Išsiuntėte skolininkui pretenziją dėl skolos, jis į ją neatsakė, o po savaitės pamatėte, kad jis įdėjo buto pardavimo skelbimą. Kol teismas išnagrinės ieškinį, turto gali nebelikti. Tokiems atvejams skirtos laikinosios apsaugos priemonės: teismas iš anksto areštuoja turtą ar uždraudžia tam tikrus veiksmus, kad būsimas sprendimas būtų įvykdomas.
Jų tvarką nustato Civilinio proceso kodekso 144–152 straipsniai. Svarbiausi du iš jų: CPK 144 straipsnis, įtvirtinantis taikymo pagrindą, ir CPK 145 straipsnis su priemonių sąrašu. Kad teismas priemones pritaikytų, prašantysis turi pagrįsti dvi aplinkybes ir laikytis trumpų terminų. Paprastai jis taip pat moka žyminį mokestį, o prašydamas iki ieškinio dar ir užstatą. Šeimos bylose už prašymą dėl Civiliniame kodekse numatytų priemonių žyminis mokestis nemokamas, o teismas priemones gali taikyti ir savo iniciatyva.
Ką numato CPK 144 straipsnis?
CPK 144 straipsnis leidžia teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, kai yra dvi sąlygos. Pirma, prašantysis turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą. Antra, turi būti pagrindas manyti, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Sąlygos taikomos kartu, todėl vienos iš jų nepakanka. Tikėtinas pagrindimas nereiškia, kad bylą reikia laimėti iš anksto: dokumentai turi rodyti, kad reikalavimas tikėtinas, o ne galutinai įrodytas. Kreditorius paprastai pateikia sutartį, sąskaitas, skolos pripažinimą ar susirašinėjimą.
Antrajai sąlygai pagrįsti reikia konkrečių faktų apie skolininko elgesį. Tai gali būti turto pardavimo skelbimai, turto perleidimas artimiesiems, kitų kreditorių išieškojimai ar ilgai ignoruojami raginimai. Tas pats straipsnis leidžia kreiptis dar nepareiškus ieškinio arba bet kurioje proceso stadijoje.
Kokios laikinosios apsaugos priemonės išvardytos CPK 145 straipsnyje?
CPK 145 straipsnio 1 dalyje išvardyta trylika priemonių:
- atsakovo nekilnojamojo daikto areštas;
- įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo;
- kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas;
- atsakovui priklausančio daikto sulaikymas;
- atsakovo turto administratoriaus paskyrimas;
- draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų;
- draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles;
- išimtiniais atvejais draudimas atsakovui išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir (arba) draudimas išvežti vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo;
- turto realizavimo sustabdymas, kai pareikštas ieškinys dėl arešto šiam turtui panaikinimo;
- išieškojimo vykdymo procese sustabdymas;
- laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas;
- įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti;
- kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
Skolų bylose aktualiausi 1–3, 6, 7 ir 10 punktai.
Sąrašas nėra baigtinis. Paskutinis punktas leidžia taikyti ir kitas įstatymuose numatytas ar teismo pritaikytas priemones, jei be jų sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Teismas gali taikyti kelias priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą, o priemonės parenkamos pagal ekonomiškumo principą.
Areštuoti galima ne viską. Kodeksas draudžia areštuoti lėšas, nurodytas jo 668 ir 739 straipsniuose. Areštavus sąskaitas, su lėšomis galima atlikti tik tas operacijas, kurias nurodo teismo nutartis. Už kai kurių teismo nustatytų apribojimų pažeidimą gresia bauda. Tai draudimas dalyvauti sandoriuose ar imtis tam tikrų veiksmų, draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą ar vykdyti kitas prievoles, draudimas išvykti ar išvežti vaiką ir įpareigojimas užkirsti kelią žalai. Juos pažeidusiems kaltiems asmenims gali būti skirta iki 300 eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Be to, ieškovas gali iš jų išieškoti dėl to patirtus nuostolius.
Šeimos bylose svarbūs dar du punktai: laikino materialinio išlaikymo priteisimas ir, išimtiniais atvejais, draudimas išvežti vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo. Kaip vyksta pati išlaikymo byla, aiškiname straipsnyje apie tai, kaip prisiteisti alimentus.
Kaip pateikti prašymą, kiek jis kainuoja ir per kiek laiko teismas jį išsprendžia?
