Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės: kada kaltė preziumuojama ir kokios pasekmės

Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės galimas tada, kai santuoka faktiškai iširo todėl, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė savo pareigas ir bendras gyvenimas tapo negalimas. Tokią bylą visada nagrinėja teismas, o kaltę reikia įrodyti. Keturiais įstatyme nurodytais atvejais kaltė preziumuojama, tačiau ir tada kitas sutuoktinis gali ją paneigti. Nuo teismo išvados priklauso teisė į išlaikymą, žalos atlyginimą ir dovanų grąžinimą.

Kada sutuoktinis pripažįstamas kaltu pagal CK 3.60 straipsnį?

Civilinio kodekso 3.60 straipsnis leidžia reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Kaltu sutuoktinis pripažįstamas tada, kai jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Reikia abiejų sąlygų: esminio pažeidimo ir to, kad būtent jis lėmė santuokos iširimą.

Kasacinis teismas sutuoktinio pareigas apibūdina kaip lojalumą, tarpusavio pagalbą, moralinę ir materialinę paramą, rūpinimąsi vaikais ir visa šeima. Esminiu pažeidimu teismai laiko elgesį, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Kai kaltė nepreziumuojama, ieškovas turi įrodyti, kad kitas sutuoktinis tokias pareigas pažeidė iš esmės. Todėl ieškinyje neužtenka parašyti, kad santykiai pablogėjo: reikia įvardyti, kokią pareigą ir kaip kitas sutuoktinis pažeidė.

Kada sutuoktinio kaltė preziumuojama?

Įstatymas preziumuoja, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis:

1. yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą;
2. yra neištikimas;
3. žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais;
4. paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Prezumpcija atleidžia ne nuo visko. Sutuoktinis, kuris ja remiasi, vis tiek turi įrodyti patį faktą: nuosprendį, neištikimybę, žiaurų elgesį ar šeimos palikimą. Įrodžius faktą, kitas sutuoktinis gali prezumpciją paneigti ir įrodinėti, kad santuoka iš tikrųjų iširo dėl kitų priežasčių. Tada pirmajam sutuoktiniui vėl tenka įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl nurodyto fakto.

Šeimos palikimas nėra vien išsikraustymas į kitą būstą. Teismai vertina sutuoktinių santykius, ar išėjimas buvo savanoriškas, kaip jis paveikė vaikus ir ar išėjęs sutuoktinis objektyviai galėjo rūpintis šeima.

Kodėl svarbu, kada santuoka faktiškai iširo?

Teismas vertina elgesį, kuris lėmė santuokos iširimą, o ne tai, kas įvyko jau po jo. Viename ginče vyras išsikėlė gyventi kitur, o po kelių mėnesių ėmė bauginti žmoną ir dukteris. Už tai jis buvo nuteistas, o nukentėjusioms baudžiamojoje byloje priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

Vis dėlto aukštesnės instancijos teismas sutiko su žemesnės instancijos teismu, kad šie veiksmai, padaryti jau gyvenant skyrium, nebegalėjo turėti įtakos faktiškai iširusiai santuokai, todėl kaltės prezumpcijos nesukūrė. Žmona neįrodė žiauraus elgesio iki faktinio iširimo, ir santuoka liko nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Praktinė išvada paprasta: įrodymus verta rinkti apie elgesį iki to laiko, kai sutuoktiniai nustojo gyventi kartu.

Ar santuoka gali būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės?

Taip. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Tam nebūtina, kad abiejų pažeidimai būtų vienodo svorio. Kasacinio teismo praktikoje pakanka nustatyti, kad abu sutuoktiniai pažeidė pareigas esmingai ir abiejų pažeidimai turėjo įtakos santuokos iširimui. Tai, kad vienas pažeidė daugiau, o kitas mažiau, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi.

Pripažinus abiejų kaltę, atsiranda tos pačios pasekmės kaip nutraukus santuoką bendru sutikimu. Turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl santuokos nutraukimo tada reikalauti negalima. Abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jeigu nuo dovanojimo sutarties sudarymo praėjo ne daugiau kaip dešimt metų ir daiktas nėra perleistas tretiesiems asmenims. Kuo skiriasi kiti keliai, aiškiname straipsnyje apie skyrybas bendru sutarimu.

Kaip vyksta santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės teisme?

Santuoka dėl vieno sutuoktinio kaltės nutraukiama ieškinio teisenos tvarka. Ieškinyje nurodomos konkrečios aplinkybės ir įrodymai, patvirtinantys kito sutuoktinio kaltę.

