Santuokos nutraukimas nesutariant: vieno sutuoktinio prašymu ar dėl kaltės

Kai vienas sutuoktinis nori skirtis, o kitas nesutinka arba nepavyksta susitarti dėl vaikų, išlaikymo ar turto, santuoką vis tiek galima nutraukti teisme. Įstatymas tam numato du kelius. Pirmasis yra santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio prašymu, kai yra bent viena iš keturių įstatyme įvardytų sąlygų. Antrasis yra ieškinys dėl kito sutuoktinio kaltės. Nutraukdamas santuoką, teismas kartu sprendžia ir vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo, išlaikymo bei turto padalijimo klausimus, jei jie dar neišspręsti.

Trečiasis kelias, skyrybos bendru sutarimu, galimas tik tada, kai nuo santuokos sudarymo praėjo daugiau negu vieneri metai, abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje ir abu pasirašo sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Jei dėl bent vieno klausimo susitarti nepavyksta, sutarties nėra, todėl lieka tik prašymas arba ieškinys. Kaip pasirinkti tinkamą pradžią, apžvelgiame straipsnyje apie skyrybų pradžią ir trukmę.

Santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio prašymu ar dėl kaltės: kaip skirtis, kai sutuoktinis nesutinka?

Kito sutuoktinio sutikimo nereikia nė vienu iš dviejų kelių. Skiriasi tai, ką reikia įrodyti, kokia tvarka nagrinėjama byla ir kokias pasekmes sprendimas sukelia sutuoktiniams.

Prašymo kelias paprastesnis, nes byla nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka, tačiau reikia bent vienos iš įstatyme nurodytų sąlygų. Be to, kai kitas sutuoktinis prieštarauja dėl turto padalijimo, teismas gali laikyti bylą ginču, kuriam pirmiausia reikalinga privalomoji mediacija. Ieškinio kelias leidžia kelti kaltės klausimą ir reikalauti jos pasekmių, tačiau prieš kreipiantis į teismą reikia pasinaudoti privalomąja mediacija, išskyrus toliau aprašytus smurto artimoje aplinkoje atvejus.

Kada galimas santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio prašymu?

Santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio prašymu galimas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

1. sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienerius metus;
2. vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje;
3. vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu;
4. vienas sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau nei vienerius metus už netyčinį nusikaltimą.

Prašymas paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui ir nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka. Civilinio proceso kodeksas nustato, kad tokie prašymai išnagrinėjami ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jų priėmimo. Prašyme nurodomas santuokos nutraukimo pagrindas ir tai, kaip pareiškėjas įvykdys savo pareigas kitam sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams. Taip pat nurodomi sutuoktinių kreditoriai ir patvirtinama, kad pareiškėjas jiems žinomiems kreditoriams pranešė apie bylą.

Šioje byloje teismas sutuoktinių netaiko. Vis dėlto jis gali atsisakyti nutraukti santuoką, jei, įvertinus sutuoktinio amžių, santuokos trukmę ir nepilnamečių vaikų interesus, nutraukimas padarytų esminės turtinės ar neturtinės žalos vienam sutuoktiniui ar vaikams. Kitas sutuoktinis taip pat gali pareikšti, kad santuoka iširo dėl prašymą padavusio sutuoktinio kaltės. Jei teismas tokį reikalavimą pripažįsta pagrįstu, santuoka nutraukiama konstatuojant pareiškėjo kaltę.

Kai kitas sutuoktinis yra neveiksnus šioje srityje, jo interesais prašymą gali paduoti globėjas, prokuroras arba globos ir rūpybos institucija. Ribotai veiksnus sutuoktinis prašymą paduoda su rūpintojo sutikimu, o rūpintojui nesutikus, leidimą gali duoti teismas. Globos (rūpybos) institucija privalo pateikti teismui išvadą, kaip bus užtikrintos tokio sutuoktinio turtinės teisės. Sutuoktinis, kurio iniciatyva santuoka nutraukta dėl kito sutuoktinio neveiksnumo ar riboto veiksnumo, privalo atlyginti buvusio sutuoktinio gydymo ir priežiūros išlaidas, jei jų nepadengia valstybinis socialinis draudimas.

Kada santuoka nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės?

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Civilinis kodeksas preziumuoja kaltę, jeigu sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, yra neištikimas, žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Kitokį esminį pareigų pažeidimą, pavyzdžiui, pareigos būti lojaliam ar remti kitą sutuoktinį moraliai ir materialiai nevykdymą, kaltės prašantis sutuoktinis turi įrodyti.

Ši byla nagrinėjama ieškinio teisena, o vieno sutuoktinio reikalavimu posėdis vyksta uždaras. Bendroji taisyklė yra ta, kad ieškinys pateikiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Atsakovas gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas gali pripažinti abiejų sutuoktinių kaltę, ir tada atsiranda tos pačios pasekmės kaip nutraukus santuoką bendru sutikimu.

