Antstolio atsakomybė vykdomojo proceso metu

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš antstolio nuostolių atlyginimą už tai, kad jis neišieškojo skolos dalies. Pasak ieškovės, skola liko neišieškota dėl to, kad antstolis nesiėmė visų reikalingų priemonių teismo sprendimui įvykdyti ir neteisėtai perdavė vykdomąjį dokumentą skolininkui priklausančios individualios įmonės, kurios bankroto procesas vyko ne teismo tvarka, bankroto administratoriui.

Bylą nagrinėję teismai ieškinį atmetė.

Kasacinio teismo išaiškinimai

Kasacinis teismas pripažino, kad antstolis pagrįstai užbaigė vykdomąją bylą ir perdavė vykdomąjį dokumentą bankroto administratoriui, nes, vykstant individualios įmonės bankroto procesui, paralelinis individualus išieškojimas iš jos savininko pagal tuo metu galiojusį Įmonių bankroto įstatymą buvo negalimas (nuo 2020 m. sausio 1 d. bankroto procesą reglamentuoja Juridinių asmenų nemokumo įstatymas). Todėl antstolis neturėjo galimybės atlikti vykdymo veiksmų.

Neveikimo pasekmės ir žalos apskaičiavimas

Kasacinis teismas nurodė, kad jei dėl antstolio neveikimo netenkama galimybės išieškoti iš skolininko turto, žala gali būti vertinama kaip prarastos galimybės vertė – skirtumas tarp dėl antstolio neteisėtų veiksmų (neveikimo) neišieškotos sumos ir atitinkamo dydžio išieškotojo reikalavimo teisės į skolininko turtą tikrosios vertės. Aplinkybė, kad ieškovė nėra vienintelė išieškotoja, nėra pagrindas visiškai atmesti jos reikalavimą. Tokiu atveju prarastos galimybės vertė skaičiuojama pagal sumą, kurią ieškovė turėjo teisę gauti, atsižvelgiant į kitų išieškotojų reikalavimus.

Įrodinėjimo naštos paskirstymas

Teismas pažymėjo, kad įrodinėjimo našta buvo netinkamai paskirstyta. Ieškovė įrodė, kad dėl neteisėto antstolio neveikimo skolininkės sąskaita nebuvo areštuota ir išieškojimas nebuvo nukreiptas į joje buvusias lėšas. Todėl antstoliui teko pareiga įrodyti, kad į šias lėšas pagal įstatymą nebuvo galima nukreipti išieškojimo arba kad dėl kitų išieškotojų ieškovės reikalavimui tenkinti būtų tekusi tik jų dalis.

Kasacinio teismo sprendimas

Aukštesnės instancijos teismas panaikino žemesnės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas reikalavimas atlyginti žalą, kilusią antstoliui nesureagavus į ieškovės prašymą areštuoti skolininkės sąskaitas, ir dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, ir šią bylos dalį grąžino nagrinėti iš naujo.

Išvada

Antstolis atsako už žalą, kai dėl jo neteisėto neveikimo išieškotojas praranda realią galimybę atgauti skolą. Tokios prarastos galimybės vertę teismas vertina pagal tai, kiek išieškotojas būtų gavęs, jei antstolis būtų veikęs laiku, o įrodęs antstolio neveikimą ir jo pasekmes, išieškotojas perkelia antstoliui pareigą įrodyti, kad išieškojimas vis tiek nebūtų buvęs sėkmingas.

Lita Ripinskienė
Straipsnio autorė Teisininkė APB KIZNĖ LEGAL