Procesinius dokumentus teismui galima pateikti ir elektroninių ryšių priemonėmis, todėl dalį veiksmų galima atlikti nuotoliu (plačiau apie skyrybas internetu).

Ar prieš teismą privaloma mediacija?

Šeimos ginčams, kurie nagrinėjami ginčo teisena, taikoma privalomoji mediacija. Ja privaloma pasinaudoti prieš kreipiantis į teismą. Mediacija neprivaloma, kai į teismą kreipiasi smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kitas sutuoktinis yra galimas smurtautojas ir yra bent viena iš šių aplinkybių:

• jam skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis;
• pradėtas su smurtu artimoje aplinkoje susijęs ikiteisminis tyrimas;
• teisme nagrinėjama su smurtu artimoje aplinkoje susijusi byla;
• priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje;
• pateikta specializuotą kompleksinę pagalbą teikiančio subjekto pažyma apie pagalbą dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje.

Jeigu smurtą patyręs asmuo pats nori mediacijos, jis turi teisę į ją kreiptis. Verta žinoti ir tai, kad mediacijos metu gauti duomenys teisme įrodymais būti negali, išskyrus Mediacijos įstatyme nustatytus atvejus.

Kaip teismas nagrinėja bylą?

Vieno sutuoktinio reikalavimu byla nagrinėjama uždarame teismo posėdyje. Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti ir pasiūlyti taikiai išspręsti turto, vaikų išlaikymo, auklėjimo, gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir kitus santuokos nutraukimo klausimus.

Teismas gali skirti terminą susitaikyti, o jo bendra trukmė negali viršyti šešių mėnesių. Tuo metu byla sustabdoma, o praėjus terminui atnaujinama vieno iš sutuoktinių prašymu. Vienos šalies prašymu teismas terminą gali sutrumpinti, o sutuoktiniams susitaikius byla nutraukiama. Jeigu per vienerius metus nuo termino pradžios nė vienas sutuoktinis nereikalauja nutraukti santuokos, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas. Terminas neskiriamas, jei taikymas gali pakenkti reikalaujančio nutraukti santuoką sutuoktinio arba nepilnamečių vaikų interesams.

Neatvykimas į posėdį turi skirtingas pasekmes. Jeigu ieškovas, gavęs šaukimą, neprašė nagrinėti bylos jam nesant ir be svarbių priežasčių neatvyksta, ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Jeigu taip pasielgia atsakovas, byla nagrinėjama iš esmės. Teismas gali pripažinti atsakovo atvykimą būtinu. Jeigu atsakovas tada neatvyksta dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta nesvarbiomis, jam skiriama iki 300 eurų bauda ir jis gali būti atvesdinamas. Mirus vienai iš šalių, bylos nagrinėjimas nutraukiamas.

Nutraukdamas santuoką, teismas nustato nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina tvarką. Jis taip pat išsprendžia vaikų ir vieno sutuoktinio išlaikymo bei bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas notarine tvarka patvirtintu sutuoktinių susitarimu. Jeigu pareikštas reikalavimas atlyginti žalą, teismas išsprendžia ir jį, o kitų reikalavimų šioje byloje kelti negalima. Kai sutuoktiniai nesutaria dėl šių klausimų, praverčia straipsnis apie santuokos nutraukimą nesutariant dėl sąlygų.

Abiejų sutuoktinių prašymu teismas sprendime nenurodo konkrečių kaltę patvirtinančių faktų, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kokias laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti teismas?

Kol bus priimtas sprendimas, teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Įstatyme jos išvardytos taip:

1. įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium;
2. nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų;
3. įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam naudotis tam tikru turtu;
4. priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui;
5. areštuoti turtą, kol bus išspręsta, ar jis priklauso vienam sutuoktiniui, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą;
6. areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui;
7. uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose;
8. kitas, teismo manymu, reikalingas priemones.

Šeimos bylose teismas tokias priemones gali taikyti ir savo iniciatyva. Vis dėlto prašymą geriau pateikti kartu su ieškiniu ir nurodyti, kodėl priemonė reikalinga būtent dabar.

Kokios pasekmės kaltam sutuoktiniui?

Kai santuoka nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, Civilinis kodeksas numato keturias pasekmes:

1. kaltas sutuoktinis praranda teises, kurias įstatymai ar vedybų sutartis suteikia išsituokusiam asmeniui, įskaitant teisę į išlaikymą;
2. kitas sutuoktinis gali reikalauti iš kalto sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo, išskyrus atvejį, kai santuoka nutraukta dėl abiejų kaltės;
3. kitam sutuoktiniui pareikalavus, kaltas sutuoktinis privalo grąžinti iš jo gautas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą, jeigu vedybų sutartyje nenumatyta kas kita;
4. kai santuoka nutraukta dėl abiejų kaltės, abu gali reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jeigu nuo dovanojimo sutarties praėjo ne daugiau kaip dešimt metų ir daiktas neperleistas tretiesiems asmenims.