Jei santuoka nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, kaltas sutuoktinis praranda teises, kurias įstatymai ar vedybų sutartis suteikia išsituokusiam asmeniui, įskaitant teisę į išlaikymą. Kitas sutuoktinis gali reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Jis taip pat gali reikalauti grąžinti iš jo gautas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą, jei vedybų sutartyje nenumatyta kitaip. Kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Kai pripažįstama abiejų kaltė, žala neatlyginama. Tačiau abu gali reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jei nuo dovanojimo nepraėjo daugiau kaip dešimt metų ir daiktas neperleistas tretiesiems asmenims. Plačiau apie įrodinėjimą rašome straipsnyje apie santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės.

Ar prieš kreipiantis į teismą privaloma mediacija?

Taip, jei byla bus nagrinėjama ginčo teisena, pavyzdžiui, reiškiant ieškinį dėl kito sutuoktinio kaltės. Mediacijos įstatymas privalomąją mediaciją taiko šeimos ginčams, nagrinėjamiems ginčo teisena. Prašymas nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu nagrinėjamas ne ginčo, o supaprastinto proceso tvarka.

Privalomoji mediacija netaikoma, kai į teismą kreipiasi smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, kita šalis yra galimas smurtautojas ir yra bent viena iš šių aplinkybių:

• galimam smurtautojui skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis;
• pradėtas su smurtu artimoje aplinkoje susijęs ikiteisminis tyrimas;
• teisme nagrinėjama su smurtu artimoje aplinkoje susijusi byla;
• priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje;
• pateikta specializuotos kompleksinės pagalbos teikėjo pažyma apie pagalbos teikimą dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje.

Mediaciją galima inicijuoti per Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą arba kreipiantis į pasirinktą mediatorių, įrašytą į mediatorių sąrašą. Kitai šaliai išsiunčiamas pranešimas, ir ji turi duoti sutikimą per keturiolika dienų, o jei gyvena kitoje valstybėje, per trisdešimt dienų. Jei sutikimo negaunama, laikoma, kad kita šalis mediacija pasinaudoti nesutiko, o mediaciją inicijavusi šalis gali kreiptis į teismą.

Svarbi detalė: šią teisę įgyja tik mediaciją inicijavusi šalis. Viename ginče sutuoktinis neatsakė į mediacijos pranešimą, o vėliau pats pateikė ieškinį dėl kitos pusės kaltės. Teismas ieškinio nepriėmė ir paaiškino, kad privalomąja mediacija pasinaudojusia laikoma tik ta šalis, kuri ją pradėjo. Kitame ginče pareiškėja kreipėsi supaprastinta tvarka vieno sutuoktinio prašymu, nors įstatyme nurodytų sąlygų nebuvo, o kitas sutuoktinis prieštaravo jos siūlomam turto padalijimui. Teismas pareiškimą paliko nenagrinėtą, nurodė, kad tokį ginčą reikia spręsti ginčo teisena po privalomosios mediacijos, ir priteisė iš pareiškėjos kito sutuoktinio advokato išlaidas.

Ką teismas išsprendžia kartu su santuokos nutraukimu?

Nutraukdamas santuoką, teismas nustato nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina tvarką. Kartu jis sprendžia vaikų išlaikymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir bendro turto padalijimo klausimus. Turto klausimas nesprendžiamas, jei turtas jau padalytas notaro patvirtintu sutuoktinių susitarimu arba yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl jo padalijimo.

Ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos teismas sprendžia vadovaudamasis vaiko interesais ir atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tada, kai jis prieštarauja paties vaiko interesams. Vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, išklausomas tiesiogiai arba per atstovą. Kaip teismai nustato bendravimo tvarką, aiškiname straipsnyje apie bendravimo su vaiku tvarką.

Vaiką išlaikyti privalo abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis turi atitikti vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Teismas jį gali priteisti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma arba priteisdamas vaikui tam tikrą turtą. Daugiau apie tai rašome straipsnyje kaip prisiteisti alimentus.

Kol bus priimtas sprendimas, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones:

• įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium;
• nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų;
• įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam naudotis tam tikru turtu;
• priteisti laikiną išlaikymą vaikams ar kitam sutuoktiniui;
• areštuoti turtą, kol išspręsta, kuriam sutuoktiniui jis priklauso, arba siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą;
• areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kad būtų užtikrintas teismo išlaidų atlyginimas kitam sutuoktiniui;
• uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose;
• taikyti kitas, teismo manymu, reikalingas priemones.

Kada priteisiamas išlaikymas buvusiam sutuoktiniui?

Teismas priteisia išlaikymą tam buvusiam sutuoktiniui, kuriam jo reikia, jei šis klausimas neišspręstas sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Preziumuojama, kad išlaikymo reikia sutuoktiniui, kuris augina bendrą nepilnametį vaiką arba yra nedarbingas dėl amžiaus ar sveikatos. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, kurio turto ar pajamų pakanka visiškai save išlaikyti, ir sutuoktinis, dėl kurio kaltės santuoka nutraukta.

