dieną ir neleisdamas darbuotojui dirbti. Tokiu atveju darbuotojui sumokamas darbo užmokestis už visą įspėjimo laikotarpį.

Jei darbuotojas įspėjimo laikotarpiu dirba, jo prašymu jam turi būti suteikta ne mažiau kaip dešimt procentų buvusios darbo laiko normos naujo darbo paieškoms. Už šį laiką darbo užmokestis išsaugomas.

Svarbiausia apie DK 57 straipsnį

Darbdavys gali atleisti darbuotoją pagal Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalį tik vienu iš penkių pagrindų ir tik laikydamasis procedūros. Darbuotojas savo ruožtu turi teisę į apsaugą nuo nepagrįsto atleidimo.

Atleidimą pagal DK 57 straipsnį darbdavys apgins ginče tik tada, kai priežastis reali ir įrodoma dokumentais, o įspėjimas įteiktas raštu ir laiku. Be to, turi būti sumokėtos išmokos ir įvertinti apribojimai. Atleidžiant dėl perteklinės funkcijos, reikia pasiūlyti laisvas darbo vietas, o kai atleidžiama tik dalis tą funkciją atliekančių darbuotojų, atlikti atranką pagal suderintus kriterijus. Grupės atleidimo atveju dar būtinos konsultacijos ir pranešimas Užimtumo tarnybai. Praleidęs bent vieną žingsnį, darbdavys sprendimo greičiausiai neapgins. Darbo kodekso 57 straipsnis 2026 m. lapkričio 1 d. nepasikeitė. Tačiau nutraukimams, pradėtiems nuo tos dienos, šalys atleidimo metu gali susitarti, kad išmokų dalis, viršijanti vieną vidutinį mėnesio darbo užmokestį, bus sumokėta vėliau, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius. Be to, nauja formuluotė įrašyta gretimame atleidimo darbdavio valia pagrinde.

Aptarkime jūsų situaciją

Darbo teisės konsultacija nuotoliu: su teisininku 99,99 €, su advokatu 124,99 €.

REZERVUOTI KONSULTACIJĄ

Susijusi paslauga: Darbuotojo atleidimas

Nemokama atmintinė · PDF

Atleidimo terminai ir išeitinės vienoje vietoje

Šeši atleidimo pagrindai: kiek iš anksto įspėti, kokia išeitinė išmoka priklauso ir per kiek laiko galima ginčyti atleidimą. Užsisakykite šviečiamąjį darbo teisės naujienlaiškį ir gaukite atmintinę nemokamai. Plačiau apie atmintinę · Kitos atmintinės

Kas jūs esate?

Taip pat skaitykite

VISI STRAIPSNIAI
Nelaimingas atsitikimas komandiruotėje per pietų pertrauką: N-1, N-2 ar buitinė trauma?2026 m. lapkričio 20 d.Nelaimingas atsitikimas komandiruotėje per pietų pertrauką: N-1, N-2 ar buitinė trauma?Nelaimingas atsitikimas darbe – pirmosios pagalbos spintelė su kryžiumi biuro koridoriuje2026 m. lapkričio 18 d.Nelaimingas atsitikimas darbe: darbdavio pareigos ir atsakomybė