Kaltė nekeičia tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus. Šią pareigą turi abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai, todėl vaiko išlaikymo dydis nuo sutuoktinio kaltės nepriklauso. Kaip išlaikymo vaikui reikalauti, rašome straipsnyje kaip prisiteisti alimentus.

Kaip įrodyti sutuoktinio kaltę?

Įrodinėti tenka tam, kuris teigia, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Teismui tinka šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai ir daiktiniai įrodymai, apžiūrų protokolai, ekspertų išvados, nuotraukos, kitos įrodinėjimo priemonės, taip pat vaizdo ir garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad kaltę rodančios aplinkybės turi būti patvirtintos objektyviais, patikimais ir pakankamais įrodymais.

Bylos baigtį dažnai lemia tai, kas surinkta dar iki ieškinio. Keletas dalykų, kuriuos verta padaryti iš anksto:

• saugoti susirašinėjimą, nuotraukas, dokumentus ir liudytojų kontaktus nuolat, o ne bandyti juos atkurti rengiant ieškinį;
• pasižymėti įvykių datas ir eigą, nes teismui svarbu, ar pažeidimas buvo esminis ir ar jis įvyko iki faktinio santuokos iširimo;
• patiriant smurtą ar kilus grėsmei, nedelsiant kreiptis į policiją ir prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones;
• įvertinti, ar kaltės nustatymas konkrečioje situacijoje duoda realios naudos, nes yra ir kitų santuokos nutraukimo būdų.

Dažniausi klausimai apie skyrybas dėl sutuoktinio kaltės

Ar kaltas sutuoktinis gauna mažesnę turto dalį?

Savaime ne. Kaltė nėra atskirai nurodyta tarp pagrindų nukrypti nuo lygių bendro turto dalių. Teismas gali priteisti vienam sutuoktiniui didesnę dalį atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Sutuoktinio dalis taip pat gali būti mažinama trimis atvejais: išlaikymo kitam sutuoktiniui suma, kai išlaikymas priteisiamas vienkartine suma ar turtu; prarasto bendro turto verte, kai ne daugiau kaip prieš metus iki bylos sutuoktinis be kito sutikimo dalį bendro turto padovanojo arba juo padidino savo asmeninę nuosavybę; šeimos negautų pajamų suma, kai jų šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba jis jas slėpė ir naudojo sau, bet ne daugiau kaip už penkerius metus iki bylos.

Ar nekaltas sutuoktinis visada gauna išlaikymą?

Ne. Kaltas sutuoktinis teisės į išlaikymą neturi, tačiau nekaltam išlaikymas priteisiamas tik tada, kai jo reikia. Teisės į išlaikymą nėra, jeigu sutuoktinio turtas ar pajamos pakankami visiškai save išlaikyti. Įstatymas preziumuoja, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės.

Teismas vertina santuokos trukmę, abiejų turtinę padėtį, sveikatą, amžių, darbingumą, įsidarbinimo galimybes ir kitas svarbias aplinkybes. Išlaikymas mažinamas, priteisiamas tik laikinas arba nepriteisiamas, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių:

• santuoka truko ne ilgiau kaip vienerius metus;
• išlaikymą gauti turintis sutuoktinis padarė nusikaltimą kitam sutuoktiniui ar jo artimiesiems giminaičiams;
• jis pats savo kaltais veiksmais sukūrė sunkią savo materialinę padėtį;
• jis santuokos metu neprisidėjo prie bendro turto gausinimo ar tyčia kenkė kito sutuoktinio ar šeimos interesams.

Ar verta siekti, kad santuoka būtų nutraukta dėl kaltės?

Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės yra naudingas tada, kai nuo kaltės priklauso realios pasekmės: išlaikymas, žalos atlyginimas ar dovanų grąžinimas. Toks procesas paprastai trunka ilgiau nei skyrybos bendru sutikimu, o kitas sutuoktinis gali kaltinti atgal ir pasiekti, kad kalti būtų pripažinti abu.

Kai kita pusė kaltės neginčija, o įrodymai aiškūs, dalį darbų žmonės atlieka patys. Skyrybų advokato pagalba tampa svarbi, kai kaltė ginčijama, kai įrodymus reikia surinkti už kelerių metų laikotarpį arba kai kartu sprendžiami turto padalijimo ir vaikų gyvenamosios vietos klausimai.