Už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones mokamas 50 eurų žyminis mokestis, o bylose, susijusiose su arbitražu ar užsienio teismu, 100 eurų. Kai dokumentai teikiami tik elektroninių ryšių priemonėmis ir pageidaujama juos gauti tik taip, mokama 75 procentai šios sumos. Prašymams dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų priemonių šis mokestis nemokamas.
Teismas prašymą sprendžia rašytinio proceso tvarka, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo. Išimtiniais atvejais, kai reikia papildomų duomenų, terminas yra septynios darbo dienos. Atsakovui apie prašymo nagrinėjimą pranešama tik tada, kai teismas mano, kad tai būtina, todėl skolininkas apie prašymą gali sužinoti jau po to, kai priemonės pritaikytos.
Prašymas kartu su ieškiniu
Dažniausiai prašymas įrašomas į patį ieškinį. Tokiu atveju teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą sprendžia tik išsprendęs, ar priima ieškinį. Prašyme reikėtų nurodyti konkretų turtą: nekilnojamojo turto unikalų numerį, transporto priemonę, žinomas banko sąskaitas.
Jei ieškinys turi trūkumų, bet ieškovas sumokėjo bent pusę ieškiniui priklausančio žyminio mokesčio, teismas nustato terminą trūkumams pašalinti. Ieškovas tuo metu gali prašyti taikyti priemones nelaukdamas, kol trūkumai bus ištaisyti. Tokį prašymą teismas sprendžia atitinkamai taikydamas prašymo iki ieškinio taisykles (CPK 147 straipsnio 4 dalis). Todėl gali būti keliami tie patys reikalavimai, pavyzdžiui, dėl užstato ir termino.
Prašymas iki ieškinio
Kai delsti negalima, prašymą galima paduoti dar nepareiškus ieškinio. Jis teikiamas teismui, kuris pagal teismingumo taisykles nagrinės patį ieškinį. Kai byla bus nagrinėjama užsienio teisme arba užsienio ar nacionaliniame arbitraže, prašymas teikiamas Vilniaus apygardos teismui. Prašyme reikia nurodyti, kodėl ieškinys nepateiktas kartu, pridėti grėsmę patvirtinančius įrodymus ir sumokėti dvi sumas: 50 eurų žyminį mokestį (kai byla susijusi su arbitražu ar užsienio teismu – 100 eurų; CPK 80 straipsnio 5 dalis) ir užstatą, lygų pusei būsimo ieškinio žyminio mokesčio.
Pavyzdžiui, kai skola yra 20 000 eurų, žyminis mokestis už ieškinį būtų 600 eurų, todėl užstatas sudarytų 300 eurų. Teismas užstatą gali sumažinti, jei pareiškėjas motyvuotai ir įrodymais pagrindžia sunkią savo turtinę padėtį. Kai būsima byla bus nagrinėjama arbitraže ar užsienio teisme, mokamas 300 eurų užstatas.
Pritaikęs priemones, teismas nustato terminą ieškiniui pareikšti. Jis negali būti ilgesnis nei 14 dienų, o reiškiant ieškinį užsienio teismui ar arbitražui yra iki 30 dienų. Jei įstatymas reikalauja privalomosios mediacijos, terminas skaičiuojamas nuo jos pabaigos. Tokiu atveju kartu su prašymu pateikiami duomenys apie kreipimąsi dėl privalomosios mediacijos. Mediacijai pasibaigus, apie tai reikia nedelsiant pranešti teismui. Nepareiškus ieškinio laiku, priemonės panaikinamos, o jei tai įvyko dėl pareiškėjo kaltės, užstatas negrąžinamas. Todėl ieškinį geriausia turėti beveik parengtą dar prieš teikiant prašymą.
Ką daryti gavus nutartį
Nutartis vykdoma skubiai per antstolį. Kartais nutartyje išsamių turto duomenų nėra, pavyzdžiui, kai teismas nežinojo, kokį turtą turi atsakovas. Tokiu atveju kreditorius per 14 dienų turi kreiptis į antstolį dėl turto suradimo ir aprašymo.
Savo terminą turi ir antstolis: pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą jis atlieka per 14 dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti. Jei kreditorius laiku nepateikia nutarties antstoliui arba antstolis per savo terminą duomenų nepatikslina, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti. Kaip antstolis vėliau vykdo patį teismo sprendimą, aprašėme straipsnyje apie išieškojimą per antstolį.
Ar galima apskųsti ar panaikinti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių?
Taip. Pirmosios instancijos teismo nutartį byloje dalyvaujantys asmenys gali skųsti atskiruoju skundu aukštesnės instancijos teismui, išskyrus kodekso numatytus atvejus. Kasacine tvarka tokios nutartys neskundžiamos.