Teismas išlaikymą sumažina, priteisia tik laikiną arba jo nepriteisia, jei yra bent viena aplinkybė: santuoka truko ne ilgiau kaip vienerius metus; išlaikymo prašantis sutuoktinis padarė nusikaltimą kitam sutuoktiniui ar jo artimiesiems giminaičiams; savo sunkią padėtį jis sukūrė pats kaltais veiksmais; santuokos metu jis neprisidėjo prie bendro turto gausinimo ar tyčia kenkė kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Be to, sutuoktinis, kuris dėl šeimos interesų ar vaikų priežiūros negalėjo įgyti kvalifikacijos, gali reikalauti atlyginti mokymosi baigimo ar perkvalifikavimo išlaidas.

Kaip dalijamas bendras turtas?

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas gali nukrypti nuo šio principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, sutuoktinio sveikatos būklę, turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes. Sutuoktinio dalis taip pat gali būti mažinama trimis atvejais. Pirma, išlaikymo kitam sutuoktiniui suma, kai išlaikymas priteisiamas vienkartine suma ar turtu. Antra, prarasto turto verte, jei ne daugiau kaip prieš metus iki bylos jis be kito sutuoktinio sutikimo dalį bendro turto padovanojo ar ja padidino savo asmeninę nuosavybę. Trečia, šeimos negautų pajamų suma, ne daugiau kaip už penkerius metus, jei šeima jų negavo dėl jo aplaidumo arba jis jas nuslėpė ir naudojo sau. Turtas dalijamas natūra, o jei to padaryti negalima, priteisiamas vienam sutuoktiniui su pareiga kitam išmokėti kompensaciją.

Turtinės santuokos nutraukimo pasekmės atsiranda nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Sutuoktinis, išskyrus tą, kuris pripažintas kaltu, gali prašyti, kad jos būtų skaičiuojamos nuo dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo gyventi kartu. Todėl naudinga iš anksto surašyti turto sąrašą su įsigijimo datomis ir finansavimo šaltiniais, taip pat išsaugoti duomenis, patvirtinančius, nuo kada gyvenate skyrium.

Kaip vyksta byla ir kada santuoka laikoma nutraukta?

Ginčo teisenos byla dažniausiai eina tokiais žingsniais:

1. privalomoji mediacija, jei nėra smurto artimoje aplinkoje išimties;
2. ieškinys su reikalavimais dėl vaikų, išlaikymo ir turto bei juos pagrindžiančiais įrodymais;
3. pasirengimas nagrinėti bylą ir teismo pastangos sutaikyti sutuoktinius;
4. bylos nagrinėjimas teismo posėdyje ir sprendimas;
5. sprendimo įsiteisėjimas.

Ieškinio byloje teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti ir gali paskirti terminą susitaikyti. Bendra tokio termino trukmė negali viršyti šešių mėnesių, o byla tuo metu sustabdoma. Terminas neskiriamas, jei taikymas galėtų pakenkti reikalaujančio nutraukti santuoką sutuoktinio ar nepilnamečių vaikų interesams. Jei per vienerius metus nuo termino pradžios nė vienas sutuoktinis nereikalauja nutraukti santuokos, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas, jei jis neapskųstas, įsiteisėja pasibaigus apeliacijos terminui, t. y. praėjus trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo. Jei paduodamas apeliacinis skundas, sprendimas įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą. Santuoka laikoma nutraukta nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiunčia sprendimą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Ar teismas nutrauks santuoką, jei sutuoktinis neatvyksta į posėdį?

Ieškinio byloje atsakovui, gavusiam šaukimą ir be svarbių priežasčių neatvykusiam, teismas bylą nagrinėja iš esmės. Teismas gali pripažinti atsakovo atvykimą būtinu. Jei atsakovas vis tiek neatvyksta dėl nesvarbių priežasčių, jam skiriama iki trijų šimtų eurų bauda ir jis gali būti atvesdintas.

Ieškovui taisyklė griežtesnė. Jei ieškovas, gavęs šaukimą ir neprašęs nagrinėti bylos be jo, be svarbių priežasčių neatvyksta, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. Todėl ieškovui verta arba dalyvauti posėdyje, arba iš anksto paprašyti nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Kurį kelią rinktis?

Jei gyvenate skyrium ilgiau nei metus, santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio prašymu paprastai yra greičiausias kelias. Kitaip yra, kai kitas sutuoktinis ginčija turto padalijimą ar vaikų klausimus. Tas pats galioja, kai yra kaltės požymių ir norite reikalauti žalos atlyginimo ar kad kaltas sutuoktinis netektų išsituokusiam asmeniui suteikiamų teisių. Tokiais atvejais verta įvertinti, ar ne geriau iš karto rinktis ginčo teiseną po mediacijos.

Kai faktai aiškūs ir ginčo nėra, prašymą galima parengti ir pačiam. Kai sprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos, didesnio turto ar kaltės klausimas, bylos baigtį lemia įrodymai ir argumentai, todėl verta pasitarti su skyrybų advokatais dar prieš pateikiant dokumentus teismui.