Byloje nedalyvaujantys asmenys, kurių teises priemonės suvaržė, gali prašyti bylą nagrinėjantį teismą jas panaikinti. Atskirąjį skundą jie gali paduoti tik tada, kai teismas tokį jų prašymą atmeta.
Atskirasis skundas
Skundas paduodamas per nutartį priėmusį teismą per 7 dienas. Kai nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, šis terminas gali būti skaičiuojamas nuo patvirtintos nutarties kopijos įteikimo. Už atskirąjį skundą dėl tokios nutarties mokamas 50 eurų žyminis mokestis.
Skundas dėl nutarties taikyti priemones jos vykdymo nesustabdo, todėl areštas galioja, kol skundas nagrinėjamas. Kitaip yra su nutartimi panaikinti ar pakeisti priemones: skundas dėl jos vykdymą sustabdo. Skundą verta grįsti abiem sąlygomis: ar reikalavimas tikėtinas ir ar grėsmė pagrįsta faktais, o ne vien prielaidomis.
Pakeitimas, panaikinimas ir nuostoliai
Atsakovas gali sumokėti reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą, pasiūlyti laiduotoją arba įkeisti turtą ieškovo naudai. Gavęs tokį užtikrinimą, teismas gali pritaikytą priemonę pakeisti arba panaikinti. Tokia nutartis vykdoma jai įsiteisėjus, nebent teismas leidžia ją vykdyti skubiai.
Įmonei, kurios sąskaitos areštuotos, svarbu ir tai, kad teismas gali leisti atlikti tam tikras operacijas su areštuotomis lėšomis. Leidęs jas atlikti, teismas paveda antstoliui nustatyti sumą, kurią galima panaudoti per vieną kalendorinį mėnesį.
Atmetus ieškinį, priemonės paliekamos iki sprendimo įsiteisėjimo, o patenkinus ieškinį jos galioja iki sprendimo įvykdymo. Šalies prašymu teismas gali pareikalauti, kad prašantysis užtikrintų, jog galimi atsakovo nuostoliai bus atlyginti, pavyzdžiui, banko garantija. Jei ieškovas per nustatytą terminą nesumoka tam skirtų pinigų ar nepateikia banko garantijos, teismas per tris darbo dienas privalo priemones panaikinti. Ši nutartis neskundžiama. Įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, patirtus dėl ieškovo prašymu taikytų priemonių. Ieškinį dėl nuostolių atsakovas turėtų pareikšti per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo, kitaip ieškovo pateiktos užtikrinimo priemonės panaikinamos. Tačiau ir praleidęs šį terminą, atsakovas gali reikšti ieškinį bendra tvarka.
Kada užtenka savo jėgų, o kada verta pasitelkti advokatą
Kai skola aiški ir patvirtinta dokumentais, o skolininko elgesys rodo konkrečią grėsmę, prašymą kartu su ieškiniu kreditorius gali parengti pats. Advokato pagalba pasiteisina, kai prašoma iki ieškinio ir per teismo nustatytą terminą (ne ilgesnį kaip 14 dienų) reikia parengti visą ieškinį. Ji naudinga ir tada, kai areštuojamos verslo sąskaitos, kai reikalavimas ginčijamas ar kai areštas pritaikytas jums ir per 7 dienas reikia atskirojo skundo. Kreditoriams toks prašymas dažnai būna pirmasis skolų išieškojimo teisme žingsnis.
Laikinosios apsaugos priemonės kreditoriui naudingiausios, kai jų paprašoma laiku, nurodomas konkretus turtas ir laikomasi trumpų terminų. Teismas jas paprastai taiko prašymu, kai reikalavimas tikėtinai pagrįstas ir yra pagrindas manyti, kad be jų sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų nebeįmanomas. Šeimos bylose teismas jas gali taikyti ir savo iniciatyva, o už prašymą dėl Civiliniame kodekse numatytų priemonių žyminis mokestis nemokamas. Atsakovas savo ruožtu gali skųsti nutartį per 7 dienas nuo jos priėmimo (kai ji priimta rašytinio proceso tvarka, nuo jos kopijos įteikimo) ir siūlyti sumą į teismo sąskaitą ar kitą užtikrinimą. Ieškinį atmetus įsiteisėjusiu sprendimu, jis gali reikalauti atlyginti nuostolius. Kad išliktų ieškovo pateiktas nuostolių atlyginimo užtikrinimas, ieškinį dėl nuostolių reikia pareikšti per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
